Pagėgių viešojoje bibliotekoje – neįprasta paroda, kurioje galima pasigrožėti 14 pagėgiškės Albinos Lankauskienės vąšeliu nunertų skrybėlaičių. Dar kelias moteris išdovanojusi, atidavusi. Iš šiurkščių kiliminių siūlų yra nėrusi kempines praustis, moka megzti kojines, šalius, nertinius. Ir tai tik dalis informacijos apie 27 metus Pagėgiuose gyvenančią dviejų vaikų motiną ir trijų vaikaičių močiutę.

Albinos Lankauskienės darbų paroda pristatyta Pagėgių viešojoje bibliotekoje.
Astos Andrulienės nuotr.

1967 metais Albina Lankauskienė baigė tuometinį Šilutės žemės ūkio technikumą, mokėsi agronomijos. Metus gyveno Usėnuose, ištekėjo už melioratoriaus ir dešimtį metų pragyveno Plaškiuose, augino dukrą Gitaną ir sūnų Ovidijų, kurie dabar jau turi šeimas ir džiugina trimis vaikaičiais. Agronomės darbo taip ir nesiėmė, daugiau gyvenimo atidavė buhalterijai.
Tačiau moterį traukė mezgimas, nėrimas, siuvinėjimas, daug kitų pomėgių, į kuriuos pasinerdavo visomis jėgomis. Siuvinėjo kryžiuku gamtos vaizdus, Šventosios Marijos paveikslą, raganą ant šluotos, gyvūnus. Išardžiusi senus skėčius, iš medžiagos siūdavo krepšelius su užtrauktukais, didesnius ir mažus, skirtus kojinėms, pirštinėms bei kitiems mažiems namų apyvokos daiktams sudėti.
Šešių vaikų šeimoje užaugusi ponia Albina prisimena, jog motina verpusi, mezgusi. Tėvai buvę labai darbštūs ir vaikus spaudę prie darbo. „Visko išmokau, trijų kambarių grindis laminatu išklojau, lubas tapetais išklijavau, užsandarinau pakeistus langus, išlyginau sieną aplink juos, aptinkavau, butą susiremontuoju pati…“ – vis labiau stebino moteris, šilkiniais siūlais siuvinėjanti kalėdinius atvirukus. Žinoma, tokių niekur nenusipirksi. Tokius brangina ir juos dovanų gavusieji. „Visko gali gauti, tik viskas kainuoja, o kai pati pasidarai, pinigų sutaupai“, – kalbėjo moteris, turinti atkaklumo ir noro, nes kartais iki gero rezultato veda keli nepavykę mėginimai.
Nebuvo lengva, augant tekdavę vis sunkesnių darbų. Tai moteris prisimena ne kaip naštą ir blogį, bet kaip jai gyvenime pasitarnavusias pamokas.
Kai iš Plaškių persikėlė gyventi į Pagėgius, dar kolektyvinių sodų nebuvo – gavo žemės lopinėlį, vėliau ir sodą. Pernai saviškį sodą paliko sūnui, esą jau gana. Tačiau sodas per ilgus metus buvęs išpuoselėtas, kiekvienas kampelis su grožiu, nauda. Daug akmenų. Gėlės, medžiai, krūmeliai – jos stichija. Ir dabar namuose turi 14 orchidėjų: net ir varganas pražydina, kasryt su jomis pasikalba. Pasak moters, iki tamsumos po darbo plušėjusi sode sugrįždavo pavargusi, tačiau labai laiminga. Pabūti gamtoje – turtas ir vaistas. Mėgsta grybauti, tačiau viena. Nuovargis padirbėjus – tik į sveikatą. Be to, kas gali būti geriau už paties užsiaugintas daržoves, uogas, vaisius. Visko užsiaugindavusi, visko užtekdavo ir šeimai, ir geriems draugams. Teko laikyti ir gyvulių. Vėliau buvęs ne vienas sodas. Iš šiltnamio pomidorus tekę kibirais nešti. Dabar užtenka ir dviejų arų žemės lopinėlio – užsiaugina daržovių.
Albina Lankauskienė – dažna viešnia bibliotekoje. Skaito knygas, žurnalus, o namuose turi sukaupusi daug iškarpų iš leidinių, kaip auginti ir prižiūrėti gėles. Iš to išmoko auginti orchidėjas, kurios žydi nuolat.

Stasė SKUTULIENĖ