Dvigubas „Egminos“ jubiliejus

Svainiai (jų žmonos – seserys) ir lygiaverčiai verslo partneriai (abu turi po 50 proc. bendrovės akcijų) Remigijus Baltutis ir Česlovas Barauskas šiemet minės dvi sukaktis. Prieš 20 metų, vasarą, Vainuto kaime buvo atidaryta pirmoji maisto produktų parduotuvė, o prieš 15 metų, sausio 19 d., Šilutėje duris atvėrė dabartinė „Egminos“ parduotuvė, tapusi ir įmonės būstine.

Remigijus Baltutis (pirmas iš kairės) su kolektyvo nariais, kuriuos pavyko sukviesti bendrai nuotraukai.

Tąkart pabendrauti pavyko tik su Remigijumi, mat Česlovas buvo išvykęs, nespėjo užbaigti Vilniuje tvarkyti reikalų ir kitą dieną. R. Baltutis kaip tik tvarkė mokesčių reikalus. Per 2013 metus jų teko sumokėti per 644 tūkst. Lt. Beveik 280 tūkst. – vien SODRAI. Mūsų rajono biudžetą papildys 86 tūkst. Lt.
Bendrą verslą svainiai (partneriai savo dvejetuką pagal pavardžių pirmąsias raides juokais vadina „2B“) pradėjo prieš 25 metus. Prieš 20 metų individuali įmonė atidarė parduotuvę Vainute, vėliau – Bikavėnuose ir Gardame. Paskutinė nauja „Egminos“ parduotuvė mūsų rajone atidaryta 2007 metais Inkakliuose. Dabar bendrovė yra peržengusi Šilutės rajono ribas. Prieš porą metų ėmėsi prekiauti Agluonėnuose, vėliau – Priekulėje (Klaipėdos r.).
Dabar bendrovei priklauso 10 parduotuvių tinklas. Dar labiau plėsti prekybos tinklą kol kas nenumatoma. „Siūlė išsinuomoti patalpų ir atidaryti parduotuves Klaipėdoje, tačiau neskubame. Reikia prižiūrėti ir tvarkyti turimas. Nors krizė jau baigėsi, tačiau kilimas dar trapus, daug žmonių išvažiuoja. Atsargiai žiūrime į plėtrą“,– kalbėjo R. Baltutis. Prekiaujama ne tik parduotuvėse. Užsakytos prekės tiekiamos ir kai kurioms įstaigoms, vaikų darželiams.
Remigijus Baltutis pasakojo, kad kolektyve dirba per pusšimtį žmonių, tiesa, darbuotojų skaičius kinta. Vasarą priimama padirbėti darbuotojų vaikus, remonto darbams laikinai samdoma statybininkų. Kaimuose dirba dalis vietinių gyventojų, kai kurie į darbą atvažiuoja iš kitur. Ieškoma galimybių atvažiuojantiems darbuotojams kompensuoti bent dalį transporto išlaidų.

Už labdaringą veiklą ir mecenavimą – rotorių įsteigta Šilutės dvarininko Hugo Šojaus paminklo statulėlė.

Šilutės rajono kaimuose gyvuoja du vietiniai prekybos tinklai – UAB „Egmina“ ir UAB „Šilutės prekyba“. Į rinką veržiasi UAB „Molupis ir Ko“, „Urmo“ prekybos tinklas. „Konkuruojame, bet nesame priešai. Pabendraujame, pasveikiname vieni kitus. Kartu su UAB „Šilutės prekyba“ vadovu Egidijumi Kuzminsku kartais ir pamedžiojame. Pirkėjas pats renkasi pardavėją. Jam labiausiai rūpi kainos ir nuolaidos“, – pasakojo R. Baltutis.
Kaimo parduotuvėse daugiausiai perkama kasdien reikalingų produktų. Vasaros mėnesiais labai padidėja alaus paklausa – kartu su gaiviaisiais gėrimais tai sudaro apie 10 proc. visos apyvartos. „Nemanau, kad tiek alaus išgeria tik vietiniai gyventojai. Greičiausiai tai susiję su tuo, kad atvyksta daug turistų ir žvejų. Kam vežtis ir šildyti automobilyje alų, jei tokio pat gali ir čia nusipirkti“, – dalijosi mintimis R. Baltutis.
Bendrovės vadovai apgailestauja, kad pastaruoju metu viena iš didžiausių problemų tapo parduotuvių plėšimai. Nors durys gana saugios, už jų dabar papildomai tenka tvirtinti grotas. Grotomis apkalti tenka ir langus, nepaisant to, kad jos gadina parduotuvių estetinį vaizdą. Pernai „Egminos“ parduotuvės buvo plėšiamos 6 kartus. Nuo tos pačios bėdos kenčia ir konkurentai. Policija nesugeba sugaudyti vietinių plėšikėlių, o draudikai jau purkštauja, kai tenka kompensuoti patirtus nuostolius, didina draudimo įkainius. Kai kurios draudimo kompanijos net nebeteikia pasiūlymų.
Pasinaudodamas proga, R. Baltutis dėkoja visiems, perkantiems „Egminos“ prekybos tinkle.
Atsidėkodama „Egmina“ stengiasi paremti bendruomenes, kolektyvus, pavienius žmones, įneša savo indėlį organizuojant vietines šventes, festivalius, mokyklų renginius ir t. t. „Egminos“ vadovų kabinete – daugybė padėkų už tokią paramą. Tarp jų – ir Rotorių klubo pernai įteikta H. Šojaus paminklo miniatiūrinė kopija už labdaringą, mecenavimo ir filantropijos veiklą Šilutėje. Paklaustas, ar ne geriau užuot skyrus pinigų labdarai, kurie kartais išlekia į orą šventinių fejerverkų pavidalu, padidinti algas darbuotojams, R. Baltutis susimąstė: „Taip, būtų gerai padidinti algas. Reikėtų ir vertėtų. Bet reikia dėmesio ir bendruomenėms, žmonėms – tiems, kurie šalia mūsų. Todėl reikia ir paramos“.

Vaidotas VILKAS

Paskutinė nauja „Egminos“ parduotuvė mūsų rajone 2007 m. buvo atidaryta Inkakliuose.

Hits: 155

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaikos nešventiškos

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo, tvirtina Statistikos departamentas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai praėjusį kovą įregistravo 541 santuoką. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Taip pat skaitykite