Devyniasdešimtmetis saugiškis kupinas optimizmo

Saugose, Mažosios Lietuvos gatvėje, gyvenantį Steponą Šiaulinską lapkričio pabaigoje devyniasdešimtojo gimtadienio proga Šilutės r. savivaldybės vardu pasveikino Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Saugų seniūnė Dalia Rudienė, socialinio darbo organizatorė Daiva Kazlauskienė. Daug gražių žodžių jubiliatui pasakė sūnus Saulius su žmona.

Jubiliatą garbingo 90-mečio proga sveikina Saugų seniūnė Dalia Rudienė ir socialinio darbo organizatorė Daiva Kazlauskienė.

Vaikystė nelepino
Puikią atmintį turintis senolis papasakojo, kad gimė ir užaugo Lėgų kaime, Rietavo valsčiuje. Tėvai buvę neturtingi, tad žemės nuomojosi iš aplinkinių ūkininkų. Tėvelis su arkliu dar miške darbuodavosi, o mama prižiūrėjo keturis vaikus. Steponas baigė pradžios mokykloje keturis skyrius. Už tolesnį mokslą reikėję mokėti, bet tėvai neišgalėjo, tad toliau ir nebesimokė. Yra tekę ir piemenauti. Senoliui skaudu net prisiminti, kaip pavyko išgyventi karo metus.
„Savo būsimą žmoną Moniką sutikau Saugose. Daug vandens iki tol buvo nutekėję… Mano sesuo karo metais buvo įsidarbinusi savanore Rietavo kariniame dalinyje. Vėliau tas dalinys buvo perkeltas į Juknaičius, sesuo ten ir išvažiavo. Kai mirė mama, tėvas parsivedė pamotę su dviem vaikais. Gyvenimas nebuvo saldus, tad Klaipėdos krašte apsigyvenusi sesuo mane su kita seserimi parsivežė į Juknaičius. Po kurio laiko visi persikėlėme į Saugas“, – pasakojo ilgaamžis.
Būdamas dvidešimties susitiko Moniką ir sukūrė šeimą. Baugino kolektyvizacija, tad išvyko į Kaliningrado sritį ir 10 metų gyveno ten. 1959 m. sugrįžo į Saugas, įsidarbino miško pramonės ūkio Saugų meistrijoje, kur išdirbo 29 metus. Su žmona užaugino penkis vaikus: dukras Birutę ir Danutę, sūnus Saulių, Antaną ir Valentiną (pastarasis jau iškeliavęs Anapilin).
„Užauginome didelį būrį vaikų, tačiau didelio vargo nebuvo – vaikai buvo geri. Muštro jiems nereikėjo, nors rykštele pamojuoti yra tekę… O šiandien kas vyksta?“ – jaudindamasis kalbėjo senolis.
Savo svainio atėjusi pasveikinti Eugenija Užgalienė prisiminė, kad jai yra tekę gauti nuo mamos rykščių, ir po to dar reikėdavę ranką pabučiuoti… Nepykstanti už tai – žmonėmis užaugę.
Paprasta kasdienybė
Steponas šiandien gyvena vienas. Pats sau pasigamina valgyti, ką sugalvojęs. Maistui nėra išrankus, – kaip pats sako, valgo viską. Tėvą dažnai aplanko netoliese gyvenantis sūnus Saulius. Jis mums papasakojo, kad tėvas vasarą darbuojasi šiltnamyje, pats ravi daržus. „Mama mokėjo siūti, tad dažnai persiūdavo drabužius. Man reikėdavo nešioti jau ne pirmą kartą persiūtus kaip mažiausiam vaikui šeimoje…“ – linksmai atviravo Saulius.
Steponas mėgsta net gėles, kai prireikia, jas persodina, rūpestingai palaisto. Dviračiu nuvažiuoja į kapines, kur ilsisi jo žmona. Mėgsta klausytis žinių, tačiau ne viskuo tiki, kas sakoma… Priduria, kad jau 40 metų nerūko. Dar ir mankštą kasdien darąs. Didelis Stepono džiaugsmas – dešimt anūkų ir aštuoni proanūkiai.

Birutė Morkevičienė,
autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus