Eimuntas Jankauskas grįžta vadovauti „Šilutės baldams“

Koncerno SBA baldų grupės įmonei Baltarusijoje „Mebelain“ nuo 2014 m. vadovavęs Eimuntas Jankauskas grįžta į Lietuvą, kur paskirtas vieno didžiausių šalies baldų fabrikų UAB „Šilutės baldai“ direktoriumi. „Šilutės baldams“ vadovavusi Asta Dijokienė toliau dirbs SBA baldų grupėje. Naujuoju „Mebelain“ direktoriumi paskirtas pastaraisiais metais „SBA baldų kompanijai“, o anksčiau „Visagino linijai“ vadovavęs Gintautas Vitkevičius.

Eimuntas Jankauskas grįžta vadovauti „Šilutės baldams“, pastaruoju metu fabrikui vadovavusi Asta Dijokienė toliau dirbs SBA baldų grupėje.

„Koncerno SBA baldų grupėje veikianti vadovų rotacijos programa leidžia mūsų aukščiausio lygio specialistams nuolat tobulėti, įgyti naujų kompetencijų ir patirčių bei sėkmingai jas pritaikyti įmonėse. Eimunto Jankausko komandiruotė į Mogiliovo sritį truko daugiau nei trejus metus – jo patirtis leido suburti ir išmokyti kolektyvą, o „plyno lauko“ investiciją per trumpą laiką paversti sėkmingai veikiančiu fabriku. Tuo tarpu Astos Dijokienės vadovaujami „Šilutės baldai“ ne tik pagerino veiklos rezultatus, bet ir, kas labai svarbu, tapo svarbiu Šilutės bendruomenės nariu, ne vieno bendruomeninio projekto iniciatoriumi. Ir Astos, ir Eimunto įgyta nauja patirtis yra labai svarbi SBA baldų grupei“, – sakė SBA koncerno viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.

Nuo 1996 m. SBA baldų grupėje dirbanti A. Dijokienė yra dirbusi „Šilutės baldų“ gamybos technologe, o vėliau tapo atsakinga už pardavimus SBA baldų grupės įmonėse – nuo 2004 m. ji dirbo „SBA baldų kompanijos“ pardavimų grupės vadove.

Nuo 1987 m. SBA baldų grupėje dirbantis Eimuntas Jankauskas yra dirbęs AB „Klaipėdos baldai“ gamybos direktoriumi, vėliau – šios įmonės vadovu. 2008-2014 m. E. Jankauskas buvo AB „Šilutės baldai“ direktoriumi.

„Dveji su puse metų Šilutėje man buvo nuostabūs ir kaip specialistei, ir kaip žmogui. Turėjau galimybę dirbti vienoje seniausių šalyje baldų įmonių ir įgyti gamybos vadovės patirties, diegti LEAN metodus, iš kurių pasisemti patirties šiandien į „Šilutės baldus“ važiuoja įmonių atstovai iš visos Lietuvos. Bet, svarbiausia, kad kartu su nuostabiais Šilutės žmonėmis įgyvendinome ne vieną bendruomeninę idėją, o mūsų „Šilutės siena“ nuskambėjo plačiau nei kada tikėjausi“, – sakė A. Dijokienė.

„Sugrįžimas į Šilutę man yra sugrįžimas namo iš ilgiausios gyvenimo komandiruotės. Ačiū Astai, kuri „Šilutės balduose“ įgyvendino ne vieną įspūdingą idėją ir pakėlė įmonę į naują lygmenį. Džiaugiuosi galėsiantis pratęsti projektus ir gimtinėje pritaikyti per šiuos metus įgytą patirtį“, – sakė E. Jankauskas.

Koncerno SBA valdomų penkių Lietuvoje veikiančių fabrikų ir dviejų baldų gamyklų Baltarusijoje ir Rusijoje, pardavimai 2017 m. siekė 271,9 mln. eurų ir buvo 30 mln. eurų didesni, nei 2016 m., kai pardavimai sudarė 241,47 mln. eurų.

AB „Šilutės baldai“ pardavimai 2017 m. išaugo 14,2% ir siekė 37,2 mln. EUR. „Mebelain“ pardavimai 2017 m. pasiekė 20 mln. EUR ir buvo 38,7% didesni nei 2016 m.

Tokį pranešimą spaudai trečiadienį išplatino koncerno SBA viešųjų ryšių vadovė Virginija Dunauskienė

SBA koncernas yra viena didžiausių lietuviško kapitalo verslo grupių, kurio veikla koncentruota baldų gamybos, lengvosios pramonės ir nekilnojamojo turto sektoriuose. Be kitų įmonių, koncernas valdo baldų įmones „Klaipėdos baldai“, „Šilutės baldai“, „Visagino linija“, „Germanika“, „Kauno baldai“, „Novomebel“ ir „Mebelain“, lengvosios pramonės įmones „Utenos trikotažas“, „Šatrija“ ir „Mrija“, nekilnojamojo turto įmonių grupę „Urban Inventors“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po