Draudikai apie nelaimingus karantininius nutikimus namie ir traumas lauke

Sausį šalį nuklojus sniegui ir spustelėjus šaltukui, pasipylė gyventojų traumos. Nors karantinas žmones uždarė namie, dėl žiemiškų vaizdų tiek suaugusieji, tiek vaikai veržėsi laukan pasidžiaugti sniegu. To rezultatas – skaudžios traumos, kurios baigėsi gipsu, siuvimais ir operacijomis.

Draudimo bendrovė BTA šių metų sausį užfiksavo per 200 gyventojų traumų. Vidutinė žala siekia 269 eurus. Didžiausia žala – 1000 eurų – buvo atlyginta už rankos lūžį paslydus.

Foto Nalija Kolegova, Pixabay.

„Šių metų sausį praktiškai neturime susižalojimų dėl fejerverkų Naujųjų metų naktį, tačiau į Lietuvą atėjus žiemiškiems orams, pradėjome registruoti kaip niekad daug nutikimų dėl slidžios kelio dangos ar nelaimių mėgaujantis žiemiškomis pramogomis. Tačiau iš mūsų statistikos niekur nedingo ir traumos namuose“, – teigia bendrovės asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas. Esą dėl oro sąlygų šiemet sausį pagrindinės gyventojų traumos įvyko dėl paslydimų ant ledo ar sniego – tokie įvykiai sudarė bene pusę visų traumų.

„Registravome tokius įvykius, kai gyventojai paslydę ant sniego ar ledo nukrito, taip pat suklupo vedžiodami šunis. Turime atvejų, kai žmonės krito važiuodami dviračiu, slydo lipdami iš automobilio, kasdami sniegą. Taip pat buvo ne vienas atvejis, kai nelaimė įvyko nuo kalno leidžiantis rogutėmis.

Snygis pridarė daug rūpesčių gyventojams, apgadino ne tik jų turtą, bet ir sužalojo – registravome nutikimą, kurio metu gyventojui ant kojos nukrito medis, taip pat ir avarijų keliuose. Visų šių įvykių pasekmės – išnarintos kojos, raiščių patempimai, lūžusios rankos, kojos, alkūnkauliai, stipinkauliai, kulkšnys, netgi žandikauliai, taip pat praskeltos galvos ir išnirę stuburo slanksteliai“, – vardija jis.

Kadangi žiema vis dar nesitraukia, o šokinėjantis termometro stulpelis važiavimo ir vaikščiojimo sąlygų nepalengvins, R. Grizickas pataria pasirūpinti tinkama avalyne su neslystančiu padu ir eiti labai atsargiai, lėtai, kojas statyti pilnu padu, taip pat palikti dviratį pavasariui, jei šio padangos nepritaikytos žiemiškiems keliams.

Anot eksperto, galiojant griežtiems karantino suvaržymams, nelaimingų nutikimų netrūko ir namų aplinkoje.

„Gyventojai į mus kreipėsi dėl įvairiausių traumų: paslydę ir parkritę namie, vonioje, nukritę nuo laiptų, nusiplikę kava, keliant siurblį ir pasitempus kaklą, apsipylus karštu aliejumi, persipjovus pirštus, naudojantis siuvimo mašina įsidūrus į pirštą, trenkus koją į spintelę ir lūžus kojos pirštui, treniruotės metu prasikirtus smakrą, griuvus ant vazos ir susipjausčius ranką, karštu vandeniu nusiplikius koją…“ – vardija R. Grizickas.

Pasak R. Grizicko, metų pradžioje netrūko ir vaikų traumų – visos jos nutiko žaidžiant. Tokių nutikimų būtų įmanoma išvengti, jei žaidžiančias atžalas prižiūrėtų suaugęs asmuo, kita vertus, kartais pakanka tik nusisukti, o vaikas jau susižeidęs.

„Pavyzdžiui, turime užregistravę įvykį, kurio metu vaikas, šokinėdamas ant lovos, nukrito ir galva trenkėsi į radiatorių. Dar vienas įvykis – žaisdamas vaikas nukrito ir susitrenkė galvą, prasiskėlė antakį. Kitu atveju vienas vaikas sužeidė kitą į jį mesdamas ledo gabalą – prakirsta akis, kurią net teko siūti. Kiti vaikų žaidimai baigėsi išmuštais dantimis, rankos pirštų lūžiais, o čiuožinėjimo dviračių, riedučių ir riedlenčių rampomis rezultatas – kojoje atsivėrusi kirstinė žaizda, kurią taip pat teko siūti“, – sako jis.

pamarys.eu inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite