Darbdaviui svarbu sukaupta patirtis, atsakingumas ir lojalumas. To kartais trūksta jaunimui.

Vyresnių žmonių nedarbas ir iki darbo rinką gerokai pakeitusios pandemijos buvo nemaža problema. Tai pastebi ir karjeros specialistai, ir įdarbinimu besirūpinantys profesionalai. Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų liepą visoje šalyje buvo užregistruota  89,1 tūkst. darbo neturinčių 50 metų ir vyresnių asmenų, iš jų 60,3 tūkst. – vyresni nei 55 metų. Registruoto nedarbo lygis 50 metų ir vyresnio amžiaus grupėje siekia 15,9 proc. – 3 proc. didesnis nei bendras registruotas nedarbo lygis šalyje (12,9 proc.).

Pasak Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo direktorės Audronės Biguzienės, vyresnių asmenų integraciją darbo rinkoje apsunkina sėslumas ir mobilumo stoka. Neretai tokio amžiaus darbo ieškantys asmenys yra praradę motyvaciją susirasti darbą pagal turimą profesinę kvalifikaciją.

„Nemaža dalis vyresnių asmenų turi nepaklausias šiandienėje darbo rinkoje profesijas arba neturi jokios profesijos. Tuo tarpu kiti turi tam tikrų sveikatos problemų ir nusiteikia, kad darbo susirasti jau nebegalės. Sudėtingiau darbo paieškose sekasi vyresniems kaimo gyventojams, kurie susiduria su susisiekimo problema, o laisvos darbo vietos yra koncentruotos rajonų centruose ir miestuose“, – pastebi specialistė.

Daugeliui tokių žmonių tenka rinktis nekvalifikuotą darbą. Vien šių metų pirmąjį pusmetį dėl minėtųjų priežasčių 26,5 proc. 50 metų ir vyresnių žmonių įsidarbino nekvalifikuotais darbininkais. 18,4 proc. jų pradėjo dirbti kvalifikuotais darbininkais ir amatininkais, o 12,7 proc. ėmėsi naujų pareigų paslaugų sektoriuje ar įsidarbino pardavėjais. Anot pašnekovės, viena to priežasčių yra galimybių įsidarbinti pagal buvusią profesinę patirtį trūkumas.

„Jei įsidarbinti identiškoje srityje nepavyksta, asmuo renkasi nekvalifikuotą darbą. Deja, ilgesnį laiką dirbant tik kvalifikacijos nereikalaujantį darbą, prarandama motyvacija ieškoti darbo pagal turimą patirtį. Tiesiog prisitaikoma prie esamos situacijos, nusiteikiama, kad nieko pakeisti nėra galimybės. Žinoma, pasirinkimas dirbti nekvalifikuotą darbą taip pat gali būti sąlygotas sveikatos būklės“, – sako Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo skyriaus direktorė.

Stabdo ir baimė, ir nenoras keisti situaciją

Ne pirmus metus nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus rengiančio projekto „Prisijungusi Lietuva“ duomenimis, nuo pat projekto pradžios daugiausiai dėmesio sulaukta iš 51-65 metų amžiaus grupėje esančių mokymų dalyvių – 41 proc. Norėdami keisti jau turimą profesiją, įgyti naujų ar pagerinti turimus įgūdžius žmonės rinkosi mokytis naudotis skaitmeninėmis technologijomis. A. Biguzienės teigimu, galimybė įgyti skaitmeninio raštingumo žinių gerokai padidina šansus susirasti norimą darbą, tačiau problema gali tapti įvairios baimės ir patiriamas stresas praradus turėtą darbo vietą.

„Kuo didesnė žmonių dalis suvoks mokymosi visą gyvenimą svarbą, tuo didesnė tikimybė, kad darbo rinkoje bus konkurencinga vyresnio amžiaus žmonių karta, pasižyminti ne tik gebėjimais, bet ir atsakingumu bei lojalumu. Svarbus ir darbdavių indėlis į mokymąsi visą gyvenimą.

Vyresnioji karta neturėjo galimybių išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis, todėl jų skaitmeninio raštingumo lygis nėra pakankamas. Visą karjerą ar didelę jos dalį dirbęs pagal įgytą profesiją vyresnis žmogus mano, kad jam tiesiog nepavyks kažką naujo išmokti bei pradėti darbinę veiklą visiškai nepažįstamoje srityje. Tai yra didžiausias trikdis, nors tokiems žmonėms yra suteikiama galimybė keisti profesiją ar įgyti naują“, – įsitikinusi A. Biguzienė.

Siekiant įtraukti kuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių į aktyvią darbo rinką, su jais dirba ne tik kursus rengiantys specialistai. Netekus darbo Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose dirbantys karjeros konsultantai suteikia informaciją apie įsidarbinimo galimybes, siūlomos psichologo paslaugos. „Deja, vis dar yra nemažai darbdavių, kurie mano, kad jaunimas dirba geriau ir neįvertina vyresnių asmenų sukauptos patirties bei lojalumo. Kartais klientai skundžiasi, kad teko užleisti vietą jaunesniam darbuotojui, nors darbdavys to garsiai ir neįvardijo.

Svarbiausia, kad stresinėje situacijoje atsidūręs vyresnio amžiaus žmogus būtų pasirengęs priimti siūlomą pagalbą, ryžtųsi keisti situaciją ir neužsidarytų savo problemų, baimių burbule“, – sako pašnekovė.

Kokį darbuotoją renkasi darbdavys?

Pasiteiravus, kokius esminius kriterijus įvardija naujų darbuotojų ieškantys darbdaviai, Užimtumo tarnybos specialistė sako, kad esminis klausimas visuomet išlieka, kiek pridėtinės vertės darbuotojas gali sukurti darbdaviui.

Jaunesnių darbuotojų neretai ieškoma dėl skaitmeninių žinių, greito tobulėjimo bei gebėjimo mokytis darbo metu. Tačiau vis dažniau atsiranda darbdavių, kurie kardinaliai keičia požiūrį į vyresnius žmones.

„Jiems svarbi sukaupta patirtis, atsakingumas ir lojamas. To kartais trūksta jaunimui. Nusiteikimas ieškoti tik jaunų darbuotojų nepasiteisina būtent dėl jaunimo perdėto mobilumo. Kiekvienas darbdavys įsivertina, kokios darbuotojų savybės yra jam vertingiausios ir tuo vadovaujasi darbuotojų paieškoje“, – sako A. Biguzienė.

Šią vasarą norintieji įgyti skaitmeninio raštingumo žinių dar gali registruotis į nemokamus mokymus pradedantiesiems interneto svetainėje www.prisijungusi.lt arba paskambinus tel. 8 620 20961.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“

  • Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite