Darni ir daininga „Pilutė“ gyvasties semiasi iš tautos tradicijų

Penkiolika metų gyvuojantis Degučių kaimo folkloro kolektyvas „Pilutė“ – kaip viena didelė darni šeima, vienijanti bemaž dvidešimt garbaus, vidutinio amžiaus žmonių, jaunimą ir vaikus. Iš tautos lobynų prikėlę senąsias dainas, prisiminę žaidimus ir pasakojimus, juos dalija negailėdami asmeninio laiko nei sveikatos. Minėdami 15 metų savo nueitą kelią, sulaukė didžiulio būrio svečių. Šventėje „Po sūrio medžiu“ netrūko gerumo žodžių.

Susirinkusius į gimtadienio šventę daina pasveikino „Pilutė“.

 

Dainingi ir nagingi
Lietuviška vasara pakoregavo Degučių folkloro kolektyvo „Pilutė“ 15 metų sukakčiai skirtos šventės repertuarą. Suplanavusiems švęsti prie Degučių bendruomenės namų teko traukti į vidų. Jauki Degučių bendruomenės namų salė vos talpino atvykusius sveikintojus. Susirinkę po „Sūrio medžiu“, dalijosi prisiminimais, dainas dainavo, šoko, tarmiškai kalbėjo, ilgo gyvavimo linkėjo.
Degučių folkloro kolektyvo „Pilutė“ veiklos metus tarmiškai apžvelgė per 10 metų jam vadovaujanti Adma Baltutienė. Pasidžiaugė, kad kolektyvo nariai ne tik dainingi, bet ir nagingi. Dar smagiau, kad krašto tradicijas puoselėjančiam kolektyvui Šilutės r. savivaldybė skyrė lėšų tautiniams kostiumams įsigyti. Jais pasipuošti padėjo kolektyvo auksarankė siuvėja Stanislova Ežerinskienė, nesiskirianti ne tik su daina, bet ir su adata. Ji nuo pat kolektyvo susibūrimo dienos rūpinasi folklorininkų apranga, jos rankomis nertomis kepurėlėmis puošiasi dainininkės.

Kolektyvo vadovė Adma Baltutienė ir pirmoji vadovė Loreta Mieliulytė.

Kolektyvo nariai spinduliuoja noru dainuoti, iš užmaršties prikelti senąsias krašto dainas. Tam amžius – ne riba. Stanislovos Ežerinskienės bendraamžė, į devintą dešimtį įkopusi Zita Jasudavičienė – puiki audėja. Į repeticijas Degučių bendruomenės namuose ji atvažiuoja iš gretimos seniūnijos. Garbaus amžiaus moteris pati vairuoja automobilį ne tik vasariškais keliais, bet ir gūdžiais žiemos vakarais, kaimo keliams pasidengus plikledžiu.
Kolektyvo dainorė Genovaitė Marksienė ir dainuoja, ir pati kuria eiles. Jos sukurti eilėraščiai senai pripildė mokyklinį sąsiuvinį, kuriame netrūksta eilių žemaičių tarme. Pati dainorė yra gimusi Žemaitijoje, prieš daugiau kaip 40 metų atvykusi gyventi į Mažąją Lietuvą, džiaugiasi galimybe dainuoti senas dainas. Kolektyvo narys Adolfas Rimkus juokauja, kad dainavimas jam netrukdo ūkininkauti, o muzikantas Antanas Lukošius pamena, kad pirmąją armoniką įsigijo pardavęs paties užaugintus triušius.
Įvairaus amžiaus
„Pilutės“ kolektyve viena greta kitos dainą traukia garbaus ar vidutinio amžiaus moterys, vyrai, jiems pritaria jaunimas, vaikai. Jauniausia kolektyvo narė Goda Majutė – vienuolikmetė. Pasak kolektyvo vadovės Admos Baltutienės, mergaitės nepaviliojo modernūs kolektyvai, ji niekur nepabėgo, nepastebimai užaugo. Į kolektyvą Goda įsiliejo tebūdama pusantrų metukų. Daugelis pamena mažučiukę Godą, nedrąsiai įsikabinusią vyresniesiems į ranką, tačiau važiuojančią visur kartu su „Pilute“.

„Pilutės“ kolektyvą sveikino, padėkos raštus teikė Šilutės r. savivaldybės vicemeras Virgilijus Pozingis, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Inesa Murauskienė, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.

Daugelio susirinkusiųjų mintis atspindėjo Žemaičių krašto etnokultūros centro vadovo Valerijono Krutikovo žodžiai apie svarbą folkloro kolektyvo, puoselėjančio ir išlaikančio gyvąją tautinio muzikavimo, dainavimo tradiciją. „Labai svarbu, kad kolektyvas dainuotų šiandien, rytoj, dar po kelių dešimtmečių. Jeigu knygos su tautosakos perlais dūlės spintose, po kelių dešimtmečių niekam nekils noras jas išsitraukti ir uždainuoti. Jeigu mes šventėse, renginiuose nedainuosime senųjų dainų, jeigu to neišmokysime vaikų tautinės tradicijos tiesiog numirs. Svečiose šalyse nieko nestebina populiarioji muzika, tačiau visada pavergia folkloras, spinduliuojantis kurios nors tautos kultūrą“.
Neatsitiktinai Šilutės r. Savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikindama kolektyvą pavadino tikraisiais tautos ambasadoriais. Kolektyvo kūrimosi pradžią prisiminė Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas, pirmoji kolektyvo vadovė Loreta Mieliulytė, dabar vadovaujanti kolektyvui „Vainuta“, kuris, beje, ką tik sugrįžo iš tarptautinio folkloro festivalio „Baltic 2015“. Sveikino Degučių bendruomenės nariai, usėniškiai, o Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio vadovė Zofija Lydekienė linkėjo kolektyvui folklorą skleisti ir kitose šalyse. Dainomis pasveikino Žemaičių Naumiesčio gimnazijos Degučių skyriaus mokiniai, folkloro kolektyvai „Verdainė“, kapela „Žaliakalnis“, ansamblis „Raskila“, Mažosios Lietuvos krašto dainomis pasveikino „Ramytė“ ir iš Pagėgių savivaldybės atvykusi „Kamana“, Inkaklių „Dainoriai“ dainas palydėjo linksmais pasakojimais, o „Veiviržo“ šokėjai smagiai pašoko. Gimtadienio šventėje netrūko vaišių, linkėjimų, kvietimų nuo „Sūrio medžio“ nusiskinti sūrį…

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 82

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite