Gruodį elektra Lietuvoje brango rekordiškai – 66 proc.

2021 m. gruodžio mėnesį elektra Baltijos šalyse toliau brango ir pasiekė aukščiausią ribą nuo šalių prisijungimo prie „Nord Pool“ biržos.

Didžiausia kaina fiksuota Lietuvoje – 212,22 Eur/MWh, arba 66 proc. daugiau nei lapkritį. Latvijoje elektros energijos kaina per mėnesį pakilo 65 proc. iki 207,40 Eur/MWh, Estijoje vidutinė mėnesio kaina buvo net 74 proc. aukštesnė nei lapkritį – 202, 65 Eur/MWh.

Baltijos šalyse valandinis įkainis gruodį svyravo nuo 15,64 iki 1000,07 Eur/MW.

Gruodį vidutinė „Nord Pool“ sistemos kaina buvo 147,18 Eur/MWh, ji padidėjo 75 proc., palyginti su lapkričiu, ir pasiekė naują vidutinės mėnesio kainos lygį, aukščiausią istorijoje nuo Šiaurės šalių elektros rinkos atsiradimo 1996 m.

„Smarkų elektros energijos kainų augimą „Nord Pool“ regione lėmė keletas veiksnių. Vienas svarbiausių – oro sąlygos. Gerokai nukritus oro temperatūrai, elektros energijos poreikis visame regione gruodį išaugo 11 proc., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga. Pasak jo, elektros energijos gamybos apimtys buvo 8 proc. didesnės nei 2020 m. gruodį ir 12 proc. didesnės nei pernai lapkritį. Vėjo jėgainių generuojamos elektros energijos kiekis gruodį buvo nepastovus, tačiau, palyginti su ankstesniu mėnesiu, jis augo 7 proc.

Martynas Giga.

Elektros energijos kainų kilimą lėmė ir staigus gamtinių dujų bei apyvartinių taršos leidimų kainų šuolis. Gruodį Šiaurės šalių vandens rezervuarų pripildymo lygis, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 4 proc. ir buvo 11 proc. mažesnis už normą.

Praėjusį mėnesį elektros energijoms kainų didėjimui Baltijos šalyse įtakos turėjo ir 26 proc. mažesni energijos srautai iš Suomijos, taip pat vos 3 proc. didesni srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos. Tik energijos srautai iš Rusijos, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo labiau – 34 proc.

Lietuvoje padidėjo elektros gamyba ir vartojimas

Dėl šaltesnių orų Baltijos regione gruodžio mėnesį iš viso suvartota 2797 GWh elektros energijos – 9 proc. daugiau nei 2020 m. gruodį. Didžiausias elektros energijos suvartojimo augimas nustatytas Lietuvoje – čia suvartota 1235 GWh elektros energijos, t. y. 11 proc. daugiau nei 2020 m. gruodį. Latvijoje elektros energijos suvartojimas padidėjo 8 proc., palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu; suvartota 704 GWh. Estijoje gruodį suvartota 858 GWh elektros energijos, t. y. 9 proc. daugiau.

Paskutinį 2021 m. mėnesį Baltijos šalių elektros energijos gamybos apimtys augo 29 proc., palyginti su 2020 m. gruodžio mėn., ir 31 proc., palyginti su 2021 m. lapkričio mėn. – iš viso pagaminta 1824 GWh elektros energijos. Lietuvoje gruodį elektros energijos gamyba išaugo 11 proc., palyginti su lapkričiu – pagaminta 390 GWh. Latvijoje gruodį elektros energijos gamyba buvo 58 proc. didesnė nei lapkritį, buvo pagaminta 667 GWh. Estijoje praėjusį mėnesį pagaminta 768 GWh elektros energijos ir tai yra 24 proc. daugiau nei lapkritį.

Gruodį bendras pagaminamos ir suvartojamos elektros energijos santykis Baltijos šalyse, palyginti su lapkričiu, augo ir sudarė 65 proc. Lietuva pasigamino 32 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 95 proc., Estija – 89 proc.

Praėjusį mėnesį padidėjęs vandens kiekis taip pat prisidėjo prie AB „Latvenergo“ hidroelektrinių gamybos augimo, kuris buvo 51 proc. didesnis nei lapkritį. Iš viso gruodį pagaminta 246 GWh elektros energijos. AB „Latvenergo“ šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba, palyginti su lapkričio mėn., išaugo beveik dvigubai, iš viso pagaminta 292 GWh elektros energijos. „Latvenergo“ ŠE gamybos apimties didėjimą daugiausia lėmė rinkos paklausa.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite