Daugiabučių renovacija. Daugiau naudos ar skolos?


Daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija, prasidėjusi 2013 m., pakeitė ir vaizdą Šilutėje, ir gyventojų požiūrį į šią iš pradžių skeptiškai vertintą sumanymą. 2013–2020 metų etapo su Europos Sąjungos fondų parama, skirta energiją taupantiems darbams finansuoti, namų renovacija eina į pabaigą. Kas pavyko, kaip naujovę vertina gyventojai, kokių buvo nesėkmių?

Apie tai kalbamės su Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktoriaus pavaduotoju renovacijai Vygantu KAMARAUSKU.

– Štai Laisvės alėja Šilutėje – vos atpažįstama: renovuota net 10 daugiabučių, belikę gal 3. Prieš daugiau negu ketverius metus, kai renovacija tik prasidėjo, diskusijų buvo įvairių, sakytume, gyventojų nenoras „lįsti į skolą“ ėmė viršų…

– Renovaciją Šilutės rajone Savivaldybės taryba patikėjo dviem administratoriams – Šilutės  šilumos tinklų ir „Šilutės būsto“ bendrovėms. Pirmoji renovacijos programa prasidėjo 2013 metais. Tai buvo naujovė, apie kurią gyventojai mažai žinojo, buvo daug abejonių. Tuomet Šilutės šilumos tinklų bendrovė pasirūpino renovuoti gal 10 daugiabučių namų, kita programa – 2014 metais, trečioji – nuo 2015 metų. Programos skyrėsi valstybės paramos dydžiu, teisine baze. Pradžioje valstybė dengė 40 procentų statybos darbų energiją taupančioms priemonėms – ne kanalizacijai, ne kitkam, – bet namo sienoms, stogui šiltinti, langa, keisti, balkonams stiklinti šildymo sistemai modernizuoti ir šilumos punktui tvarkyti.

Antrosios programos dalyviai, devynių daugiabučių gyventojai, irgi gavo 40 procentų dydžio valstybės paramą, nuo 2015 metų – 35 procentų. Iki šiol valstybinė komisija jau priėmė 19 visiškai sutvarkytų namų, tvarkome dar 9, o aštuoniems rengiami projektai. Viešo konkurso būdu parinktas darbų vykdytojas turi parengti ir techninį projektą, ir kt. Tiesa, bankrutavo dirbusi „Šilo statybos“ bendrovė, laimėjusi trijų Šilutės daugiabučių (Gluosnių, Dariaus ir Girėno gatvėse bei Laisvės alėjoje) renovacijos konkursą. Ačiū Dievui, viskas baigėsi laimingai. Bankrutavo Gluosnių gatvėje namą jau užbaigę tvarkyti, Laisvės alėjos name nebuvo spėję sutvarkyti šildymo sistemų, jiems sumokėta už padarytus darbus, neužbaigtiems darbams teko skelbti naują konkursą, renovacija užsitęsė porą mėnesių. Dar vienam namui jie turėjo parengę projektą, už tai ir sumokėta, o po naujo konkurso dirbo jau kita įmonė. Nustatyta, kad darbus atlikusi įmonė 5 metus privalo šalinti broką, gedimus, o kai rangovas bankrutuoja… Lieka neaišku. Galbūt turėtų būti draudimo sistema? Tačiau draudimas – kainuoja.

– Ar renovacija įstūmė daugiabučių gyventojus į skolas iki kaklo, kaip kad buvo baimintasi?

– Gyventojas neturi reikalų banke, neima paskolos, neįkeičia turto – skolinasi Šilutės šilumos tinklų bendrovė, kai po darbų konkurso aiški reikalinga pinigų suma, įprasta, kad laimi mažiausią kainą pasiūliusi įmonė. Kai namas sutvarkomas, priduodamas eksploatuoti, skaičiuojama, kiek išlaidų teko kiekvienam butui. Svarbu buto plotas, taip pat ar bute keitė langus, ar turi balkoną, ar jis tvarkytas, įstiklintas, nes balkono tvarkymo kaštus dengia tik to buto savininkas. Stogo, sienų šiltinimo, šilumos tiekimo mazgo, sistemų tvarkymo kaštai paskirstomi pagal butų plotus. Gyventojai gauna visą informaciją, kviečiamas susirinkimas. Buto savininkas per 20 metų turi grąžinti jam paskaičiuotą renovacijos išlaidų dalį. Ji susieta ne su gyventoju, bet su butu: jeigu butą parduoda, padovanoja, naujasis savininkas perima prievolę mokėti įnašus.

Pirmieji namai renovuoti gal prieš 4 metus, tuomet buvo kitokios statybos darbų kainos. Statybų darbai juk pabrango gal 30 procentų. Tad anksčiau ir statybos buvo pigesnės, ir valstybės parama didesnė. Tuomet gyventojas labai išlošė: per 20 metų turės padengti gal 3-5 tūkstančius eurų. Prisidėjo papildomas mokestis, tačiau buto šildymo išlaidos sumažėjo per 60 procentų. Matote, renovacijos filosofija yra tokia: negali investuoti daugiau negu sutaupysi šilumos po renovacijos. Be to, didėja buto vertė, gyventojai gyvena šilčiau ir moka mažiau, neleidžia šilumos pro sienas ir langus…

Patikėkite, renovuotų namų gyventojai visa tai suprato, jie labai patenkinti. Iš pradžių teko gyventojus agituoti, įtikinėti, o dabar to nebereikia. Yra į ką pažiūrėti, galima kaimynų pasiteirauti, viską pasakys. Lietuvio toks būdas: „pažiūrėsiu, kaip kaimynui seksis…“ Ir žiūri, ir mato, ir žino. Nauda – akivaizdi. Kadangi parduodant butus prašoma pažymos apie neišmokėtą kredito likutį, pastebime, kad butus dažniau perka bei parduoda renovuotuose namuose.

Beje, pirmieji renovaciją pasirinkę gyventojai pateko į sėkmingiausius dar ir todėl, kad nuo pernai valstybė dengia 30 procentų namo renovacijos kaštų, o dar 10 procentų atskirai tik šilumos sistemų atnaujinimo, šilumos punkto sutvarkymo, radiatorių keitimo, vamzdynų keitimo išlaidų.

– Kodėl mūsų valstybėje vieniems net renovacija vienomis sąlygomis, kitiems – kitokiomis… Išties apsimoka gyventi daugiabutyje: valstybė ir dalį renovacijos kaštų padengs, ir šilumą centralizuotai pigesnę tiekia pigesnę, dar savivaldybės kiemus, takus trinkelėmis už mokesčių mokėtojų pinigus išgrindžia, apšvietimą įrengia. Juk visai neseniai net daugiabučių aplinką sutvarkydavo: žolę nupjaudavo, kiemus iškuopdavo… Štai šeima paima paskolą, pasistato namelį ar nusiperka – viską iki smulkmenos tvarkysis iš savo kišenės ir dirbs kas vakarą bei savaitgaliais juodai paišini…

– Esu kalbėjęs gyventojams susirinkimuose, kad jiems viską suorganizuoja, padaro, sutvarko, net į banką eiti nereikia. O nauda – didelė. Renovacijos nauda gyventojui jau nenuginčijama. Iš viso rajone Šilutės šilumos tinklų įmonė bus pasirūpinusi renovuoti gal 40 daugiabučių, kita įmonė – dar kelis. Tai turėtų siekti per 10 procentų visų daugiabučių. Iš kaimiškosios dalies išsiskyrė Juknaičiai, ten jau 2013 metais vieną daugiabutį renovavome, po to kaimynai sukruto. Ten butai, kaip vadinu, – vasarnamiai. 3 kambarių buto šildymas per mėnesį kainuodavo per 750 litų, šilumos tebūdavo daugiau 17 laipsnių, tad tekdavo jungti ne vieną elektrinį šildytuvą… Juknaičiuose renovavome 3 namus, vieną tvarkome. Žinau, kita įmonė Kintuose renovavo namą.

– Kad anksti kėlęs nesigailėsi, jau patikėjau. O ką patartumėt nerenovuotuose namuose gyvenantiems žmonėms?

– Apsisprendimas dėl namų renovacijos sąlygų yra valstybės. Štai šių metų vasarį buvo paskelbtas šaukimas teikti paraiškas. Valstybė planavo tvarkyti per 500 namų, gavo 570 paraiškų, tačiau pagal skirtų pinigų sumą atrinko 320 namų, kiti liko rezerviniame sąraše. Pateko Šilutės miesto Gluosnių g. 13, o Knygnešių g. 11 – į rezervą. Pastaruoju metu sužinojome, kad lėšų paskirta daugiau, tad visi per 200 rezerve likusių namų bus renovuojami. Birželį–liepą vėl planuojamas šaukimas teikti paraiškas. Tad namų gyventojai jau gali kviesti susirinkimus, tartis, jeigu pritaria daugiau negu pusės butų savininkai, parašyti prašymą, kad nori renovuoti namą. Man darbo valandomis galima skambinti tel. 8 686 09 575. Verta užsiimti vietą eilėje, nes jau daugiau norinčių, negu valstybė gali padėti. Jau yra konkurencija. Jau minėjau, kad valstybės parama renovacijai vis mažėja. Kas žino, ko tikėtis po 2020 metų, kai Lietuva Europos Sąjungoje iš paramos gavėjos taps paramos teikėja?

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Narkotikai laisvės nesuteikia – žmogų padaro kaliniu

Kvaišalų vartojimas sužlugdo gyvenimus, labai greitai žmogų nugramzdina į duobę, iš kurios sunku išlipti. Dar daugiau: statistiniai duomenys byloja, kad Lietuvoje kasmet nuo perdozavimo miršta iki šimto žmonių.      Šiais metais didžiojoje „Eurovizijos“ dainų konkurso scenoje savo balsu tūkstančius sužavėjusi Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė narkomaniją pavadina šių dienų baubu, tačiau į narkotikus vartojančius žmones ji patarė žiūrėti kaip į ligonius – jų neatstumti, o padėti. Kad tokia pagalba reikalinga, teigia ir priklausomi žmonės. Aplinkiniai dažniausiai nesupranta Žemaitijos miestelyje gyvenantis 34-erių metų Saulius

Arturas Swanas neabejoja: kiekvienas turime savo galimybę

Sveikos gyvensenos iniciatyvos „Motyvuoti atletai“ įkūrėjas, sveikos mitybos specialistas Arturas Swanas įsitikinęs – valios pastangomis žmogus gali pakeisti savo gyvenimą. Reikia tik… pradėti ir nenuleisti rankų, ypač tuomet, kai įgūdžių nėra, o rezultatų norisi greitai ir akivaizdžių. Galimybių turime visada Nuo vaikystės Arturą persekiojo ligos. Turėjo polinkį į epilepsiją ir problemų dėl širdies, tad gydytojai jam sportuoti neleido. 33-ejų metų vyriškis pasakoja patyręs net keturis smegenų sutrenkimus,  po kiekvienos traumos gydytojai jaunuolį įspėdavo: „Sportuoti griežtai draudžiama“. ISM universitete verslo vadybą

Specialistai teigia: sveikata bus gera, jei sveikai gyvensime

Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), Europoje ir Lietuvoje yra sukaupta nemažai mokslinių tyrimų ir duomenų, įrodančių nenuginčijamą tiesą apie tai, kad, keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti žmonių sveikatą ir sumažinti pavojų susirgti.   Pastebima, kad jau antikinėje Graikijoje ir Romoje buvo žinomi ir propaguojami sveikos gyvensenos principai. Apie tai byloja ir iš tų laikų mus pasiekę posakiai, tokie kaip „sveikame kūne – sveika siela“ arba „sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas“. Dažnai sveikindami žmogų palinkime geros sveikatos, tačiau

Kalėdų nuotaika jau atkeliavo į Švėkšną

Šių metų gruodžio 14 d. Švėkšnoje oficialiai paskelbta žiemos švenčių sezono pradžia. Šios dienos ryte, iš dangaus krentant snaigėms, Knygnešių skverelyje jau ėmė būriuotis Švėkšnos miestelio įstaigų ir bendruomenių nariai. Gražia tradicija tapusi idėja, nuotaikingai papuošti skverą, kasmet tampa kūrybiškesnė. Šiemet šioje erdvėje įsitaisė Švėkšnos neįgaliųjų draugijos kurtas Kalėdų senelis su sostu, „Saulės“ gimnazijos moksleivių pagaminta ragana skrendanti ant šluotos ir melagis pinokis, Švėkšnos bibliotekos žaismingai išpiešti imbieriniai sausainėliai, Tradicinių amatų centro kurtas ledo karalienės krėslas, lopšelio-darželio besmegenis, nešantis vaikų