Darbdaviui svarbu sukaupta patirtis, atsakingumas ir lojalumas. To kartais trūksta jaunimui.

Vyresnių žmonių nedarbas ir iki darbo rinką gerokai pakeitusios pandemijos buvo nemaža problema. Tai pastebi ir karjeros specialistai, ir įdarbinimu besirūpinantys profesionalai. Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų liepą visoje šalyje buvo užregistruota  89,1 tūkst. darbo neturinčių 50 metų ir vyresnių asmenų, iš jų 60,3 tūkst. – vyresni nei 55 metų. Registruoto nedarbo lygis 50 metų ir vyresnio amžiaus grupėje siekia 15,9 proc. – 3 proc. didesnis nei bendras registruotas nedarbo lygis šalyje (12,9 proc.).

Pasak Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo direktorės Audronės Biguzienės, vyresnių asmenų integraciją darbo rinkoje apsunkina sėslumas ir mobilumo stoka. Neretai tokio amžiaus darbo ieškantys asmenys yra praradę motyvaciją susirasti darbą pagal turimą profesinę kvalifikaciją.

„Nemaža dalis vyresnių asmenų turi nepaklausias šiandienėje darbo rinkoje profesijas arba neturi jokios profesijos. Tuo tarpu kiti turi tam tikrų sveikatos problemų ir nusiteikia, kad darbo susirasti jau nebegalės. Sudėtingiau darbo paieškose sekasi vyresniems kaimo gyventojams, kurie susiduria su susisiekimo problema, o laisvos darbo vietos yra koncentruotos rajonų centruose ir miestuose“, – pastebi specialistė.

Daugeliui tokių žmonių tenka rinktis nekvalifikuotą darbą. Vien šių metų pirmąjį pusmetį dėl minėtųjų priežasčių 26,5 proc. 50 metų ir vyresnių žmonių įsidarbino nekvalifikuotais darbininkais. 18,4 proc. jų pradėjo dirbti kvalifikuotais darbininkais ir amatininkais, o 12,7 proc. ėmėsi naujų pareigų paslaugų sektoriuje ar įsidarbino pardavėjais. Anot pašnekovės, viena to priežasčių yra galimybių įsidarbinti pagal buvusią profesinę patirtį trūkumas.

„Jei įsidarbinti identiškoje srityje nepavyksta, asmuo renkasi nekvalifikuotą darbą. Deja, ilgesnį laiką dirbant tik kvalifikacijos nereikalaujantį darbą, prarandama motyvacija ieškoti darbo pagal turimą patirtį. Tiesiog prisitaikoma prie esamos situacijos, nusiteikiama, kad nieko pakeisti nėra galimybės. Žinoma, pasirinkimas dirbti nekvalifikuotą darbą taip pat gali būti sąlygotas sveikatos būklės“, – sako Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo skyriaus direktorė.

Stabdo ir baimė, ir nenoras keisti situaciją

Ne pirmus metus nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus rengiančio projekto „Prisijungusi Lietuva“ duomenimis, nuo pat projekto pradžios daugiausiai dėmesio sulaukta iš 51-65 metų amžiaus grupėje esančių mokymų dalyvių – 41 proc. Norėdami keisti jau turimą profesiją, įgyti naujų ar pagerinti turimus įgūdžius žmonės rinkosi mokytis naudotis skaitmeninėmis technologijomis. A. Biguzienės teigimu, galimybė įgyti skaitmeninio raštingumo žinių gerokai padidina šansus susirasti norimą darbą, tačiau problema gali tapti įvairios baimės ir patiriamas stresas praradus turėtą darbo vietą.

„Kuo didesnė žmonių dalis suvoks mokymosi visą gyvenimą svarbą, tuo didesnė tikimybė, kad darbo rinkoje bus konkurencinga vyresnio amžiaus žmonių karta, pasižyminti ne tik gebėjimais, bet ir atsakingumu bei lojalumu. Svarbus ir darbdavių indėlis į mokymąsi visą gyvenimą.

Vyresnioji karta neturėjo galimybių išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis, todėl jų skaitmeninio raštingumo lygis nėra pakankamas. Visą karjerą ar didelę jos dalį dirbęs pagal įgytą profesiją vyresnis žmogus mano, kad jam tiesiog nepavyks kažką naujo išmokti bei pradėti darbinę veiklą visiškai nepažįstamoje srityje. Tai yra didžiausias trikdis, nors tokiems žmonėms yra suteikiama galimybė keisti profesiją ar įgyti naują“, – įsitikinusi A. Biguzienė.

Siekiant įtraukti kuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių į aktyvią darbo rinką, su jais dirba ne tik kursus rengiantys specialistai. Netekus darbo Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose dirbantys karjeros konsultantai suteikia informaciją apie įsidarbinimo galimybes, siūlomos psichologo paslaugos. „Deja, vis dar yra nemažai darbdavių, kurie mano, kad jaunimas dirba geriau ir neįvertina vyresnių asmenų sukauptos patirties bei lojalumo. Kartais klientai skundžiasi, kad teko užleisti vietą jaunesniam darbuotojui, nors darbdavys to garsiai ir neįvardijo.

Svarbiausia, kad stresinėje situacijoje atsidūręs vyresnio amžiaus žmogus būtų pasirengęs priimti siūlomą pagalbą, ryžtųsi keisti situaciją ir neužsidarytų savo problemų, baimių burbule“, – sako pašnekovė.

Kokį darbuotoją renkasi darbdavys?

Pasiteiravus, kokius esminius kriterijus įvardija naujų darbuotojų ieškantys darbdaviai, Užimtumo tarnybos specialistė sako, kad esminis klausimas visuomet išlieka, kiek pridėtinės vertės darbuotojas gali sukurti darbdaviui.

Jaunesnių darbuotojų neretai ieškoma dėl skaitmeninių žinių, greito tobulėjimo bei gebėjimo mokytis darbo metu. Tačiau vis dažniau atsiranda darbdavių, kurie kardinaliai keičia požiūrį į vyresnius žmones.

„Jiems svarbi sukaupta patirtis, atsakingumas ir lojamas. To kartais trūksta jaunimui. Nusiteikimas ieškoti tik jaunų darbuotojų nepasiteisina būtent dėl jaunimo perdėto mobilumo. Kiekvienas darbdavys įsivertina, kokios darbuotojų savybės yra jam vertingiausios ir tuo vadovaujasi darbuotojų paieškoje“, – sako A. Biguzienė.

Šią vasarą norintieji įgyti skaitmeninio raštingumo žinių dar gali registruotis į nemokamus mokymus pradedantiesiems interneto svetainėje www.prisijungusi.lt arba paskambinus tel. 8 620 20961.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“

  • Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite