Ekspertizių daugėja, kertamų medžių Šilutėje mažėja

Lietuvininkų gatvėje sprogti pasiruošusių medžių kamienai pastaruoju metu išmarginti įvairiais ženklais. Petro Skutulo nuotr.

Balandžio 17 d. Šilutės r. savivaldybėje vėl posėdžiauta dėl Šilutės miesto istorinės dalies – Tilžės ir Lietuvininkų gatvių – kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo. Pilietinio judėjimo „S.O.S. Šilutės medžiai“ trys atstovai su Savivaldybės vadovais, specialistais sutarė: reikia dar vienos medžių ekspertizės…

Balandžio 6 d. „Pamarys“ informavo, kad komisija įvertino Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse 905 medžius, ekspertų nuomone, 260 medžių derėtų nupjauti, 218 – išgenėti, 320 medelių pasodinti  vietoj išpjautųjų ir vietoj anksčiau nelikusių.

Radosi miestelėnų, o netrukus ir jų bendraminčių Lietuvoje, kurie panoro Šilutės centrinėje gatvėje išsaugoti kuo daugiau medžių. Priešinosi taip, kaip sugebėjo: rašė skundus, medžius  ženklino gelbėjimo juostomis, priešingai manantieji tas juostas nuo medžių nupjaudavo…

Dabar medžių kamienai išmarginti skaičiais, tačiau po balandžio 17 d. pasitarimo tebėra neaišku, koks tų pažymėtųjų likimas.

Verta priminti, kad balandžio 11 d. komisija, kuriai vadovavo Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus, joje dirbo Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, jo pavaduotojas Algirdas Ivanauskas, rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėja Galina Misevičienė ir kiti specialistai kartu su arboristikos ekspertu Renaldu Žilinsku dar kartą įvertino kirstinus medžius ir jų skaičius nuo 260 buvo sumažintas iki 198.

R. Žilinskas pateikė ir bendrųjų rekomendacijų (arboristikos specialistas – sumedėjusių augalų priežiūros praktikas, siekiantis įvairiomis priemonėmis išsaugoti sveikus augalus ir jų aplinką, tai tarsi medžių daktaras). Arboristas nurodė, kad visi želdinių priežiūros darbai turėtų vykti tik prižiūrint kvalifikuotiems arboristams ar kitiems želdinių priežiūros specialistams. Rekomendacijose išsamiai pateikta dinaminė medžių lajos sutvirtinimo sistema, taip pat lajos surišimo schema, lajos priežiūros genėjimo, lajos prašviesinimo būdai ir t. t.

Balandžio 13 d. pasirašytas šios želdinių ir želdynų apsaugos ir priežiūros komisijos posėdžio protokolas, tą pačią dieną Šilutės seniūnas R. Steponkus išdavė konkursą laimėjusiais UAB „Šilutės komunalininkas“ leidimą kirsti, persodinti bei genėti medžius. Kartu su šia bendrove medžius atsodintų „Klaipėdos želdinių“ bendrovė.

Rinko parašus, talkino advokatas

Pilietinio judėjimo grupė „S.O.S. Šilutės medžiai“ nariai pasikvietė į Šilutę Lietuvos dendrologų draugijos narių (dendrologija – mokslas, tiriantis sumedėjusius augalus – medžius ir krūmus). Sulaukė  prof. S. Juknevičiaus, dr. L. Straigytės, A. Poškaus ir R. Goliakovienės. Mokslininkų nuomonė gerokai skyrėsi nuo ankstesnių ekspertizių. Tiesa, svečiai teperžiūrėjo vieną centrinių gatvių pusę, tačiau jų išvados neatitiko ankstesnių. Mokslininkai išvyko nusiteikę kreiptis į įvairias institucijas ir apsaugoti medžius, kurie galėtų Šilutėje dar ilgai žaliuoti.

Dar iki šio vizito šilutiškis Marius Jatkonis su bendraminčiais būrė pritariančiuosius feisbuke, rinko parašus tų, kurie pritaria advokato Sauliaus Dambrausko skundui–reikalavimui „Dėl Šilutės miesto istorinės dalies želdinių projekto“. Skundo data – balandžio 8 d. Šis skundas pateiktas Šilutės r. savivaldybės administracijai ir Aplinkos ministerijai.

