Didesnių algų reikia labiau nei vaikų?

Per vienuolika šių metų mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 410 naujagimių ir 523 mirę asmenys: 113 mirusiųjų daugiau negu gimusiųjų… Gruodis dar pakeis galutinius šių metų skaičius, tačiau tendencija akivaizdi – pastaruosius ketverius metus mirčių rajone registruojama daugiau negu naujagimių. 2016 m. šis skirtumas sudarė 74, 2017 m. – 51, 2018 m. – 106, šių metų skirtumas bus dar didesnis, jeigu be gruodžio mėnesio duomenų jau siekia 113.

Seimas dar nepatvirtino šių metų valstybės biudžeto, tačiau jau girdėti, jog vadinamieji vaiko pinigai (50 Eur per mėnesį) dvidešimčia eurų kitąmet nebus didinami. Neva liks tiek pat, tik skurdžiai gyvenantiems, neįgalių vaikų turintiems teks daugiau. Gal nuo kitų metų vidurio ir padidins… Tam nesą lėšų. Juk didesnių algų reikalauja streikuojantys mokytojai, nuskriausti ūkininkai, vežėjai, gaisrininkai, advokatai ir dar daugelis kitų.
Brangsta elektra, didėja minimali alga, tad prekių ir paslaugų kainos auga ir augs. Ir Šilutės rajone tėvai brangiau mokės už vaiko ugdymą lopšelyje ar darželyje. Būtų staigmena, jeigu kas atpigtų…

Mažų vaikų turintys nepašalpiniai tėvai veržiasi dirbti, nes vienam iš jų prižiūrint vaiką namuose net ir aukštuosius mokslus baigusių asmenų šeima pajamomis prilygsta skurdžiams. Tik orumas neleidžia prašyti pašalpos… Tad veržiasi gauti ne pašalpą, o vietą vaikui lopšelyje ar darželyje, kad patys galėtų dirbti ir užsidirbti.

Sakytum, tai ir kapanokitės, jei norite. Davė per mėnesį jūsų vaikui 50 eurų, tiek jau neužtenka sumokėti net už darželį, o kita ranka padidinti mokesčiai bemat ištirpdė vadinamuosius vaiko pinigus… Ir tirpdys dar sparčiau, tokios ekonomistų prognozės. Vis girdime, kad socialinei paramai lėšų reikia skirti daugiau, nors skiriama kasmet ir taip daugiausia. Tvarkinga šeima, kuri be socialinių paramų, globos, auklėjimo ir priežiūros augintų ne vieną, o gal ir 2-3 vaikus, dabar Lietuvoje niekam nerūpi. O tokių šeimų vaikai, panašu, valstybei labai reikalingi. Tik taip toli niekas nemąsto. Akivaizdu, kad kasmet mokyklos tik tuštėja, mokinių vis mažėja, dalis mokytojų tampa nereikalingi. Emigrantų vaikai, tikėtina, mokysis užsienyje…

Štai Vilniaus savivaldybė Kalėdų eglutei išleido pusę milijono eurų. O kur dar Kaunas, kiti didieji miestai ir visos savivaldybės, kurių yra 60. Dar savivaldybių seniūnijų centrai… Retai kur puošiama žaliaskarė. Dabar eglutės – vakarietiškos, tačiau ką jos turi bendro su Lietuvos Kalėdų tradicijomis? Ir nėra valstybėje žmogaus, kuris trenktų kumščiu į stalą ir pasakytų, kad išlaidauti nėra iš ko…

Du vaikus auginanti jaunų žmonių šeima pasakojo, kad vaikai, kurie lanko lopšelį ir darželį, vis suserga. Darbdaviai šnairuoja, kad vis nebūna darbe. Kam tokie darbuotojai reikalingi? Pasirodo, ir darbe vaikų ligos yra kliuvinys ne tik gauti visą atlyginimą, bet ir siekti karjeros, pelnyto įvertinimo.

Neteko ir Šilutės rajone susidurti su atveju, kad tvarkingos jaunos šeimos, auginančios vaikų, būtų kaip nors skatinamos, remiamos, vertinamos… Užtat kiek įstaigų, organizacijų tūpčioja apie socialiai remtinas, problemines šeimas ar sugyventinius.
Žvilgsnis į skaičius
Emigrantai, susilaukę vaikų užsienyje, jiems patogiu metu įregistruoja naujagimius rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Per 11 šių metų mėnesių tokių vaikų įregistruota 143. Pernai iš viso įregistruoti 138 užsienyje gimę vaikai, 2017 m. jų buvo 143, 2016 m. – 184. Kiek iš jų sugrįš mokytis į Lietuvą?

Iškalbingi ir kiti skaičiai: vaikui pripažinta tėvystė – tai – reiškia, kad tėvai neįregistravo santuokos. Matyt, taip finansiškai naudingiau. Šiemet iki gruodžio tėvystė pripažinta 159 vaikams, pernai jų buvo 193, 2017 m. – 180, 2016 m. – 235.

Šių metų spalį Šilutės rajone šeima sulaukė 11-ojo vaiko, kovą – 10-ojo, birželį – 8-ojo, vasarį ir liepą šeimose buvo septinti, sausį, balandį ir rugsėjį – penkti vaikai. Neretai gausios šeimos reikalauja didesnės institucijų globos bei priežiūros, o ir finansinė parama joms tenka didesnė. Ypač jeigu šeimoje girtaujama, būna smurto, vaikų nepriežiūros. Jeigu gausi šeima gyvena atokiame kaime, vaikai nelanko lopšelio, darželio, menkiau paruošiami mokyklai.

Palyginus pastarųjų ketverių metų duomenis, mažėja santuokų ir daugėja iširusių šeimų. Šiemet iki gruodžio užregistruota 345 santuokos, pernai jų iš viso buvo 386, 2017 m. – 364, 2016 m. – 389.
Šiemet per 11 mėnesių nutrauktos 144 santuokos, pernai jų iš viso buvo 121, 2017 m. – 148, 2016 m. – 130.

Šiais metais iki šiol gimė 410 naujagimių, pernai iš viso jų sulaukta 457, 2017 m. – 481, 2016 m. – 551. Šių metų naujagimių skaičių dar padidins gruodžio mėnesio duomenys, tačiau vargu ar bendras skaičius prilygs praėjusių trejų metų dydžiams.

Visus pastaruosius ketverius metus mirčių rajone buvo daugiau negu naujagimių. Šiemet iki gruodžio mirė 523 asmenys, pernai per metus – 563, 2017 m. – 532, 2016 m. – 625.

Šių metų lapkritį
Lapkričio mėnesį užregistruoti 26 naujagimiai, iš jų 10 berniukų. Šilutės mieste sulaukta 7 mažylių, kaimo seniūnijose – 19. Užregistruoti 5 užsienyje gimę vaikai. Sulaukta dvynių, jų šiemet iš viso jau sulaukė 5 šeimos. Populiarūs buvo Mato, Aurėjos, Saulės vardai, reti – Fausto, Martos, Dijos. Primename, kad spalį populiarūs vardai buvo Nojus, Lukas, Viltė, Miglė, reti – Jonas, Orestas, Džesika, Meilana.
Lapkritį mirė 37 Šilutės rajono gyventojai, iš jų 22 – vyrai. Šį mėnesį nėra užregistruota užsienyje mirusių asmenų.

Paskutinį rudens mėnesį sutuokta 12 porų, 1 santuoka – bažnytinė, 4 užregistruotos užsienyje. Užregistruota 10 ištuokų, visos abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Visi 6 vaikai liko gyventi su motina, su tėvu – nė vieno. Per 11 šių metų mėnesių po skyrybų su tėvu gyventi liko 8 vaikai, su motina – 92.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Taip pat skaitykite