Gruodį elektra Lietuvoje brango rekordiškai – 66 proc.

2021 m. gruodžio mėnesį elektra Baltijos šalyse toliau brango ir pasiekė aukščiausią ribą nuo šalių prisijungimo prie „Nord Pool“ biržos.

Didžiausia kaina fiksuota Lietuvoje – 212,22 Eur/MWh, arba 66 proc. daugiau nei lapkritį. Latvijoje elektros energijos kaina per mėnesį pakilo 65 proc. iki 207,40 Eur/MWh, Estijoje vidutinė mėnesio kaina buvo net 74 proc. aukštesnė nei lapkritį – 202, 65 Eur/MWh.

Baltijos šalyse valandinis įkainis gruodį svyravo nuo 15,64 iki 1000,07 Eur/MW.

Gruodį vidutinė „Nord Pool“ sistemos kaina buvo 147,18 Eur/MWh, ji padidėjo 75 proc., palyginti su lapkričiu, ir pasiekė naują vidutinės mėnesio kainos lygį, aukščiausią istorijoje nuo Šiaurės šalių elektros rinkos atsiradimo 1996 m.

„Smarkų elektros energijos kainų augimą „Nord Pool“ regione lėmė keletas veiksnių. Vienas svarbiausių – oro sąlygos. Gerokai nukritus oro temperatūrai, elektros energijos poreikis visame regione gruodį išaugo 11 proc., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga. Pasak jo, elektros energijos gamybos apimtys buvo 8 proc. didesnės nei 2020 m. gruodį ir 12 proc. didesnės nei pernai lapkritį. Vėjo jėgainių generuojamos elektros energijos kiekis gruodį buvo nepastovus, tačiau, palyginti su ankstesniu mėnesiu, jis augo 7 proc.

Martynas Giga.

Elektros energijos kainų kilimą lėmė ir staigus gamtinių dujų bei apyvartinių taršos leidimų kainų šuolis. Gruodį Šiaurės šalių vandens rezervuarų pripildymo lygis, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 4 proc. ir buvo 11 proc. mažesnis už normą.

Praėjusį mėnesį elektros energijoms kainų didėjimui Baltijos šalyse įtakos turėjo ir 26 proc. mažesni energijos srautai iš Suomijos, taip pat vos 3 proc. didesni srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos. Tik energijos srautai iš Rusijos, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo labiau – 34 proc.

Lietuvoje padidėjo elektros gamyba ir vartojimas

Dėl šaltesnių orų Baltijos regione gruodžio mėnesį iš viso suvartota 2797 GWh elektros energijos – 9 proc. daugiau nei 2020 m. gruodį. Didžiausias elektros energijos suvartojimo augimas nustatytas Lietuvoje – čia suvartota 1235 GWh elektros energijos, t. y. 11 proc. daugiau nei 2020 m. gruodį. Latvijoje elektros energijos suvartojimas padidėjo 8 proc., palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu; suvartota 704 GWh. Estijoje gruodį suvartota 858 GWh elektros energijos, t. y. 9 proc. daugiau.

Paskutinį 2021 m. mėnesį Baltijos šalių elektros energijos gamybos apimtys augo 29 proc., palyginti su 2020 m. gruodžio mėn., ir 31 proc., palyginti su 2021 m. lapkričio mėn. – iš viso pagaminta 1824 GWh elektros energijos. Lietuvoje gruodį elektros energijos gamyba išaugo 11 proc., palyginti su lapkričiu – pagaminta 390 GWh. Latvijoje gruodį elektros energijos gamyba buvo 58 proc. didesnė nei lapkritį, buvo pagaminta 667 GWh. Estijoje praėjusį mėnesį pagaminta 768 GWh elektros energijos ir tai yra 24 proc. daugiau nei lapkritį.

Gruodį bendras pagaminamos ir suvartojamos elektros energijos santykis Baltijos šalyse, palyginti su lapkričiu, augo ir sudarė 65 proc. Lietuva pasigamino 32 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 95 proc., Estija – 89 proc.

Praėjusį mėnesį padidėjęs vandens kiekis taip pat prisidėjo prie AB „Latvenergo“ hidroelektrinių gamybos augimo, kuris buvo 51 proc. didesnis nei lapkritį. Iš viso gruodį pagaminta 246 GWh elektros energijos. AB „Latvenergo“ šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba, palyginti su lapkričio mėn., išaugo beveik dvigubai, iš viso pagaminta 292 GWh elektros energijos. „Latvenergo“ ŠE gamybos apimties didėjimą daugiausia lėmė rinkos paklausa.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite