Dovana Laisvės gynėjų dienai atminti

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenę nudžiugino ir nustebino reta, laiko išbrandinta ir nugludinta dovana – 1991 m. sausio 13-osios įvykius Lietuvoje menančių respublikinių ir rajoninių laikraščių archyvas, kurį sukaupė ir daugiau negu 20 metų asmeninėje namų bibliotekoje saugojo pagėgiškė, bibliotekos bičiulė, skaitytoja, ilgametė Stoniškių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Bernarda Ežerskienė.

Pagėgiškė Bernarda Ežerskienė rankoje laiko jai svarbiausią Laisvės gynėjų dienos atminimą – 1991 m. sausio 13 d. laikraščio „Respublika“ numerį.

Pagėgiškė Bernarda Ežerskienė rankoje laiko jai svarbiausią Laisvės gynėjų dienos atminimą – 1991 m. sausio 13 d. laikraščio „Respublika“ numerį.

Dovanotų autentiškų periodinių leidinių rinkinį sudaro net 250 laikraščių puslapių, kuriuose užfiksuota nuosekli 1991 m. sausio mėnesio įvykių eiga, tuometinės Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, siekusio šalies valstybingumo ir nepriklausomybės atgavimo, konfrontacija bei skelbiami atsikūrusios Lietuvos valstybės teisiniai dokumentai. Be abejo, ši informacinė medžiaga bibliotekos skaitytojams (ypač jaunajai kartai) taps tiltu tarp tėvynės praeities suvokimo ir ateities perspektyvų numatymo.
Pačiai Bernardai Ežerskienei 1991-ųjų metų sausio 13-oji – tai lietuvių susiklausymo, solidarumo, vienybės, atsidavimo savo šaliai ir tautai simbolis. Būdama Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) neakivaizdinio skyriaus lietuvių kalbos ir literatūros studijų studente ir trokšdama gyvąją istoriją išvysti savo akimis, Bernarda Ežerskienė nepabūgo dalyvauti visuose ištisas savaites trukusiuose tų lemtingųjų metų sausio mėnesio įvykiuose, apie kuriuos ji sužinodavo iš radijo ir televizijos laidų. Ji stovėdavo ilgose eilėse norėdama įsigyti šio istorinio įvykio amžinųjų liudininkų – įvairių spaudos leidinių.
Iš savo tėvelių Bernarda Ežerskienė paveldėjo pomėgį skaityti laikraščius įvairiomis temomis (apie miestelių istoriją, kultūros ir architektūros objektų renovaciją ir t. t.), juos rinko, segė į aplankus ir taip kūrė asmeninę periodikos leidinių biblioteką.
1991 metų pradžios lietuvių tautinis pasipriešinimo okupantams judėjimas deginant laužus, dainuojant patriotines lietuvių liaudies dainas, skanduojant tautinius lozungus Vilniuje (Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, prie Vilniaus televizijos bokšto ir kt.) bei kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose vadintas „dainuojamąja revoliucija“.
Bernarda Ežerskienė taip pat dalyvavo 1991 m. lemtingąją sausio 13-ąją Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų kilusiame masiniame lietuvių pasipriešinime svetimtaučių diktatūrai. Po šios laisvę Lietuvai atnešusios, tačiau 14 žmonių gyvybes nusinešusios (dar daugiau negu pusė tūkstančio žmonių buvo sužeista) 1991 m. sausio nakties įvykiai praminti „kruvinąja revoliucija“.
Bernarda Ežerskienė prisimena, kokį neišdildomą įspūdį jai paliko sausio 13-osios laisvės gynėjų išlydėtuvės į amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse. Praėjus savaitei po tragiškų 1991 m. sausio 13-osios įvykių, Bernarda Ežerskienė sukūrė skaudžius Lietuvos įvykius menančias eilės, kuriomis daugiau negu 40 metų dirbdama pedagoginį darbą dalijosi su mokiniais, o dabar – ir su Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojais:

O žmonės, nueikite visi į Vilniaus zoosodą:
Ten nematytus, neregėtus žvėris šiandien rodo.
Jų kailis lopinėtas, margas,
Bet tai ne tigras ir ne leopardas.

„Atsargiai! Žvėrys! Jų nešerti ir neerzint“ –
Mus perspėja skelbimas ant tvoros,
Apjuosiančios dalelę žemės mūs brangios.

Tarp žvakių ir gėlių sušaudytas plakatas:
„Atsargiai, žmonės! Čia žmogėdrų rezervatas.“
Palikus savo irštvą jiems tą sausio naktį
Net trylika narsių širdžių nustojo plakti.

Liauni medeliai nudrėksta žieve boluoja,
Palaužtos viršūnėlės žvelgia sau po kojų
Į brangią žemę, tankų vikšrais sudraskytą,
Tą baisų sausio tryliktosios rytą.

Dovanodama Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai istorinius laikraščius, kuriuose daug jai brangių atsiminimų, Bernarda Ežerskienė linkėjo, kad 1991 m. sausio 13-osios įvykių neregėjusi jaunoji karta, juos vartydama ir apžiūrinėdama bibliotekos rengiamose literatūrinėse ekspozicijose, bent širdies dalele prisiliestų prie vyresniosios kartos žmonių širdyse dar gyvos tautos praeities išgyvenimų.

Sonata Vitkutė
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Hits: 32

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite