Dialogas gyvenime ir tapyboje

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Suaugusiųjų skaitytojų aptarnavimo skyriuje eksponuojama jungtinė pagėgiškių, Pagėgių krašto liaudies meno draugijos narių Irenos Ramanauskienės ir Irenos Jurgaitienės tapybos darbų paroda „Irena. Dialogas“.

Dvi pagėgiškės tapytojos Irenos – Ramanauskienė (kairėje) ir Jurgaitienė.
Astos Andrulienės nuotr.

Pagėgių krašto žmonėms dailininkių mėgėjų Irenos Ramanauskienės ir Irenos Jurgaitienės meninių darbų braižas jau pažįstamas. Beje, jas eksponuoti savo darbus ne vieną dieną primygtinai ragino tautodailininkas, darbų iš medžio kūrėjas Ignas Incius.
Ireną Ramanauskienę ir Ireną Jurgaitienę sieja ne tik Irenos vardas, polinkis tapyti, parengta jungtinė dailės darbų ekspozicija – abi gimė ir visą savo gyvenimą praleido Pagėgių krašte, čia mokėsi, ištekėjo, augino vaikus, abi piešia nuo pat ankstyvos vaikystės. Gyvenimas jas suvedė ir kūrybiniam dialogui. Juokaudamos moterys priduria, kad įkvėpimo mūza jas aplanko vėlai vakare, kada jau nuveikti visi dienos darbai ir niekas nebeblaško dėmesio. Abi širdžiai mieliausiu tapybos žanru mini portretą, kadangi drobėje vaizduoti žmogų, atskleisti jo išvaizdos ir charakterio bruožus esą labai įdomu. O jei rezultatas artimas tikrovei – ypač miela.
Šioje dviejų Irenų darbų parodoje vyrauja šviesių spalvų peizažai, gamtos motyvai, natiurmortai, įžvelgiami gyvenimo realijų atspindžiai.
Ramanauskienės tapyboje akcentuojamas vandens, kaip gyvybės ir natūralios gyvenimo tėkmės, simbolis, peizažuose ir natiurmortuose – tikroviškos spalvos, o portretuose atpažįstame vieną ar kitą pagėgiškį.
Jurgaitienės kūriniuose susilieja gamtos vaizdiniai, lietuvių tautosakos elementai ir kūrėjos fantazija. Darbuose simbolizuojama gyvenimo liepsna, siekiama gilintis į žmogaus dvasinį kilimą, gamtos ir žmogaus būtį.
Abi kūrėjos savo darbus eksponuoja nebe pirmą kartą. Irena Ramanauskienė ne kartą dalyvavo jungtinėse Pagėgių krašto tautodailininkų parodose, jos darbas „Palumpių dvaras“ puikuojasi Bitėnuose, Martyno Jankaus muziejaus teritorijoje esančiame Paveikslų sode po atviru dangumi. Tapyba ant drobės – tai ne vienintelis šios kūrėjos meninis pomėgis. Kultūros centro, viešosios bibliotekos darbuotojai, pedagogai dažnai prašo Irenos Ramanauskienės pagalbos kuriant kompozicijas renginiams, ruošiant miesto, derliaus ar kitų švenčių dekoracijas. Naujausias I. Ramanauskienės kūrybinis darbas, kuriuo turėjo progos džiaugtis ir gėrėtis pagėgiškiai bei miesto svečiai – per 2013 m. Kalėdas Pagėgių miesto parke atidengta ir Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčios klebono Vytauto Gedvainio pašventinta prakartėlė.
I. Jurgaitienės tapyba ne kartą pristatyta Pagėgiuose, Jurbarke ir Tauragėje vykusiose jungtinėse tautodailininkų darbų parodose, kur sulaukta palankių vertinimų ir gražių atsiliepimų.
Ne vienas minėtų dailininkių darbas puošia meną mėgstančių pagėgiškių interjerą, ne vienas yra iškeliavęs ir į svečias šalis. Šį kartą parodos autorės ir Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė kviečia dialogui į biblioteką, kur susipažinę su parodos darbais lankytojai gali savo nuomonę išsakyti atsiliepimų knygoje.
Linkime tapytojoms malonių įkvėpimo valandų ir naujų darbų.

Elena Stankevičienė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti. Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi

Kaip parduoti būstą?

Keičiate gyvenamąją vietą, tačiau dar nepardavėte savo senojo būsto? Jie taip, čia rasite patarimų, kaip greitai ir už gerą kainą parduoti būstą. Norint parduoti būstą svarbu suprasti, kad tai nėra vienos dienos darbas, šis procesas gali užtrukti amžinybę. Kad taip neatsitiktų, svarbu žinoti, ko reikia sėkmingam pardavimui.  Kriterijai, į kuriuos verta atsižvelgti norint parduoti būstą:   Dokumentacija Rinka Pateikimas Reklamos platinimas Bendravimas su potencialiu pirkėju Sutartis Dokumentacija Įsitikinkite, ar galite parduoti būstą. Tai turėtų būti pirmas žingsnis kurio privalote imtis.

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą