Dovana Laisvės gynėjų dienai atminti

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenę nudžiugino ir nustebino reta, laiko išbrandinta ir nugludinta dovana – 1991 m. sausio 13-osios įvykius Lietuvoje menančių respublikinių ir rajoninių laikraščių archyvas, kurį sukaupė ir daugiau negu 20 metų asmeninėje namų bibliotekoje saugojo pagėgiškė, bibliotekos bičiulė, skaitytoja, ilgametė Stoniškių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Bernarda Ežerskienė.

Pagėgiškė Bernarda Ežerskienė rankoje laiko jai svarbiausią Laisvės gynėjų dienos atminimą – 1991 m. sausio 13 d. laikraščio „Respublika“ numerį.

Pagėgiškė Bernarda Ežerskienė rankoje laiko jai svarbiausią Laisvės gynėjų dienos atminimą – 1991 m. sausio 13 d. laikraščio „Respublika“ numerį.

Dovanotų autentiškų periodinių leidinių rinkinį sudaro net 250 laikraščių puslapių, kuriuose užfiksuota nuosekli 1991 m. sausio mėnesio įvykių eiga, tuometinės Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, siekusio šalies valstybingumo ir nepriklausomybės atgavimo, konfrontacija bei skelbiami atsikūrusios Lietuvos valstybės teisiniai dokumentai. Be abejo, ši informacinė medžiaga bibliotekos skaitytojams (ypač jaunajai kartai) taps tiltu tarp tėvynės praeities suvokimo ir ateities perspektyvų numatymo.
Pačiai Bernardai Ežerskienei 1991-ųjų metų sausio 13-oji – tai lietuvių susiklausymo, solidarumo, vienybės, atsidavimo savo šaliai ir tautai simbolis. Būdama Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) neakivaizdinio skyriaus lietuvių kalbos ir literatūros studijų studente ir trokšdama gyvąją istoriją išvysti savo akimis, Bernarda Ežerskienė nepabūgo dalyvauti visuose ištisas savaites trukusiuose tų lemtingųjų metų sausio mėnesio įvykiuose, apie kuriuos ji sužinodavo iš radijo ir televizijos laidų. Ji stovėdavo ilgose eilėse norėdama įsigyti šio istorinio įvykio amžinųjų liudininkų – įvairių spaudos leidinių.
Iš savo tėvelių Bernarda Ežerskienė paveldėjo pomėgį skaityti laikraščius įvairiomis temomis (apie miestelių istoriją, kultūros ir architektūros objektų renovaciją ir t. t.), juos rinko, segė į aplankus ir taip kūrė asmeninę periodikos leidinių biblioteką.
1991 metų pradžios lietuvių tautinis pasipriešinimo okupantams judėjimas deginant laužus, dainuojant patriotines lietuvių liaudies dainas, skanduojant tautinius lozungus Vilniuje (Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, prie Vilniaus televizijos bokšto ir kt.) bei kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose vadintas „dainuojamąja revoliucija“.
Bernarda Ežerskienė taip pat dalyvavo 1991 m. lemtingąją sausio 13-ąją Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų kilusiame masiniame lietuvių pasipriešinime svetimtaučių diktatūrai. Po šios laisvę Lietuvai atnešusios, tačiau 14 žmonių gyvybes nusinešusios (dar daugiau negu pusė tūkstančio žmonių buvo sužeista) 1991 m. sausio nakties įvykiai praminti „kruvinąja revoliucija“.
Bernarda Ežerskienė prisimena, kokį neišdildomą įspūdį jai paliko sausio 13-osios laisvės gynėjų išlydėtuvės į amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse. Praėjus savaitei po tragiškų 1991 m. sausio 13-osios įvykių, Bernarda Ežerskienė sukūrė skaudžius Lietuvos įvykius menančias eilės, kuriomis daugiau negu 40 metų dirbdama pedagoginį darbą dalijosi su mokiniais, o dabar – ir su Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojais:

O žmonės, nueikite visi į Vilniaus zoosodą:
Ten nematytus, neregėtus žvėris šiandien rodo.
Jų kailis lopinėtas, margas,
Bet tai ne tigras ir ne leopardas.

„Atsargiai! Žvėrys! Jų nešerti ir neerzint“ –
Mus perspėja skelbimas ant tvoros,
Apjuosiančios dalelę žemės mūs brangios.

Tarp žvakių ir gėlių sušaudytas plakatas:
„Atsargiai, žmonės! Čia žmogėdrų rezervatas.“
Palikus savo irštvą jiems tą sausio naktį
Net trylika narsių širdžių nustojo plakti.

Liauni medeliai nudrėksta žieve boluoja,
Palaužtos viršūnėlės žvelgia sau po kojų
Į brangią žemę, tankų vikšrais sudraskytą,
Tą baisų sausio tryliktosios rytą.

Dovanodama Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai istorinius laikraščius, kuriuose daug jai brangių atsiminimų, Bernarda Ežerskienė linkėjo, kad 1991 m. sausio 13-osios įvykių neregėjusi jaunoji karta, juos vartydama ir apžiūrinėdama bibliotekos rengiamose literatūrinėse ekspozicijose, bent širdies dalele prisiliestų prie vyresniosios kartos žmonių širdyse dar gyvos tautos praeities išgyvenimų.

Sonata Vitkutė
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite