Ekspertai pataria ūkininkams „nepramiegoti“ grūdų kainų pakilimo

Dėl gamtos kaprizų kai kuriose Europos šalyse, taip pat ir Rusijos ūkiuose vėluoja žieminių kultūrų sėja. Nors dar anksti daryti išvadas, koks bus kitų metų derlius, tarptautinės grūdų rinkos į nepalankias gamtos sąlygas reaguoja kainų šuoliais. Ekspertai pataria Lietuvos ūkininkams „nepramiegoti“ geros progos pasinaudoti grūdų kainų pakilimu.

Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Šiuo metu Prancūzijos MATIF biržoje grūdų kainos pakilo į neregėtas aukštumas, tarptautinių pirkėjų aktyvumas šiuo metu šiek tiek sumažėjo, jie atsargiai stebi rinką. Kviečių kainų kilimą išprovokavo USDA – JAV žemės ūkio departamento – informacija apie sumažintas kukurūzų atsargas, o rapsų supirkimo kainų augimui įtakos turėjo sumažintos sojų pupelių atsargų prognozės“, – sako AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis.
Baltijos valstybėse žieminių kultūrų sėja ūkininkams kol kas nekelia didesnių rūpesčių, nors pasėlių kokybė, pasak ekspertų, atrodo kiek žemesnė nei 2019 metų rudenį. Tuo metu didžiausiems Europos grūdų augintojams ir eksportuotojams – Rusijai, Ukrainai, Prancūzijai – nepalankios klimato sąlygos tampa rimtu išbandymu.
„Dar anksti kalbėti, kokią įtaką gali padaryti sausra Rusijos ir Ukrainos žieminių kultūrų pasėliams, tačiau jei šie regionai nesulauks pakankamo kritulių kiekio, žieminių kultūrų pasėliai bus silpni ir sunkiau ištvers žiemos šalčius. Sudėtinga situacija ir Prancūzijoje, kur po užsitęsusios sausros dabar fiksuojamas kritulių perteklius. Jei Prancūzijai vėl nepavyks užsėti viso planuojamo žieminių kultūrų ploto, panašu, būsimas sezonas vėl bus kupinas iššūkių,“ – sako S. Banelis.
Pasak S.Banelio, pasaulinė grūdų prekybos rinka jau reaguoja į pranešimus apie nepalankias gamtos sąlygas.
„2021 metų gruodžio mėnesio kviečių MATIF biržoje kainos pasiekė tikrai aukštą lygį. Todėl tai puiki proga Lietuvos ūkininkams sudaryti dalį naujų sutarčių būsimam 2021 metų derliui“, – įsitikinęs S.Banelis. „Kainų indikacijos 2021 metams išlaiko gana aukštą lygį, todėl rekomenduotume ūkininkams „neprasnausti“ kainų piko ir pasinaudoti galimybe parduoti grūdus palankiausiu metu. Žinoma, tai reikėtų daryti atsakingai ir parduoti ne daugiau kaip 30 proc. planuojamo būsimo derliaus“, – pažymi S. Banelis.
„Linas Agro“ grūdų eksportas jau beveik 1 mln. tonų
Šis sezonas Lietuvos ūkininkams buvo palankus – vidutiniškai iš hektaro prikulta apie 6,0 – 6,5 t. kviečių. AB „Linas Agro“ iš šalies ūkių supirko apie 1,5 mln. tonų grūdų. Didžioji dalis kviečių, pristatytų į supirkimo vietas, atitinka I – II kategoriją – paklausiausią eksporto rinkose.
Šiuo metu 4 didžiuosiuose Baltijos šalių uostuose – Klaipėdos, Rygos, Liepojos ir Ventspilio – pats intensyviausias grūdų krovos darbų metas, kuris užtruks iki lapkričio. Dalis laivų laukia eilėse, kad galėtų patekti į uostus, nemažai laivų su grūdų kroviniais jau iškeliavo į užsienio rinkas. Pagrindinės AB „Linas Agro“ eksporto kryptys šį sezoną išlieka Saudo Arabija, Alžyras bei Pietų Afrika.
„Šiemet mūsų eksporto programa vykdoma labai aktyviai, o intensyviausi ir didžiausi srautai nukreipiami į Klaipėdos uostą. Šiandien iki 1 mln. tonų grūdų ribos mums liko visai nedaug, skaičiuojant krovos apimtis visuose keturiuose Baltijos šalių uostuose. Norėtume šį kiekį padvigubinti, o ar pavyks – parodys laikas. Dabar mūsų didžiausias iššūkis – operatyviai sukontroliuoti į uostus vykstančių krovinių srautus ir užtikrinti, kad ūkininkams tektų kuo mažiau laiko praleisti eilėse“, – sako S.Banelis.
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vėjo jėgainių kaimynystė Pagėgių krašto bendruomenėms suteiks galimybę įgyvendinti daugiau iniciatyvų

Po kelerių metų Pagėgių krašte turėtų iškilti ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse didžiausias vėjo jėgainių parkas, kurį statys bendrovė „LT Energija“. Vietos bendruomenės į tokius statinius žiūri atsargiai, tačiau durų jų kaimynystei neužtrenkia. Vėjo jėgainių parko statytojai ne tik atvirai pristatė projektą Pagėgių krašto gyventojams bei atsakė į nerimą keliančius klausimus, bet ir įsipareigojo bendruomenes remti.   Paramos sutartis su „LT Energija“ pasirašė septynios Pagėgių krašto bendruomenės: Pagėgių, Natkiškių, Kentrių, Piktupėnų, Vilkyškių, Lumpėnų „Strazdas“ ir Lumpėnų kaimo

Ar seniūnijų žmonės susigyveno su koronavirusu?

Pastaruoju metu Šilutės rajone sparčiai pagausėjo susirgimų koronaviruso infekcija. Žinoma apie aštuonis atvejus, kurie siejami su šios ligos protrūkiu Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje. Iš anksčiau žinoma ir apie atvejus Katyčių, Vainuto, Gardamo, Rusnės seniūnijose. Kalbama, kad seniūnijose žmonės įsibaiminę viruso, o labiausiai – sergančiųjų. Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis: – Žinoma, bendraujame sulėtintu tempu. Atrodo, kad ir žmonių mažiau. Neramina tik mūsų ligoninė, kaip ji atlaikys šią situaciją. Tačiau tarp žmonių panikos nėra. Yra sudėtinga, nes atvažiuojančiųjų nemažai, bet

Mokiniams – atostogos, savaitę mokysis iš namų

Penktadienį, spalio 16-ąją, Šilutės rajone COVID-19 infekcija buvo patvirtinta 11 asmenų, po savaitgalio šis skaičius padvigubėjo – 21. Vakar, spalio 22 d., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriui buvo žinoma jau apie 35 atvejus. Koronaviruso infekcija patvirtinta keliems šeimos gydytojams, jų pacientams, vienam moksleiviui bei mokyklos darbuotojui. Siekiant suvaldyti viruso plitimą, nuo spalio 19 d. Šilutės Pamario ir Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos paskelbė papildomas mokinių rudens atostogas. Šilutės rajone jau savaitę sustabdyti visi uždarose ir atvirose erdvėse planuoti renginiai. Spalio

Pasinaudojo galimybe kurti naujas darbo vietas

Nuo šių metų liepos iki rugpjūčio pabaigos buvo teikiamos paraiškos pagal 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Iš viso gauta 171 paraiška, daugiausia – dėl paramos statybvietei paruošti. Paramos dažniau prašyta ir kitoms veikloms – pramogoms ir poilsiui organizuoti, taip pat ji skirta restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklai. Aktyviausi – Vilniaus apskrityje Šiam paraiškų priėmimui