Teigiama, kad apie Šilutės kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo projekto viešąjį svarstymą „suinteresuota visuomenė nebuvo tinkamai informuota ir neturėjo galimybės jame dalyvauti“. Prašoma nešalinti medžių, neatlikus jų būklės ekspertizės bei su jos rezultatais nesupažindinus pareiškėjų (jų atstovo). Pageidaujama, kad ekspertizės komisijoje būtų įtraukti kompetentingi dendrologijos ir (arba) arboristikos specialistai, kurių kandidatūras deleguotų suinteresuota visuomenė. Žodžiu, pilietinio judėjimo grupė ar jos atstovai norėtų gauti išsamią informaciją apie visus reikalus, susijusius su želdinių projekto svarstymu, vykdymu ir t. t. Advokatas rašte akcentuoja, kad Savivaldybė privalo paisyti Europos kraštovaizdžio konvencijos reikalavimų, nes Europos Sąjungos parama naudojama pažeidžiant pamatinius tarptautinės teisės reikalavimus.

Diskusija su „prieskoniais“…

<SFS>Balandžio 17 d. susitikime su rajono ir Šilutės seniūnijos vadovais, specialistais atvyko pilietinio judėjimo „S.O.S. Šilutės medžiai“ atstovai: Lietuvos dendrologų draugijos narys Artūras Poškus bei Marius Jatkonis ir Simonas Norbutas.

Diskusijoje dalyvavo (iš kairės) Marius Jatkonis, Lietuvos dendrologų draugijos narys Artūras Poškus ir Simonas Norbutas. Gretos Ulevičiūtės nuotr.

R. Rimkus pilietinio judėjimo atstovams priminė, kad jie nedalyvavo prieš tai vykusiuose susirinkimuose, menkina arboristą R. Žilinską, kuris dirbo be atlygio. A. Poškus teigė esąs įsitikinęs, kad galima išsaugoti žalios Šilutės įvaizdį, jeigu būtų atlikta dar viena medžių ekspertizė: „Jeigu galima medžių išsaugoti, išsaugokime“.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis priminė, kad kalbama apie medžius mieste. Mažosios Lietuvos architektūra yra išskirtinė, tačiau Šilutėje pastatų fasadų nesimato per išsišakojusius aukštus medžius. A. Poškus sakė, kad architektas turėtų planuoti, kur sodinti naujus medžius, nebūtinai nupjautųjų vietoje, kur jiems būtų tanku, trūktų šviesos. Esą sveikų medžių, kaip ir žmonių, nėra, tik svarbu, ar liga pavojinga, ar kyla grėsmė, kad vėjas, tarkim, medį nulauš ir atsitiks nelaimė. Miestas esąs skirtas ir žmonėms, ir medžiams. Liepa, turinti sausų šakų, jas išpjovus gali augti. Medžių šaknys iškėlė šaligatvių trinkeles, apie tai derėję anksčiau mąstyti… „Ką aukoti: medį ar trinkeles?“ – klausė svečias.

Šilutės seniūnas R. Steponkus neištvėrė: „Mes gyvename ne miške, o mieste, kur ir medis, ir lygus šaligatvis reikalingi“. R. Rimkus ragino susitarti, nestabdyti projekto vykdymo. Administracijos direktorius Sigitas Šeputis siūlė pjauti visuomenininkų paženklintus medžius, dėl kurių visi yra susitarę, nes pjaunamų medžių jau sumažėjo. A. Poškus pažadėjo, kad ekspertizę galima atlikti dar šią savaitę, o po jos būsiančios ir galutinės išvados. M. Jatkonis pritarė: „Nėra ekspertizės. Dirbama ne iš to galo…“

S. Norbutas išsakė savo, kaip susirūpinusio piliečio, nuomonę, kad nebuvę projekto dėl medžių viešinimo. Pilietinio judėjimo nariai iš Šilutės krašto ir įžymūs Lietuvos žmonės pageidautų, kad projektas būtų koreguojamas išsaugant kiek įmanoma daugiau medžių, o išduotas leidimas kristi medžius būtų sustabdytas.

Rodos, antradienio diskusijos rezultatas toks: bus daroma dar viena medžių ekspertizė jau dalyvaujant ir pilietinės grupės atstovams. Savivaldybės vadovų žodis, kad be šios ekspertizės rezultatų darbai nevyks, aktyvių piliečių neįtikino, tuomet S. Šeputis neištvėrė: „Sakome, kad nekirs, dar raštu reikia, dar kryžium atsigulti…“

Su tokiomis nuotaikomis ir išsiskirstė.

Palijo, saulė nušvito, medžiai netrukus sprogs. Jeigu pjaus, tai rėš jau sužaliavusius…

Stasė SKUTULIENĖ 

Prie Šilutės r. savivaldybės pastato pražydusi magnolijos kirsti nežada… Stasės Skutulienės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite