Daugiau abiturientų galės stoti į aukštąsias mokyklas

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia. Tačiau nebebus skaičiuojamas šių trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis: nuo praėjusių metų buvo reikalaujama, kad stojantiesiems į universitetus jis būtų ne mažesnis negu 40, o stojantiesiems į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

„2020 m. priėmimas orientuojamas tiek į pačių stojančiųjų pasirinkimą, tiek ir į valstybės poreikius. Būsimiems studentams daugėja galimybių rinktis, visose studijų kryptyse valstybės finansuojamų vietų skaičius daug kur didėja arba išlieka praėjusių metų kvotos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Pasak ministro, rinktis valstybei reikalingas profesijas studentai bus skatinami. Pavyzdžiui, siekiant pritraukti daugiau žmonių į pedagogikos studijas, siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jiems skirti didesnes stipendijas.

Pakoreguoti reikalavimai leis konkurse į aukštąsias mokyklas dalyvauti daugiau abiturientų, kurie bus išlaikę brandos egzaminus ir atitiks kitus aukštųjų mokyklų reikalavimus. Numatoma, kad valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius didės daugiau nei 20 proc.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Patvirtintas ir 2020 m. mažiausias konkursinis balas, kuris stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.

Kaip ir ankstesniais metais, 2020 m. minimalūs rodikliai bus taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Naujai patvirtinti 2020 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja ne tik 2020 m., bet ir 2019 m., ir 2018 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Orai: bus ir lietaus, ir šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artimiausiomis dienomis. Taip pat primena, kokia išskirtinė buvo liepos 11 d. Liepos 15 d., pirmadienį, kai kur, daugiausia vakariniuose rajonuose, trumpai palis. Vėjas nepastovios krypties, 3-8 m/s. Aukščiausia temperatūra 24-29 laipsniai. Liepos 16 d., antradienį, lietaus tikimybė nedidelė. Naktį kai kur rūkas. Vėjas naktį silpnas, dieną besikeičiančios krypties, 4-9 m/s. Temperatūra naktį 12-17, dieną 27-32 laipsniai. Liepos 17 d., trečiadienį, daug kur trumpas lietus, vietomis su perkūnija. Vėjas pietryčių, pietų, pereinantis į pietvakarių, vakarų,

Dužo langai, girti mušėsi 

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Liepos 12-14 d. V. Kudirkos g., Šilutėje, buvo išdaužtas moteriai, gim. 1972 m., priklausančio pastato plastikinių durų stiklo paketas. Nuostolis 200 eurų. Įtariamieji nustatinėjami. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Liepos 14 d. naktį rūsyje Dzūkų g., Šilutėje, neblaivus (2,20 prom.) vyras, gim. 1985 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim, 1979 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Liepos 12 d. pavakare Kulėšų k., Žemaičių Naumiesčio sen., neblaivus (2,74 prom.) vyras, gim. 1973 m., sukėlė fizinį

Švėkšna – 2025 metų Lietuvos mažoji kultūros sostinė

Kultūros ministerija praneša, kad Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2025 metų mažosios kultūros sostinės, atstovaujančios kiekvienam etnografiniam regionui. Paraiškas vertinusi komisija nusprendė šį vardą suteikti Žeimeliui (Pakruojo r.), Rudaminai (Vilniaus r.), Kudirkos Naumiesčiui (Šakių r.), Drevernai (Klaipėdos r.) ir Švėkšnai (Šilutės r.). Mažųjų kultūros sostinių atrankos laimėtojai daug dėmesio skirs veikloms, kurios stiprins vietos kultūrinį identitetą. Tai padės kurti naujas ir puoselės jau esamas tradicijas, sutelks skirtingų kartų ir patirčių žmones, garsins miestelio vardą bei paveldą, leis

Klimatologai: šiemet galime sulaukti dar daugiau audrų ir liūčių. Kaip apsaugoti turtą?

Klimatologų teigimu, Lietuvoje ekstremalių gamtos reiškinių – audrų, potvynių ir liūčių – tik daugės, ypač vasaros metu. Tokios gamtos stichijos gali pridaryti įvairios žalos ir gyventojų sveikatai, ir jų turtui. Apie tai, ko tikėtis šiemet ir kaip šioms stichijoms pasiruošti, pasakoja ekspertai.   Dažniausiai nukenčia nekilnojamasis turtas Draudimo bendrovės ERGO Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė pastebi, kad daugiausia žalos gyventojų nekilnojamajam turtui praėjusiais metais pridarė būtent gamtos stichijos. Skaičiuojama, kad audros ir jas lydinčios liūtys,

Taip pat skaitykite