Ekspertizių daugėja, kertamų medžių Šilutėje mažėja

Lietuvininkų gatvėje sprogti pasiruošusių medžių kamienai pastaruoju metu išmarginti įvairiais ženklais. Petro Skutulo nuotr.

Balandžio 17 d. Šilutės r. savivaldybėje vėl posėdžiauta dėl Šilutės miesto istorinės dalies – Tilžės ir Lietuvininkų gatvių – kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo. Pilietinio judėjimo „S.O.S. Šilutės medžiai“ trys atstovai su Savivaldybės vadovais, specialistais sutarė: reikia dar vienos medžių ekspertizės…

Balandžio 6 d. „Pamarys“ informavo, kad komisija įvertino Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse 905 medžius, ekspertų nuomone, 260 medžių derėtų nupjauti, 218 – išgenėti, 320 medelių pasodinti  vietoj išpjautųjų ir vietoj anksčiau nelikusių.

Radosi miestelėnų, o netrukus ir jų bendraminčių Lietuvoje, kurie panoro Šilutės centrinėje gatvėje išsaugoti kuo daugiau medžių. Priešinosi taip, kaip sugebėjo: rašė skundus, medžius  ženklino gelbėjimo juostomis, priešingai manantieji tas juostas nuo medžių nupjaudavo…

Dabar medžių kamienai išmarginti skaičiais, tačiau po balandžio 17 d. pasitarimo tebėra neaišku, koks tų pažymėtųjų likimas.

Verta priminti, kad balandžio 11 d. komisija, kuriai vadovavo Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus, joje dirbo Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, jo pavaduotojas Algirdas Ivanauskas, rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėja Galina Misevičienė ir kiti specialistai kartu su arboristikos ekspertu Renaldu Žilinsku dar kartą įvertino kirstinus medžius ir jų skaičius nuo 260 buvo sumažintas iki 198.

R. Žilinskas pateikė ir bendrųjų rekomendacijų (arboristikos specialistas – sumedėjusių augalų priežiūros praktikas, siekiantis įvairiomis priemonėmis išsaugoti sveikus augalus ir jų aplinką, tai tarsi medžių daktaras). Arboristas nurodė, kad visi želdinių priežiūros darbai turėtų vykti tik prižiūrint kvalifikuotiems arboristams ar kitiems želdinių priežiūros specialistams. Rekomendacijose išsamiai pateikta dinaminė medžių lajos sutvirtinimo sistema, taip pat lajos surišimo schema, lajos priežiūros genėjimo, lajos prašviesinimo būdai ir t. t.

Balandžio 13 d. pasirašytas šios želdinių ir želdynų apsaugos ir priežiūros komisijos posėdžio protokolas, tą pačią dieną Šilutės seniūnas R. Steponkus išdavė konkursą laimėjusiais UAB „Šilutės komunalininkas“ leidimą kirsti, persodinti bei genėti medžius. Kartu su šia bendrove medžius atsodintų „Klaipėdos želdinių“ bendrovė.

Rinko parašus, talkino advokatas

Pilietinio judėjimo grupė „S.O.S. Šilutės medžiai“ nariai pasikvietė į Šilutę Lietuvos dendrologų draugijos narių (dendrologija – mokslas, tiriantis sumedėjusius augalus – medžius ir krūmus). Sulaukė  prof. S. Juknevičiaus, dr. L. Straigytės, A. Poškaus ir R. Goliakovienės. Mokslininkų nuomonė gerokai skyrėsi nuo ankstesnių ekspertizių. Tiesa, svečiai teperžiūrėjo vieną centrinių gatvių pusę, tačiau jų išvados neatitiko ankstesnių. Mokslininkai išvyko nusiteikę kreiptis į įvairias institucijas ir apsaugoti medžius, kurie galėtų Šilutėje dar ilgai žaliuoti.

Dar iki šio vizito šilutiškis Marius Jatkonis su bendraminčiais būrė pritariančiuosius feisbuke, rinko parašus tų, kurie pritaria advokato Sauliaus Dambrausko skundui–reikalavimui „Dėl Šilutės miesto istorinės dalies želdinių projekto“. Skundo data – balandžio 8 d. Šis skundas pateiktas Šilutės r. savivaldybės administracijai ir Aplinkos ministerijai.

Teigiama, kad apie Šilutės kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo projekto viešąjį svarstymą „suinteresuota visuomenė nebuvo tinkamai informuota ir neturėjo galimybės jame dalyvauti“. Prašoma nešalinti medžių, neatlikus jų būklės ekspertizės bei su jos rezultatais nesupažindinus pareiškėjų (jų atstovo). Pageidaujama, kad ekspertizės komisijoje būtų įtraukti kompetentingi dendrologijos ir (arba) arboristikos specialistai, kurių kandidatūras deleguotų suinteresuota visuomenė. Žodžiu, pilietinio judėjimo grupė ar jos atstovai norėtų gauti išsamią informaciją apie visus reikalus, susijusius su želdinių projekto svarstymu, vykdymu ir t. t. Advokatas rašte akcentuoja, kad Savivaldybė privalo paisyti Europos kraštovaizdžio konvencijos reikalavimų, nes Europos Sąjungos parama naudojama pažeidžiant pamatinius tarptautinės teisės reikalavimus.

Diskusija su „prieskoniais“…

<SFS>Balandžio 17 d. susitikime su rajono ir Šilutės seniūnijos vadovais, specialistais atvyko pilietinio judėjimo „S.O.S. Šilutės medžiai“ atstovai: Lietuvos dendrologų draugijos narys Artūras Poškus bei Marius Jatkonis ir Simonas Norbutas.

Diskusijoje dalyvavo (iš kairės) Marius Jatkonis, Lietuvos dendrologų draugijos narys Artūras Poškus ir Simonas Norbutas. Gretos Ulevičiūtės nuotr.

R. Rimkus pilietinio judėjimo atstovams priminė, kad jie nedalyvavo prieš tai vykusiuose susirinkimuose, menkina arboristą R. Žilinską, kuris dirbo be atlygio. A. Poškus teigė esąs įsitikinęs, kad galima išsaugoti žalios Šilutės įvaizdį, jeigu būtų atlikta dar viena medžių ekspertizė: „Jeigu galima medžių išsaugoti, išsaugokime“.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis priminė, kad kalbama apie medžius mieste. Mažosios Lietuvos architektūra yra išskirtinė, tačiau Šilutėje pastatų fasadų nesimato per išsišakojusius aukštus medžius. A. Poškus sakė, kad architektas turėtų planuoti, kur sodinti naujus medžius, nebūtinai nupjautųjų vietoje, kur jiems būtų tanku, trūktų šviesos. Esą sveikų medžių, kaip ir žmonių, nėra, tik svarbu, ar liga pavojinga, ar kyla grėsmė, kad vėjas, tarkim, medį nulauš ir atsitiks nelaimė. Miestas esąs skirtas ir žmonėms, ir medžiams. Liepa, turinti sausų šakų, jas išpjovus gali augti. Medžių šaknys iškėlė šaligatvių trinkeles, apie tai derėję anksčiau mąstyti… „Ką aukoti: medį ar trinkeles?“ – klausė svečias.

Šilutės seniūnas R. Steponkus neištvėrė: „Mes gyvename ne miške, o mieste, kur ir medis, ir lygus šaligatvis reikalingi“. R. Rimkus ragino susitarti, nestabdyti projekto vykdymo. Administracijos direktorius Sigitas Šeputis siūlė pjauti visuomenininkų paženklintus medžius, dėl kurių visi yra susitarę, nes pjaunamų medžių jau sumažėjo. A. Poškus pažadėjo, kad ekspertizę galima atlikti dar šią savaitę, o po jos būsiančios ir galutinės išvados. M. Jatkonis pritarė: „Nėra ekspertizės. Dirbama ne iš to galo…“

S. Norbutas išsakė savo, kaip susirūpinusio piliečio, nuomonę, kad nebuvę projekto dėl medžių viešinimo. Pilietinio judėjimo nariai iš Šilutės krašto ir įžymūs Lietuvos žmonės pageidautų, kad projektas būtų koreguojamas išsaugant kiek įmanoma daugiau medžių, o išduotas leidimas kristi medžius būtų sustabdytas.

Rodos, antradienio diskusijos rezultatas toks: bus daroma dar viena medžių ekspertizė jau dalyvaujant ir pilietinės grupės atstovams. Savivaldybės vadovų žodis, kad be šios ekspertizės rezultatų darbai nevyks, aktyvių piliečių neįtikino, tuomet S. Šeputis neištvėrė: „Sakome, kad nekirs, dar raštu reikia, dar kryžium atsigulti…“

Su tokiomis nuotaikomis ir išsiskirstė.

Palijo, saulė nušvito, medžiai netrukus sprogs. Jeigu pjaus, tai rėš jau sužaliavusius…

Stasė SKUTULIENĖ 

Prie Šilutės r. savivaldybės pastato pražydusi magnolijos kirsti nežada… Stasės Skutulienės nuotr.

Hits: 546

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Koronaviruso infekcijos statistika: 1113 nauji susirgimai, 14 žmonių mirė

Lietuvoje praėjusią parą, balandžio 20-ąją, ištyrus 11913 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1113 žmonių, mirė 14 žmonių, skelbia Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 236533. Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 14 žmonių. Jų amžius buvo nuo 30 iki 99 metų. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3802. Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje trečiadienio rytą siekia 515,9 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai

Nepritarta siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį vienbalsiai nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad per 30 metų nusistovėjo tradicijos, kaip šalyje minima ši diena, o įvedus laisvadienį jos nutrūktų. „Tradicijos labai gyvos su žvakelių degimu languose, su paskaitomis, su liudininkų atsiminimais, specialiomis pamokomis. Jei padarytume laisvadienį, šita tradicija nutrūktų“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Lingė. Jis akcentavo, kad žiūrint iš ekonominio taško, Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausiai laisvadienių turinčių

Apgavikai rašo laiškus…

„Luminor“ bankas perspėja, jog kai kurie banko klientai balandžio 20 dieną gavo melagingus elektroninius laiškus, kurie neva  siunčiami banko vardu. Šiuose laiškuose pridedamas ir mokėjimo pranešimas, neva išduotas paties kliento prašymu. Laiškai siunčiami kartu su prisegtu dokumentu, kurio pavadinimas – „Luminor_bankas_Mokejimas_pdf.iso.txt“. Šiame dokumente yra kenkėjiška programa, kurios tikslas yra išgauti konfidencialius klientų duomenis. Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai perspėja klientus jokiu būdu neatidaryti šio laiško priedo. Jeigu dokumentas buvo atidarytas, rekomenduojame nedelsiant susisiekti su savo IT saugos specialistais, kad jie patikrintų,

Juokas gydo ir stiprina imunitetą! Rekomenduojame tris knygas, kurios privers kvatotis

Apie juoko naudą girdėjo kiekvienas: gaminasi vitaminas C, atsipalaiduoja raumenys ir mažėja patiriamo streso žala! Sutikite, to reikia kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kuris kartais pamiršta stabtelėti ir pasidžiaugti viena kita smagia akimirka. Gerų progų pasijuokti toli ieškoti nereikia. Visada verta pažiūrėti komediją ar perskaityti nuotaikingą knygą. Rekomenduojame tris romanus, kuriuos skaitydami prunkščiosite ir šluostysite juoko ašaras. Knygas parinkome labai skirtingas, tad tikime, kad jos įtiks įvairių skonių žmonėms.    Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ Švedų rašytojas Fredrik Backman garsus tuo, kad

Taip pat skaitykite