Dviem trečdaliams gyventojų yra bent kartą įsisiurbusi erkė

Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje išlieka panašus jau keletą metų, o erkės yra paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai. Bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus reprezentatyvią visuomenės apklausą, paaiškėjo, kad 6 iš 10 šalies gyventojų bent kartą yra įsisiurbusi erkė.

„64-iems proc. gyventojų bent kartą yra įsisegusi erkė, iš kurių daugiau nei pusei (37 proc.) po kelis kartus ar daugiau. Šie rezultatai yra nerimą keliantis signalas. Tai turėtų būti įspėjimas šalies gyventojams apie riziką, kurią visgi galima valdyti ir nepakliūti į sergamumo statistiką“, – komentuoja tyrimą inicijavusios BTA draudimo bendrovės asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Jis priduria, kad trečdaliui arba 29 proc. respondentų neteko patirti erkės įsisiurbimo ir jų platinamų ligų pasekmių.

Žalos – nuo poros šimtų iki tūkstančio

Pasak R. Grizicko, per pirmąjį šių metų pusmetį jau registruota per keliasdešimt įvykių, susijusių su erkių įsisiurbimu. Gyventojams išmokamos žalos siekia nuo 200 iki 1000 eurų.

„Įvykių geografija yra išties plati. Erkių įsisiurbimai fiksuojami visoje Lietuvoje. Tai parodo, kad reikia būti budriems bet kuriame šalies kampelyje ir atsisakyti tokio mąstymo, kad mano kieme erkių tikrai nėra, o tuo labiau nešiojančių užkratą. Visgi antirekordininkai tradiciškai yra didieji miestai: Vilnius ir Vilniaus rajonas, Panevėžys ir Panevėžio rajonas bei Kaunas“, – teigia jis.

Bendrovė skaičiuoja, kad 65 proc. atvejų nustatyta Laimo liga, o 10 proc. atvejų diagnozuotas erkinis encefalitas.

„Išanalizavę įvykių aplinkybes, matome, kad neretai gyventojai tik po kurio laiko pajunta simptomus, o pastarieji – labai paprasti, pavyzdžiui, galvos skausmas ar bendras silpnumas. Taip pat pastebėjome, kad kartais delsiama kreiptis į medikus ir atlikti būtinus tyrimus – tokiu atveju prireikia ir skubios pagalbos“, – įvykius apibūdina R. Grizickas.

Užsikrėsti galima ir savo kieme

NVSC duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje buvo užregistruoti 66 erkinio encefalito ir 386 Laimo ligos atvejai.

„Kalbant apie erkinio encefalito atvejus, Vilniaus apskrityje jų fiksuota 39, Kauno apskrityje – 15, Alytaus apskrityje – 6, Klaipėdos apskrityje – 5, o Telšių apskrityje – 1 atvejis. Laimo ligos atvejų Vilniaus apskrityje turime 160, Kauno apskrityje – 128, Klaipėdos apskrityje – 25, Panevėžio apskrityje – 16, Šiaulių apskrityje – 16, Alytaus apskrityje – 16, Marijampolės apskrityje – 11, Utenos apskrityje – 7, Tauragės apskrityje – 6, o Telšių apskrityje – 1 atvejį“, – vardija NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Anot jos, skaičiuojama, kad vidutiniškai 15-20 proc. erkių yra užsikrėtusios Laimo ligos sukėlėju, ir apie 1 proc. erkių – erkinio encefalito virusu. Be to, žmonės daug keliauja, miesto gyventojai nemažai laiko praleidžia sodybose, soduose, paežerėse, ypač karantino metu daug žmonių laiką leido gamtoje.

„Lietuvių pamėgtas grybavimas, uogavimas taip pat padidina tikimybę susidurti su erkėmis, nes ilgą laiką išliekame – stovime, sėdime, tupime – vienoje vietoje. Erkių gausu ir miestuose, jų parkuose, kiemuose. Viena iš dažniausiai erkių platinamomis užsikrėtusių žmonių nurodomų galimų užsikrėtimo vietų yra būtent – gyvenamoji aplinka“, – aiškina M. Žygutienė.

Apsaugos nuo erkių platinimų ligų ABC

NVSC specialistės teigimu, efektyviausiai nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai, tačiau skiepytis reikia iš anksto, o ne jau įsisiurbus erkei.

„Pagrindinę skiepijimo schemą sudaro trys vakcinos dozės su pertrauka (nuo dviejų savaičių iki vieno mėnesio), tuomet trečia dozė (ne anksčiau kaip po 5 mėnesių bet ne vėliau kaip po metų) ir palaikomosios dozės po trejų arba penkerių metų, priklausomai nuo amžiaus. Pasiskiepijus dviem vakcinos dozėmis prieš erkių aktyvumo sezoną, kuris paprastai prasideda kovo mėnesį, laikoma, kad apsauga susidaro praėjus 2 savaitėms“, – akcentuoja ji.

Kadangi nuo Laimo ligos skiepų nėra, M. Žygutienė pataria naudoti repelentus, o visada grįžus iš miško, parko, ilgesnio pasivaikščiojimo gamtoje kruopščiai apžiūrėti savo kūną ir pastebėjus erkę, kuo skubiau ją ištraukti – suimti ją pirštais, pincetu ar turimomis kitomis priemonėmis ir staigiu judesiu traukti ją tiesiai į viršų.

„Būtina įsisiurbimo vietą dezinfekuoti ir stebėti sveikatos būseną 30 dienų. Atsiradus kokiems nors požymiams – paraudimui, temperatūrai, sprando raumenų skausmui ar raudonai dėmei įsisiurbimo vietoje – nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – sako specialistė.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite