Dovana Laisvės gynėjų dienai atminti

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenę nudžiugino ir nustebino reta, laiko išbrandinta ir nugludinta dovana – 1991 m. sausio 13-osios įvykius Lietuvoje menančių respublikinių ir rajoninių laikraščių archyvas, kurį sukaupė ir daugiau negu 20 metų asmeninėje namų bibliotekoje saugojo pagėgiškė, bibliotekos bičiulė, skaitytoja, ilgametė Stoniškių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Bernarda Ežerskienė.

Pagėgiškė Bernarda Ežerskienė rankoje laiko jai svarbiausią Laisvės gynėjų dienos atminimą – 1991 m. sausio 13 d. laikraščio „Respublika“ numerį.

Pagėgiškė Bernarda Ežerskienė rankoje laiko jai svarbiausią Laisvės gynėjų dienos atminimą – 1991 m. sausio 13 d. laikraščio „Respublika“ numerį.

Dovanotų autentiškų periodinių leidinių rinkinį sudaro net 250 laikraščių puslapių, kuriuose užfiksuota nuosekli 1991 m. sausio mėnesio įvykių eiga, tuometinės Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, siekusio šalies valstybingumo ir nepriklausomybės atgavimo, konfrontacija bei skelbiami atsikūrusios Lietuvos valstybės teisiniai dokumentai. Be abejo, ši informacinė medžiaga bibliotekos skaitytojams (ypač jaunajai kartai) taps tiltu tarp tėvynės praeities suvokimo ir ateities perspektyvų numatymo.
Pačiai Bernardai Ežerskienei 1991-ųjų metų sausio 13-oji – tai lietuvių susiklausymo, solidarumo, vienybės, atsidavimo savo šaliai ir tautai simbolis. Būdama Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) neakivaizdinio skyriaus lietuvių kalbos ir literatūros studijų studente ir trokšdama gyvąją istoriją išvysti savo akimis, Bernarda Ežerskienė nepabūgo dalyvauti visuose ištisas savaites trukusiuose tų lemtingųjų metų sausio mėnesio įvykiuose, apie kuriuos ji sužinodavo iš radijo ir televizijos laidų. Ji stovėdavo ilgose eilėse norėdama įsigyti šio istorinio įvykio amžinųjų liudininkų – įvairių spaudos leidinių.
Iš savo tėvelių Bernarda Ežerskienė paveldėjo pomėgį skaityti laikraščius įvairiomis temomis (apie miestelių istoriją, kultūros ir architektūros objektų renovaciją ir t. t.), juos rinko, segė į aplankus ir taip kūrė asmeninę periodikos leidinių biblioteką.
1991 metų pradžios lietuvių tautinis pasipriešinimo okupantams judėjimas deginant laužus, dainuojant patriotines lietuvių liaudies dainas, skanduojant tautinius lozungus Vilniuje (Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, prie Vilniaus televizijos bokšto ir kt.) bei kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose vadintas „dainuojamąja revoliucija“.
Bernarda Ežerskienė taip pat dalyvavo 1991 m. lemtingąją sausio 13-ąją Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų kilusiame masiniame lietuvių pasipriešinime svetimtaučių diktatūrai. Po šios laisvę Lietuvai atnešusios, tačiau 14 žmonių gyvybes nusinešusios (dar daugiau negu pusė tūkstančio žmonių buvo sužeista) 1991 m. sausio nakties įvykiai praminti „kruvinąja revoliucija“.
Bernarda Ežerskienė prisimena, kokį neišdildomą įspūdį jai paliko sausio 13-osios laisvės gynėjų išlydėtuvės į amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse. Praėjus savaitei po tragiškų 1991 m. sausio 13-osios įvykių, Bernarda Ežerskienė sukūrė skaudžius Lietuvos įvykius menančias eilės, kuriomis daugiau negu 40 metų dirbdama pedagoginį darbą dalijosi su mokiniais, o dabar – ir su Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojais:

O žmonės, nueikite visi į Vilniaus zoosodą:
Ten nematytus, neregėtus žvėris šiandien rodo.
Jų kailis lopinėtas, margas,
Bet tai ne tigras ir ne leopardas.

„Atsargiai! Žvėrys! Jų nešerti ir neerzint“ –
Mus perspėja skelbimas ant tvoros,
Apjuosiančios dalelę žemės mūs brangios.

Tarp žvakių ir gėlių sušaudytas plakatas:
„Atsargiai, žmonės! Čia žmogėdrų rezervatas.“
Palikus savo irštvą jiems tą sausio naktį
Net trylika narsių širdžių nustojo plakti.

Liauni medeliai nudrėksta žieve boluoja,
Palaužtos viršūnėlės žvelgia sau po kojų
Į brangią žemę, tankų vikšrais sudraskytą,
Tą baisų sausio tryliktosios rytą.

Dovanodama Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai istorinius laikraščius, kuriuose daug jai brangių atsiminimų, Bernarda Ežerskienė linkėjo, kad 1991 m. sausio 13-osios įvykių neregėjusi jaunoji karta, juos vartydama ir apžiūrinėdama bibliotekos rengiamose literatūrinėse ekspozicijose, bent širdies dalele prisiliestų prie vyresniosios kartos žmonių širdyse dar gyvos tautos praeities išgyvenimų.

Sonata Vitkutė
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Užsienyje įsikūrę Šilutės rajono gyventojai šiemet susilaukė 57 naujagimių

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad lapkritį įregistruoti 22 naujagimiai, iš jų 5 gimę užsienyje. Per 11 šių metų mėnesių sulaukta 312 naujagimių, iš šio skaičiaus 57 gimė užsienio valstybėse. Lapkritį populiarūs buvo šie vardai: Matas, Jokūbas, Iglė, Liepa, reti – Tumas, Dovas, Lugnė, Upė. Iš 22 lapkritį užregistruotų naujagimių 14  berniukų ir 8  mergaitės, 13 mažylių susilaukė Šilutės miesto gyventojai, 44 – kaimiškųjų seniūnijų šeimos. Visus šių metų mėnesius mirusiųjų skaičiai buvo gerokai didesni už naujagimių. Lapkritį

Pasityčiojo iš paskutiniojo velionės noro

Netikėtai mirusios tauragiškės šeima ir artimieji iki šiol negali atsigauti ne tik dėl mylimo žmogaus netekties, bet ir šoko, kurį patyrė vykdydami paskutinę velionės valią. Kėdainiuose įsikūrusiame Lietuvos krematoriume moterį kremuoti iš pradžių atsisakyta dėl neva netinkamo karsto, o vėliau ir dėl jos pačios svorio.  Teko patirti tikrą košmarą Įtariama, kad iš velionės bei jos artimųjų galėjo būti pasityčiota, nes kažkam labai skubiai prireikė krematoriumo paslaugos. Sutrikus sveikatai, 52 metų Tauragės gyventoja (kilusi iš Katyčių) mirė praėjusią savaitę, lapkričio 29

Kvietimas teikti idėjas Klaipėdos krašto metų programai

Šilutė ir visas Klaipėdos kraštas 2023 m. ruošiasi paminėti neeilinį istorinį įvykį – Klaipėdos krašto suvienijimo su Lietuvos Respublika 100-metį. Šis istorinis įvykis turi ypatingą svarbą Valstybės ir tautos likimo bei raidos istorijoje. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą  „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“, kuris turi politinę ir kultūrinę reikšmę. Kviečiame įstaigas, organizacijas, meno kūrėjus telkis, diskutuoti ir teikti idėjas, kaip galėtume šio ypatingo įvykio jubiliejų paminėti Šilutės rajone ir etnografiniame Mažosios Lietuvos regione.

Nuo sausio  brangiau mokėsime už komunalinių atliekų tvarkymą?

Šią savaitę Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose vietos politikai svarsto, ar didinti mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą. Tikslas – patvirtinti naujus Šilutės r. savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus dėl pasikeitusių įkainių. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2020 m. spalio 28 d. valdybos sprendimu nuo 2021 m. sausio 1 d. Šilutės rajono savivaldybei nustatytas 44,13 Eur/t su PVM „vartų mokestis“. Pagal atliktus skaičiavimus Šilutės rajono savivaldybės „vartų mokestis“ už komunalinių

Taip pat skaitykite