„Dėdės ir dėdienės“ Šilutės scenoje

Trečiadienio vakarą kaip niekada daug žiūrovų traukė į Šilutės kultūros ir pramogų centrą. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pristatė Juozo Tumo-Vaižganto vienos dalies spektaklį „Dėdės ir dėdienės“ (inscenizacijos autorė ir režisierė Gabrielė Tuminaitė, kompozitorius Giedrius Puskunigis).

Režisierė Gabrielė Tuminaitė, Ilona Čiužauskaitė ir Ingrida Ragelskienė

Režisierė Gabrielė Tuminaitė, Ilona Čiužauskaitė ir Ingrida Ragelskienė

Šis spektaklis Šilutėje buvo labai laukiamas dar ir todėl, kad jame vaidino iš Rusnės kilęs aktorius Mindaugas Capas. Kartu buvo atvykusi Vaižganto kūrybos tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Ilona Čiužauskaitė, kilusi iš Žemaičių Naumiesčio. Ji 1999 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Vaižganto publicistikos raiška“, parengė 1994 m. pradėtų leisti Vaižganto raštų kai kuriuos tomus.
Visi žiūrovai, kurie Severiutės ir Mykoliuko istoriją nešiojasi širdyje nuo mokyklos laikų, ir tie, kuriems nieko nesako Gabrielės Tuminaitės pavardė (kažin, ar tokių buvo), liko sužavėti ir režisūra, ir aktorių vaidyba, ir inscenizacija.
Po spektaklio laukė susitikimas su režisiere Gabriele Tuminaite, Ilona Čiužauskaite ir aktoriais. Susitikimą vedė teatro literatūrinės dalies vedėja Ingrida Ragelskienė. Atsakydama į vedėjos klausimą „Kodėl Vaižgantas?, jauna režisierė Gabrielė Tuminaitė papasakojo, kaip iš naujo atrado „Dėdes ir dėdienes“.
„Perskaičiau ir kūrinys jau nepaleido – po tokio įspūdžio panorau gilintis į Vaižgantą. Po neįdomių ištraukų, kurias skaitėme mokykloje, pasirodo, kūrinyje slypėjo jautri, trapi meilės istorija. Kartu su aktoriais skaitėme, tarėmės, kūrėme mizanscenas, vaidinome. Iš karto buvo aišku, kad statysime šį spektaklį. Patarimais ir žiniomis apie Vaižgantą padėjo Ilona Čiužauskaitė“, – atviravo režisierė.
Ilona Čiužauskaitė papasakojo, kaip jos gyvenime atsirado Vaižgantas, kodėl norėjosi tyrinėti jo gyvenimą, gilintis į kūrybą, pamokslus, laiškus, jo asmenybę ir jo reikšmę tuometiniame literatūriniame ir visuomeniniame gyvenime, išsiaiškinti Vaižganto vitališkumo fenomeną. Jos manymu, tai atskleidžia du aspektai: tai, kad Vaižgantas gebėjo tapatintis ne su viena veikla, norėjo būti kartu su žmonėmis, kur visi juda, kruta, ir jo kūryba, kurioje atsispindėjo gyva, emocinga prigimtis. Susitikimo dalyvius sužavėjo, kiek daug literatūros profesionalė gali papasakoti apie Vaižganto asmenybę.
Į klausimą, kodėl spektaklio fone skamba prancūzų kalba, režisierė atsakė: ,,Norėjosi, kad veikėjų gyvenimas vyktų tarsi arčiau mūsų laikų. Daugiau mes nieko nekeitėme. Liko smuikelis, gėlytės, vartai, pakylėlė–kalnelis (tai įprasmino suolelis). Porėmis ir fonas – taip mes sugalvojome. Poetinis tekstas montavo gražų paveikslą, veikėjų charakterius“.
Agnė Šataitė, spektaklyje vaidinusi Severiutę, sakė, kad jai buvo labai smagu ir lengva kurti šį charakterį – toks atviras paveikslas. Ją sužavėjo tai, jog Vaižgantas, būdamas kunigu, sugebėjo taip subtiliai ir erotiškai aprašyti Severiutės ir Mykoliuko meilę.
Vainius Sodeika, kūręs Mykoliuko vaidmenį, sakė, kad jam labai patinka šis vaidmuo, patinka vaidinti su Agne ir kad jie kiekviename spektaklyje vis ieško kažko naujo.
Svarbus personažas Geišė Rapolas, kurį vaidino Mindaugas Capas, gerai žiūrovams pažįstamas ir iš vaidmenų televizijos serialuose, pasidžiaugė, matydamas tiek daug žiūrovų salėje, padėkojo už padovanotą žuvį ir pasakė, kad visada malonu atvykti į gimtąjį kraštą. Spektaklyje taip pat vaidino Arvydas Dapšys – Mykolas, Miglė Rimaitytė – Magdė, Indrė Patkauskaitė – Dovydienė ir Daumantas Ciunis – Dovydžiukas.

Birutė Morkevičienė

Po spektaklio. Po spektaklio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite