Dietologas paneigė populiariausius mitus apie sultis

Vaisių ir daržovių sultys daugumai vartotojų asocijuojasi su sveika mityba, tačiau apie jas viešoje erdvėje sklando begalė mitų – nuo įtakos kūno svoriui iki poveikio vaistų veikliosioms medžiagoms. Dietologas atsako, kurie mitai apie sultis yra melas, o kuriuose slypi dalis tiesos.

Lietuvoje kasmet išgeriama per 50 mln. litrų įvairių sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų. Vienas populiariausių mitų – neva sultys pagamintos iš koncentruotų sulčių nėra natūralios.

„Ant sulčių pakuotės matomas užrašas „pagaminta iš koncentruotų sulčių“ vartotojui vis dar kelia neigiamas emocijas. Terminas „koncentruotas“ skamba panašiai kaip „konservantas“, nors jokie konservuojantys priedai į sultis nededami – ilgą sulčių galiojimo trukmę užtikrina jų pasterizacija. Koncentruotos sultys reiškia, kad iš kokybiškų šviežių vaisių išspaustų sulčių pašalinama dalis vandens, kuris vėliau, gamybos metu, grąžinamas. Tokios sultys išlaiko visas maistines savybes, tad abejoti jų natūralumu tikrai nereikia“, – komentuoja 25 metus šalyje veikiančios sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamybos įmonės „Eckes-Granini Lietuva“ vadovas Marius Gudauskas.

Sultys dietai – taip, detoksikacijai – ne

Gydytojas dietologas Edvardas Grišin įsitikinęs, kad nemažai mitų apie sultis gimsta iš nežinojimo arba tikėjimo viskuo, kas rašoma internete.

„Yra gajus mitas, kad sultys netinka žmonėms, kurie laikosi dietos. Iš tikrųjų, sultys yra puiki vaisių ir daržovių alternatyva, tad koreguojant mitybą ir į savo racioną įtraukiant daugiau vaisių bei daržovių galima dalį jų keisti natūraliomis vaisių ar daržovių sultimis su minkštimu. Būtina atminti, kad vis dėlto sultys yra ne gėrimas, o maistas, turintis energetinę vertę, tad stebint suvartojamų kalorijų kiekį būtina skaičiuoti ir sulčių maistinę vertę“, – teigia E. Grišin.

Kitas populiarus mitas, kad sultys puikiai detoksikuoja organizmą. Pasak dietologo, sultys nėra geriausias būdas valyti organizmą – detoksikacija yra natūralus procesas, kurį sultys gali pristabdyti.

„Vartojant sultis didesniais kiekiais, kai siekiama išsivalyti organizmą, gali pradėti varginti nemalonūs pojūčiai – pilvo pūtimas, nevirškinimo ar sunkumo jausmas. Organizmo detoksikacijai labiau padeda sveika ir subalansuota mityba, pakankamas kiekis skysčių ir skaidulomis praturtintas maistas“, – pataria dietologas.

Be pridėtinio cukraus – tik šimtaprocentinės sultys

Kitas populiarus mitas apie sultis, kad jose yra per daug cukraus – šiam mitui paneigti M. Gudauskas siūlo atkreipti dėmesį į tai, kas parašyta ant sulčių pakuotės.

„Visi vaisiai turi natūralių cukrų, vieni – daugiau, kiti – mažiau, tačiau cukraus kiekis gali būti keičiamas tik gaminant nektarus ar sulčių gėrimus. Pavyzdžiui, norint pagerinti rūgštų spanguolių sulčių skonį, jos gali būti pasaldinamos, o tokios saldžios sultys, kaip vynuogių – papildomai skiedžiamos, kad vartotojai galėtų mėgautis sveikesne jų alternatyva su mažiau cukraus. Abiem atvejais ant sulčių pakuotės bus pažymėta, kad tai atitinkamai yra sulčių gėrimas arba nektaras“, – sako „Eckes-Granini Lietuva“ vadovas.

Šimtaprocentinės sultys nėra dirbtinai saldinamos – jose esantis cukrus yra natūralios kilmės. Taip pat natūralūs yra ir sultyse esantys vitaminai – tai paneigia dar vieną mitą, kad sultys neturi jokių naudingų mikroelementų.

„Sultys, kaip ir vaisiai bei daržovės, turi organizmui naudingų vitaminų ir mikroelementų. Jei žmogus neturi galimybės suvalgyti rekomenduojamo kiekio vaisių ir daržovių, galima išgerti sulčių“, – sako E. Grišin.

Sulčių ekspertas M. Gudauskas atkreipia dėmesį, kad viena stiklinė šalies vartotojų pamėgtų šimtaprocentinių apelsinų sulčių „Elmenhorster“ patenkina daugiau kaip 50 proc. rekomenduojamo per dieną suvartoti vitamino C kiekio.

Atsargiai su vaistais

Dar vienas mitas, kad sultys gali slopinti vartojamų vaistų poveikį, vis dėlto yra arčiau tiesos. Pasak gydytojo dietologo, ananasų ir greipfrutų sultys gali veikti vaistų veikliąsias medžiagas, tad vartojantys vaistus turėtų atidžiau įvertinti, ar jų informaciniame lapelyje nėra pateikti duomenys apie galimą šalutinį poveikį vartojant vaistus kartu su tam tikromis sultimis.

„Vartojant sultis reikia nepamiršti, kad tam tikros sultys, o tiksliau jose esantys flavonoidai gali sąveikauti su kepenų fermentais, skaidančiais kraują skystinančius vaistus. Tokios yra spanguolių ir obuolių sultys. Tad geriant kraują skystinančius vaistus reikėtų pasitarti su gydytoju dėl tinkamos mitybos parinkimo“, – pabrėžia E. Grišin.

ELTA

Vienas komentaras

  • Simona

    pirkau lėtaeigę sulčiaspaudę, kad gertume kuo natūralesnes sultis su maksimaliu kiekiu naudingų medžiagų. Ir tokios sultys tikrai yra sočios, tad naudojame kaip desertą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Tūkstančiai iškeltų inkilų ir išskirtinė lesyklėlė paukščių sostinėje – Ventėje

Daugiau nei 8 tūkst. naujų namų sparnuočiams – tiek inkilų miškininkai kartu su ornitologais ir gamtos mylėtojais kovo 15 d. iškėlė 35-iose Lietuvos miškų vietose. Inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“ rengę miškininkai sulaukė gausaus būrio talkininkų. Metinė šventė Daugiau nei šimtmetį minima ir miškininkų organizuojama inkilų kėlimo šventė, kasmet pritraukia vis daugiau paukščių mylėtojų iš visos Lietuvos. Vieną kartą metuose vykstančioje šventėje miškininkai kvietė dalyvauti ne tik švietimo įstaigas, bet ir gamtai bei paukščiams neabejingą visuomenę. Akcijos metu miškininkai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Taip pat skaitykite