Ekspertai pataria ūkininkams „nepramiegoti“ grūdų kainų pakilimo

Dėl gamtos kaprizų kai kuriose Europos šalyse, taip pat ir Rusijos ūkiuose vėluoja žieminių kultūrų sėja. Nors dar anksti daryti išvadas, koks bus kitų metų derlius, tarptautinės grūdų rinkos į nepalankias gamtos sąlygas reaguoja kainų šuoliais. Ekspertai pataria Lietuvos ūkininkams „nepramiegoti“ geros progos pasinaudoti grūdų kainų pakilimu.

Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Šiuo metu Prancūzijos MATIF biržoje grūdų kainos pakilo į neregėtas aukštumas, tarptautinių pirkėjų aktyvumas šiuo metu šiek tiek sumažėjo, jie atsargiai stebi rinką. Kviečių kainų kilimą išprovokavo USDA – JAV žemės ūkio departamento – informacija apie sumažintas kukurūzų atsargas, o rapsų supirkimo kainų augimui įtakos turėjo sumažintos sojų pupelių atsargų prognozės“, – sako AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis.
Baltijos valstybėse žieminių kultūrų sėja ūkininkams kol kas nekelia didesnių rūpesčių, nors pasėlių kokybė, pasak ekspertų, atrodo kiek žemesnė nei 2019 metų rudenį. Tuo metu didžiausiems Europos grūdų augintojams ir eksportuotojams – Rusijai, Ukrainai, Prancūzijai – nepalankios klimato sąlygos tampa rimtu išbandymu.
„Dar anksti kalbėti, kokią įtaką gali padaryti sausra Rusijos ir Ukrainos žieminių kultūrų pasėliams, tačiau jei šie regionai nesulauks pakankamo kritulių kiekio, žieminių kultūrų pasėliai bus silpni ir sunkiau ištvers žiemos šalčius. Sudėtinga situacija ir Prancūzijoje, kur po užsitęsusios sausros dabar fiksuojamas kritulių perteklius. Jei Prancūzijai vėl nepavyks užsėti viso planuojamo žieminių kultūrų ploto, panašu, būsimas sezonas vėl bus kupinas iššūkių,“ – sako S. Banelis.
Pasak S.Banelio, pasaulinė grūdų prekybos rinka jau reaguoja į pranešimus apie nepalankias gamtos sąlygas.
„2021 metų gruodžio mėnesio kviečių MATIF biržoje kainos pasiekė tikrai aukštą lygį. Todėl tai puiki proga Lietuvos ūkininkams sudaryti dalį naujų sutarčių būsimam 2021 metų derliui“, – įsitikinęs S.Banelis. „Kainų indikacijos 2021 metams išlaiko gana aukštą lygį, todėl rekomenduotume ūkininkams „neprasnausti“ kainų piko ir pasinaudoti galimybe parduoti grūdus palankiausiu metu. Žinoma, tai reikėtų daryti atsakingai ir parduoti ne daugiau kaip 30 proc. planuojamo būsimo derliaus“, – pažymi S. Banelis.
„Linas Agro“ grūdų eksportas jau beveik 1 mln. tonų
Šis sezonas Lietuvos ūkininkams buvo palankus – vidutiniškai iš hektaro prikulta apie 6,0 – 6,5 t. kviečių. AB „Linas Agro“ iš šalies ūkių supirko apie 1,5 mln. tonų grūdų. Didžioji dalis kviečių, pristatytų į supirkimo vietas, atitinka I – II kategoriją – paklausiausią eksporto rinkose.
Šiuo metu 4 didžiuosiuose Baltijos šalių uostuose – Klaipėdos, Rygos, Liepojos ir Ventspilio – pats intensyviausias grūdų krovos darbų metas, kuris užtruks iki lapkričio. Dalis laivų laukia eilėse, kad galėtų patekti į uostus, nemažai laivų su grūdų kroviniais jau iškeliavo į užsienio rinkas. Pagrindinės AB „Linas Agro“ eksporto kryptys šį sezoną išlieka Saudo Arabija, Alžyras bei Pietų Afrika.
„Šiemet mūsų eksporto programa vykdoma labai aktyviai, o intensyviausi ir didžiausi srautai nukreipiami į Klaipėdos uostą. Šiandien iki 1 mln. tonų grūdų ribos mums liko visai nedaug, skaičiuojant krovos apimtis visuose keturiuose Baltijos šalių uostuose. Norėtume šį kiekį padvigubinti, o ar pavyks – parodys laikas. Dabar mūsų didžiausias iššūkis – operatyviai sukontroliuoti į uostus vykstančių krovinių srautus ir užtikrinti, kad ūkininkams tektų kuo mažiau laiko praleisti eilėse“, – sako S.Banelis.
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite