Du trečdaliai gyventojų prisiima atsakomybę už savo sveikatą, sveikesniems gyvenimo įpročiams trūksta valios ir laiko

Du trečdaliai šalies gyventojų prisiima atsakomybę už savo sveikatą, tačiau ne visi iš jų laikosi sveiko gyvenimo principų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotas gyventojų nuomonės tyrimas, atliktas šių metų vasario-kovo mėnesiais. Labiausiai gyventojams gyventi sveikiau koją kiša valios stoka, laiko ir finansų trūkumas.

Apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, kaip gyventojai vertina savo požiūrį į sveiką gyvenseną ir ko reikėtų, kad daugiau žmonių dėl to įdėtų daugiau pastangų. Iš tyrimo aiškėja, kad 63 proc. respondentų visiškai arba labiau sutinka su teiginiu, kad patys atsakingi už savo sveikatą ir jos būklę. Mažuma  – vos 9 proc. – linkę nurodyti, kad visą atsakomybę už jų sveikatą turi prisiimti kiti.

Be savęs gyventojai dažniausiai atsakingais už savo sveikatą nurodydavo gydytojus (59 proc.), šeimą ir artimuosius (43 proc.), valstybę (30 proc.), darbdavius (22 proc.). Kaip nurodo tyrimą atlikusios įmonės „BERENT Research Baltic“ vadovė, rinkos tyrėja Vaida Bröcher, dažniausiai atsakomybę už savo sveikatą kitiems perleidžia jaunesnio amžiaus respondentai. Tyrimas atskleidė, kad labiausiai už savo sveikatą atsakingi jaučiasi vyresnio amžiaus gyventojai.

„Pasigilinus, kokio amžiaus gyventojai linkę kitus įvardinti atsakingais už savo sveikatos būklę, identifikavome, kad tai 18-25 m. amžiaus žmonės. Jauni žmonės rečiau susiduria su sveikatos problemomis, yra labiau priklausomi nuo artimųjų, tačiau  žiūrint į ateitį, tai galėtų būti signalas labiau dirbti su jaunąja karta. Juk nuo požiūrio priklauso ir ateities perspektyva – kokį sveikatos kapitalą sukaupsime ateičiai“, – mano tyrimui vadovavusi V. Bröcher.

Nors du trečdaliai gyventojų įvardino save kaip atsakingais už savo sveikatą, tačiau tik 28 proc. įvertino savo gyvenimo būdą kaip sveiką, dar penktadalis teigė, kad jų gyvenimo būdo tikrai negalima vadinti sveiku. Didžioji dalis apklaustųjų į savo gyvenimo būdą žiūrėjo nuosaikiau.

Tarp priežasčių, kodėl į savo kasdieninį gyvenimą neįtraukia daugiau sveikos gyvensenos įpročių, daugiausiai  tyrimo dalyvių (52 proc.) kaip didžiausią priežastį nurodė nenorą keistis ar valios stoką, taip pat reikšmingi – laiko ir finansų trūkumas.

„Apklausos rezultatai nuteikia optimistiškai. Nors tik ketvirtadalis visuomenės savo gyvenimą įvardina kaip sveiką, tačiau didžioji dalis prisiima atsakomybę už savo sveikatą. Yra prielaidos keistis į gerąją pusę, pradėti įvedinėti vieną ar kitą sveikos gyvensenos elementą, tokį kaip fizinis aktyvumas arba mityba. Jauni žmonės dar sveiki, vyresni jau supranta ligų kainą, iš ten tie reikšmingi skirtumai“, – teigia SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius. Iš būdų, kaip palaiko sveiką gyvenimo būdą, dažniausiai paminėti buvo: buvimas gryname ore, rūpestis savo ir artimųjų psichine sveikata, darbo ir poilsio (miego) režimo, nevartojamas ar saikingai vartojamas alkoholis.

Mažai dėmesio skiriama prevencinėms sveikatos patikroms, streso kontrolei, o mažiausiai – reguliariam mankštinimuisi ir sportui.

SAM Komunikacijos skyrius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Akcijos „Saugom lydeką“ rezultatai: nustatyta 80 šiukščių žvejybos pažeidimų

Per šių metų vasario-balandžio mėnesiais vykusią akciją „Saugom lydeką“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė 278 žvejybos pažeidimus, iš jų 80 – šiurkštūs. Per akcijos laikotarpį pažeidėjų padaryta žala aplinkai siekia 41 503 eurus. Daug šiurkščių pažeidimų Iš pažeidėjų paėmė 395 įrankius: 132 ne mėgėjų žvejybos, 254 – mėgėjų žvejybos ir 9 kitus įrankius. Paimtos 9 plaukiojimo priemonės, kuriomis buvo padaryti pažeidimai. Akcijos metu pareigūnai kryptingai siekė išaiškinti  daromus šiurkščius žvejybos pažeidimus, pvz., kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama

Prasidėjus audrų sezonui, draudikai perspėja vairuotojus: automobilis nėra amfibija

Lietuvą siaubusios liūtys ir kruša vėl pridarė nuostolių gyventojų automobiliams. Jie kentėjo nuo vėjo, krušos ir lietaus, o kartais – ir dėl neatsargaus pačių vairuotojų elgesio. Draudikai primena, ką reikėtų daryti patyrus nuostolių, ir pataria, kaip elgtis norint jų išvengti ateityje. Vasaros metu fiksuoja šimtus įvykių Draudimo bendrovės ERGO transporto ir žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, bendrovė jau fiksavo keliasdešimt žalų, sukeltų stiprios liūties. Kruša apgadino automobilių kėbulus, įskėlė stiklą, transporto priemonės nukentėjo ir dėl ant jų užkritusių

Nuo birželio 3 d. 60 000 savarankiškai dirbančiųjų gali negauti sveikatos priežiūros paslaugų

„Sodros“ duomenimis, vis dar yra 60 000 savarankiškai dirbančių žmonių, kurie pasinaudojo lengvata atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas dėl COVID-19 pandemijos ir šių įmokų nesumokėjo iki gegužės 1-osios. Bendra dėl pandemijos ir karantino atidėtų PSD įmokų skola yra 13,6 mln. eurų. Šiems skolininkams per asmenines „Sodros“ paskyras gegužę dar buvo papildomai siunčiami priminimai-raginimai susimokėti įmokas. Nesumokėjus per šią savaitę, nuo birželio 3 dienos bus pradėtas šių įsiskolinimų išieškojimas. Be to, šie PSD skolininkai bus laikomi nedraustais ir negalės pasinaudoti

Atšilus orams – nelaimių gausa

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia, kad per karščius daugėja skenduolių, gaisų namuose ir miškuose. Štai kokių nelaimių buvo gegužės 24-26 dienomis, savaitgalį. Galime tik būti ramesni, nes Šilutės rajoną šįkart nelaimės aplenkė. Meteorologai žada permainingus orus – bus karšta ir daug kritulių. Šiluma nežada trauktis ir šią savaitę. Prasideda aktyvus maudymosi vandens telkiniuose sezonas. Kad poilsio prie vandens telkinių neaptemdytų skaudūs įvykiai, ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų elgtis atsargiai ir saugiai. Šiemet vanduo jau pasiglemžė 34 gyvybes (pernai per tą

Taip pat skaitykite