Daugiau abiturientų galės stoti į aukštąsias mokyklas

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia. Tačiau nebebus skaičiuojamas šių trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis: nuo praėjusių metų buvo reikalaujama, kad stojantiesiems į universitetus jis būtų ne mažesnis negu 40, o stojantiesiems į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

„2020 m. priėmimas orientuojamas tiek į pačių stojančiųjų pasirinkimą, tiek ir į valstybės poreikius. Būsimiems studentams daugėja galimybių rinktis, visose studijų kryptyse valstybės finansuojamų vietų skaičius daug kur didėja arba išlieka praėjusių metų kvotos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Pasak ministro, rinktis valstybei reikalingas profesijas studentai bus skatinami. Pavyzdžiui, siekiant pritraukti daugiau žmonių į pedagogikos studijas, siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jiems skirti didesnes stipendijas.

Pakoreguoti reikalavimai leis konkurse į aukštąsias mokyklas dalyvauti daugiau abiturientų, kurie bus išlaikę brandos egzaminus ir atitiks kitus aukštųjų mokyklų reikalavimus. Numatoma, kad valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius didės daugiau nei 20 proc.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Patvirtintas ir 2020 m. mažiausias konkursinis balas, kuris stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.

Kaip ir ankstesniais metais, 2020 m. minimalūs rodikliai bus taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Naujai patvirtinti 2020 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja ne tik 2020 m., bet ir 2019 m., ir 2018 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti patikimą vielos gaminių gamintoją?

Plieninė viela yra labai svarbi daugeliui pramoninių ir komercinių įrenginių. Ši universali viela yra ypač patvari ir atspari korozijai, todėl įvairiose rinkose vertinama kaip patikima  ir ilgalaikė. Nors labai svarbu pasirinkti tinkamą medžiagą, negalima pamiršti ir gamintojo. Čia aptarsime, kokios aplinkybės yra svarbiausios lyginant vielos gamintojus, kad būtumėte tikri, jog už savo investicijas gausite geriausią kokybę.   Vielos gaminiai – kaip pasirinkti geriausią gamintoją savo poreikiams?  Rinkdamiesi vielos gamintoją atsižvelkite į šiuos veiksnius: Paslaugos ir įranga. Profesionalus vielos gamintojas pasiūlys

Vydūno viešojoje bibliotekoje – akcija „Skaitmeninės savaitės 2024“

Nenutrūkstamas žinių siekis vienija šalis, tautas ir skirtingas kartas. Tuo įsitikinta 2024 m. gegužės 13–31 d. visoje Europoje organizuotos kasmetinės skaitmeninės įtraukties ir skaitmeninių įgūdžių ugdymo akcijos – iniciatyvos „Skaitmeninės savaitės 2024“ metu. Akcijos koordinatorė Lietuvoje – asociacija „Langas į ateitį“. Akcijos metu visi norintieji praleisti laiką smagioje draugijoje bei pagilinti žinias informacinių technologijų panaudos srityje dalyvavo tiesioginių transliacijų internetu „Skaitmeninis imunitetas: kaip sustiprinti PIN kodų apsaugą ir atsparumą sukčiams“ ir „Nebūk be ryšio“ peržiūrose. Jos vyko Pagėgių sav. Vydūno

Rusnėje – triguba šventė

Rusnės bendruomenė „Rusnės sala“ turi kuo džiaugtis ir moka švęsti. O gegužę švęsti progos buvo net trys. Gegužės 18 dieną Rusnės bendruomenė paminėjo savo veiklos 20-metį, estakados 5 metų jubiliejų ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos Savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės įkūrimo 33-iąsias metines. „Rusnės salos“ bendruomenės pirmininkas Saulius Bukantas paviešintame įraše ir džiaugiasi, ir daug dėkoja: „Dėkojame visiems svečiams už parodytą dėmesį salos žmonės, dėkojame tiems, nuo kurių priklausė, ar prieš penkerius metus pastatyta estakada čia iš viso bus“.

Draudimo rinka praėjusiais metais išaugo penktadaliu

Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. šalies draudimo rinka tiek pagal įmokas, tiek pagal išmokas išaugo beveik penktadaliu. Privalomojo transporto priemonių, turto, kasko ir medicininių išlaidų draudimo įmokų apimtis padidėjo reikšmingai, investicinio gyvybės draudimo – nuosaikiai. „Spartų ne gyvybės draudimo rinkos augimą iš esmės lėmė infliacija – draudimo rinka į ekonomikos tendencijas reaguoja su vėlavimu, todėl, nors apskritai infliacija mažėjo, draudimo rinkoje jos poveikis vis dar buvo didelis – tiek vertinant įmokas, tiek išmokas. Praėjusiais metais stebėjome dviejų didelių įmonių susiliejimą,

Taip pat skaitykite