Dvi Savivaldybės įmonės dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės taryba ketvirtadienį posėdyje (dėl karantino nuotoliniu būdu) svarstė per 60 sprendimų projektų. Trys iš jų – Savivaldybės trijų įmonių praėjusių metų veiklos ataskaitos. Pritarta visoms, tačiau ruošiantis posėdžiui Socialinių reikalų komitete nepritarta UAB „Šilutės autobusų parko“ veiklos ataskaitai.

Savivaldybei priklauso trys uždarosios akcinės bendrovės: „Šilutės šilumos tinklai“, „Šilutės vandenys“ ir „Šilutės autobusų parkas“. Iš jų tik Autobusų parko bendrovė pernai dirbo pelningai, kitos dvi – nuostolingai. Šilutės autobusų parkas įsikūrė naujame pastate Dariaus ir Girėno gatvėje, o Tilžės g. atidaryta nauja autobusų stotis. Senoji autobusų liko stovėti kol kas be naudos.

Autobusų parko direktorius Artūras Stonkus ataskaitoje Savivaldybei nurodo, kad bendrovė praėjusiais metais uždirbo beveik 112 tūkst. Eur pelno, sumokėjo beveik 26 tūkst. Eur pelno mokesčio. Gruodžio pabaigoje turėjo 68 darbuotojus (etatų – 92). Buvo 39 autobusų vairuotojai-konduktoriai, 4 – vadovaujančio personalo, 25 – aptarnaujančio personalo. Vidutinis darbo užmokestis siekė 852 Eur, vairuotojų – 873 Eur. Darbo užmokesčiui pernai teko 802 tūkst. Eur. Pajamos už keleivių vežimą viršijo 1 mln. Eur, tai beveik 38 tūkst. Eur daugiau negu 2018 m. Ūgtelėjo pajamos už tarpmiestinius maršrutus, sumažėjo – už vietinio susisiekimo. Palyginus su 2018 m. rezultatais, daugiau pajamų gauta už užsakomuosius maršrutus ir siuntų gabenimą. Beje, naujojoje Šilutės autobusų stotyje net tualetas yra mokamas, ten surinkta 1300 eurų.

Šilutės autobusų parkas aptarnauja 31 maršrutą: 3 – tolimojo susiekimo, 26 – priemiestinius ir 1 – miesto. Disponuojama 31 autobusu, iš kurių 23 yra senesni nei 20 metų, 8 – 10 metų ir senesni, 25 autobusai visiškai nusidėvėję.
Skaičiuoja nuostolius
UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Vaidotas Mačiulis Savivaldybei pateikė ataskaitą, kurią galima būtų prilyginti profesoriaus studijai. Į visus įmonės reikalus pažvelgta iš visų pusių, pateikta diagramų. Pagal šilumos kainą šilutiškių įmonė patenka į pigiausių Lietuvoje dešimtuką. Praėjusių metų įmonės veiklos rezultatas – beveik 216 tūkst. Eur nuostolio.

„Šilutės vandenų“ bendrovės direktorius Alfredas Markvaldas savo išsamioje ataskaitoje nurodo, kad pernai gauta beveik 2,7 mln. Eur pajamų – tai 1,4 proc. mažiau negu 2018 m. Praėjusių metų įmonės nuostoliai siekia beveik 29 tūkst. Eur. Dirba 103 darbuotojai. Vidutinis darbo užmokestis siekė 1082 Eur per mėnesį, o išskaičiavus mokesčius, išmokėta po 650 Eur.
Nurodoma, kad 2019 m. bendrovė aptarnavo 5056 individualius namus, 7840 daugiabučių butus, 34 daugiabučių namų bendrijas (1355 butai), 834 įmones ir 318 paviršinių nuotekų abonentų. Iš viso 2019 m. bendrovė aptarnavo 14 092 abonentus, su kuriais yra sudarytos paslaugų teikimo sutartys. Bendrovė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikia visame Šilutės rajone. Didžiausias vartotojų skaičius yra Šilutės mieste, net 45 proc. visų gyventojų.

Kaip „Šilutės vandenims“ sekėsi vykdyti numatytus planus, A. Markvaldas nurodė skaičiais, procentais. Pavyzdžiui, naujų vandens tinklų bendrovė iš savo lėšų nutiesė 1078 metrus už 13,3 tūkst. Eur Sauguose, Kintuose, Šilutėje, Degučiuose, Kulėšuose. Rekonstruota 825 metrai nuotekų tinklų Vainute ir Kintuose. Rekonstruota 1841 m vandens tinklų dar keliose seniūnijose. Padaryta viskas, kas buvo planuota.
Vandens nuostoliai 2019 m. sudarė 18,9 proc. 2018 m. buvo 16 proc. Šis procentas svyruoja nuo 14 iki 20 proc., palyginus su kitomis šalies vandens tiekimo bendrovėmis, šilutiškių rezultatas nėra blogas. Dažnai tai lemia didesni ar mažesni gedimai, vamzdžių trūkimai.

Pernai vartotojams iš viso buvo patiekta 1424,2 tūkst. kubų, o parduota – 1134 tūkst. kubų vandens. Palyginus su 2018 m., pardavimai sumažėjo. Viena pramonės įmonė naudojosi savo vandens gręžiniu, mažiau vandens teko ir individualiems namams, ūkininkai mažino gyvulių bandas, įsirengė prie fermų gręžinius ar išsikasė šulinius. Tai turėjo įtakos bendrovės pajamoms.
Bendrovė eksploatuoja 46 vandenvietes, 381,6 km vandens tinklų.

„Pamario“ inf.

Hits: 181

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite