Devyniasdešimtmetis – ir šiandien kietas šaškininkas

Paaugliu būdamas pramokęs siūti vyriškus ir moteriškus rūbus šilutiškis, Sodų gatvės gyventojas Aloyzas Tubutis ir 90-ies sulaukęs sako tebesąs siuvėjas. Lapkričio 11-ą jį jubiliejinio gimtadienio proga pasveikino dukros Loreta, Daiva, sūnus Aloyzas, šeši anūkai, pažįstami. O patys pirmieji praėjusį sekmadienį gėlių įteikė bei tautine juosta perjuosė Šilutės šachmatų-šaškių klubo draugai ir varžovai, nes Aloyzas vis dar kietas konkurentas prie 64 langelių lentos.

Aloyzas Tubutis su žmona Emilija.

Gyvenimo laimė
Aukštas, lieknas, inteligentiško veido Aloyzas Tubutis nė iš tolo nepanašus į senolį. Butas ketvirtame aukšte – jam ne kalnas. Vasaromis iki sutemų triūsia „Dobilo“ sode. 6,5 aro sklype turi du šiltnamius. Pomidorų užsiaugina sau ir vaikams. Avietės, gervuogės – taip pat savos. Priverda uogienių. Virtuvės „direktoriumi“ tapo pasiligojus žmonai Emilijai. Jos rankos ir širdies siekė trejus su puse metų, važiavo lenktis ir bučiuoti į ranką būsimam uošviui, tremtiniui Jonui Šimkui, kad leistų savo dukrai tekėti…
Susituokė 1953-iaisiais, birželio 13-ą. Buvo laimingi ilgai ilgai – atšventė sidabrines, auksines vestuves. Siuvėjas ir buhalterė, žemaitis ir aukštaitė. Abu tvarkingi, darbštūs, santūrūs, tikintys. Užaugino ir išmokslino savo vaikams. Dukra Loreta gyvena Vilniuje, Daiva – Klaipėdoje, sūnus Aloyzas – Šiauliuose. Jie kasdien skambina tėvui. Aloyzo džiaugsmas – šeši anūkai. Anūkė Indrė – poliglotė: moka japonų, kinų, indų kalbas, gyvena ir dirba Indijoje.
Aloyzui ir Emilijai iki deimantinių vestuvių pritrūko poros metelių. Kartu išgyveno 58 metus. Anot Aloyzo, apsibarę buvo tik du sykius. Kartą, kai Emilija nepanoro jo išleisti į sporto klubą žaisti šaškėmis… Et, smulkmenos. Aloyzas neturi dėl ko graužtis, gerbė, mylėjo ir tebemyli Emiliją, kurią Anapilin išlydėjo 2011-aisiais. Kas antra dienelė aplanko ją Šilutės kapinėse.
Ilgas amžius – dovana kantriems
Kas lemia ilgą amžių? Paveldėjimas, įpročiai, gyvenimo būdas, mityba?
Gal viskas sudėjus kartu. Aloyzo tėvai Vincentas ir Domicėlė Tubučiai ūkininkavo Jomantuose (Šilalės r.). Nelengva buvo prakusti iš 10 hektarų, juolab, kad pusė žemelės – pelkinė pieva. Bet vertėsi, netinginiavo. Ir penkis sūnus augino: Vincentą, Juozą, Zigmą, Aloyzą, Juozuką. Susitaupę kiek litų ir pardavę senąją sodybą, persikėlė į Peslių kaimą, vėliau pervadintą Lolyte (Vaimnuto sen.). Ten Aloyzas traukdavo puskilometrį pas vietos „kriaučių“ Praną Tribičių mokytis siūti. Pameistriu išbuvo dvejus metus. Beje, jo tėvelis nebuvo ilgaamžis: mirė 1949-aisiais, eidamas 65-uosius. 1967-ais Bikavėnų kapinėse palaidojo Domicėlę. Nebėra ir brolių. Vieniems gyvenimo upė greitesnė, kitiems – liečiau tekanti. Žmogui belieka plaukti…
Siuvėjo įgūdžius Aloyzas Tubutis tobulino Vilniuje, siuvimo-kirpimo kursuose. Yra dirbęs artelėje, buities paslaugų kombinate. Valdiško darbo stažas – 40 metų. Su klientais jis visada buvo mandagus, kantrus, paslaugus.
Karo baisumai
Antrojo pasaulinio karo metais siuvėjo amatas išgelbėjo Aloyzą nuo fronto: paimtas į rusų kariuomenę su dar keliolika meistrų siuvo karininkams milines. Gavo kareivio striukę be antpečių, o vietoj šautuvo – žirkles ir siuvimo mašiną. Bet karo baisumų, žiaurumų prisižiūrėjo.
Kare žmogaus gyvybė bevertė. Kas ginkluotas, tas ir teisus. Lietuviai nesiveržė kariauti rusų pusėje. 1944-ųjų rudenį iš kariuomenės pabėgo 12 lietuvaičių. Bėglius sugaudė. Juos turėjo sušaudyti du lietuviai, kurie prie bėglių neprisidėjo. Raudonarmiečių nuostabai šie atsisakė vykdyti kraugerišką įsakymą net mirtimi bauginami. Pamokos vardan sušaudė ir juos. Jų kapas nežinomas.
Aloyzas iš karo pragaro ištrūko tik per sumanumą: paprašė trumpų atostogų, kad įstotų į lietuviškąją 16-ąją diviziją. Vadovybė patikėjo, paleido siuvėją, o šis dingo ir „išniro“ tik karui pasibaigus.
Šachmatai, šaškės – senolio liga
Žaisti šachmatais, šaškėmis Aloyzas pradėjo vaikystėje. Pirmasis „treneris“ – velionis brolis Zigmas. Jau 75-eri metai Aloyzas kilnoja medines figūrėles ir nepavargsta. Šachmatai, šaškės – intelektualus sportas, protų „kumštynės“. Prie lentos Aloyzas daugiau praktikas nei teoretikas, nors ir pavarto šių žaidimų vadovėlius. Jo jėga – intuicija suvokti pozicijos niuansus ir lemiamą akimirką žengti teisingą ėjimą. Varžovams teoretikams belieka stebėtis Aloyzo gebėjimu išsprūsti iš spendžiamų spąstų.
A.Tubutis yra buvęs Šilutės rajono šaškių pirmenybių čempionas, ne kartą – įvairių turnyrų finalininkas, prizininkas. Konkurentai, kurie tikisi lengvai suraityti senolį, dažnai „nusvyla pirštus“. Ir šiandien Aloyzas – kietas varžovas. Šilutės šachmatininkai trejus metus paeiliui laimi rajono seniūnijų sporto žaidynes. A. Tubutis žaidžia prie antros lentos. Klubo nariams buvo garbė jį pasveikinti 90-mečio jubiliejaus proga, palinkėti sveikatos.
Pasak Aloyzo, į klubą Gluosnių gatvėje, „Dobilo“ sodą ir pas daktarėlius jis dar važiuoja automobiliu. 30 metų nerūko, negeria alkoholio, neišrankus maistui. Užtat darbo nevengia. Pavasariais Tubučių sode pražysta 1000 jo pasodintų tulpių, kad visiems pro šalį einantiems būtų gražu. „Baltijos kelio“ dalyvis mėgsta triūsti, bendrauti, domėtis sportu, lietuviško politinio gyvenimo aktualijomis.

Algirdas Dulinskas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite