Dvi Savivaldybės įmonės dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės taryba ketvirtadienį posėdyje (dėl karantino nuotoliniu būdu) svarstė per 60 sprendimų projektų. Trys iš jų – Savivaldybės trijų įmonių praėjusių metų veiklos ataskaitos. Pritarta visoms, tačiau ruošiantis posėdžiui Socialinių reikalų komitete nepritarta UAB „Šilutės autobusų parko“ veiklos ataskaitai.

Savivaldybei priklauso trys uždarosios akcinės bendrovės: „Šilutės šilumos tinklai“, „Šilutės vandenys“ ir „Šilutės autobusų parkas“. Iš jų tik Autobusų parko bendrovė pernai dirbo pelningai, kitos dvi – nuostolingai. Šilutės autobusų parkas įsikūrė naujame pastate Dariaus ir Girėno gatvėje, o Tilžės g. atidaryta nauja autobusų stotis. Senoji autobusų liko stovėti kol kas be naudos.

Autobusų parko direktorius Artūras Stonkus ataskaitoje Savivaldybei nurodo, kad bendrovė praėjusiais metais uždirbo beveik 112 tūkst. Eur pelno, sumokėjo beveik 26 tūkst. Eur pelno mokesčio. Gruodžio pabaigoje turėjo 68 darbuotojus (etatų – 92). Buvo 39 autobusų vairuotojai-konduktoriai, 4 – vadovaujančio personalo, 25 – aptarnaujančio personalo. Vidutinis darbo užmokestis siekė 852 Eur, vairuotojų – 873 Eur. Darbo užmokesčiui pernai teko 802 tūkst. Eur. Pajamos už keleivių vežimą viršijo 1 mln. Eur, tai beveik 38 tūkst. Eur daugiau negu 2018 m. Ūgtelėjo pajamos už tarpmiestinius maršrutus, sumažėjo – už vietinio susisiekimo. Palyginus su 2018 m. rezultatais, daugiau pajamų gauta už užsakomuosius maršrutus ir siuntų gabenimą. Beje, naujojoje Šilutės autobusų stotyje net tualetas yra mokamas, ten surinkta 1300 eurų.

Šilutės autobusų parkas aptarnauja 31 maršrutą: 3 – tolimojo susiekimo, 26 – priemiestinius ir 1 – miesto. Disponuojama 31 autobusu, iš kurių 23 yra senesni nei 20 metų, 8 – 10 metų ir senesni, 25 autobusai visiškai nusidėvėję.
Skaičiuoja nuostolius
UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Vaidotas Mačiulis Savivaldybei pateikė ataskaitą, kurią galima būtų prilyginti profesoriaus studijai. Į visus įmonės reikalus pažvelgta iš visų pusių, pateikta diagramų. Pagal šilumos kainą šilutiškių įmonė patenka į pigiausių Lietuvoje dešimtuką. Praėjusių metų įmonės veiklos rezultatas – beveik 216 tūkst. Eur nuostolio.

„Šilutės vandenų“ bendrovės direktorius Alfredas Markvaldas savo išsamioje ataskaitoje nurodo, kad pernai gauta beveik 2,7 mln. Eur pajamų – tai 1,4 proc. mažiau negu 2018 m. Praėjusių metų įmonės nuostoliai siekia beveik 29 tūkst. Eur. Dirba 103 darbuotojai. Vidutinis darbo užmokestis siekė 1082 Eur per mėnesį, o išskaičiavus mokesčius, išmokėta po 650 Eur.
Nurodoma, kad 2019 m. bendrovė aptarnavo 5056 individualius namus, 7840 daugiabučių butus, 34 daugiabučių namų bendrijas (1355 butai), 834 įmones ir 318 paviršinių nuotekų abonentų. Iš viso 2019 m. bendrovė aptarnavo 14 092 abonentus, su kuriais yra sudarytos paslaugų teikimo sutartys. Bendrovė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikia visame Šilutės rajone. Didžiausias vartotojų skaičius yra Šilutės mieste, net 45 proc. visų gyventojų.

Kaip „Šilutės vandenims“ sekėsi vykdyti numatytus planus, A. Markvaldas nurodė skaičiais, procentais. Pavyzdžiui, naujų vandens tinklų bendrovė iš savo lėšų nutiesė 1078 metrus už 13,3 tūkst. Eur Sauguose, Kintuose, Šilutėje, Degučiuose, Kulėšuose. Rekonstruota 825 metrai nuotekų tinklų Vainute ir Kintuose. Rekonstruota 1841 m vandens tinklų dar keliose seniūnijose. Padaryta viskas, kas buvo planuota.
Vandens nuostoliai 2019 m. sudarė 18,9 proc. 2018 m. buvo 16 proc. Šis procentas svyruoja nuo 14 iki 20 proc., palyginus su kitomis šalies vandens tiekimo bendrovėmis, šilutiškių rezultatas nėra blogas. Dažnai tai lemia didesni ar mažesni gedimai, vamzdžių trūkimai.

Pernai vartotojams iš viso buvo patiekta 1424,2 tūkst. kubų, o parduota – 1134 tūkst. kubų vandens. Palyginus su 2018 m., pardavimai sumažėjo. Viena pramonės įmonė naudojosi savo vandens gręžiniu, mažiau vandens teko ir individualiems namams, ūkininkai mažino gyvulių bandas, įsirengė prie fermų gręžinius ar išsikasė šulinius. Tai turėjo įtakos bendrovės pajamoms.
Bendrovė eksploatuoja 46 vandenvietes, 381,6 km vandens tinklų.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Taip pat skaitykite