Lumpėnų seniūnę Danguolę Mikelienę, ūkininko žmoną ir trijų vaikų motiną, jau ir močiutę, kurios vadovaujama seniūnija jungia gabalėlį Pagėgių krašto su Rambyno kalnu, garsiais Bitėnais ir keliolika kitų kaimų, nemažai gyventojų įpratę vadinti „mūsų seniūnike“. Žavi ir maloni moteris randa kalbą net su pasukusiais gyvenimo klystkeliais. Šiame krašte gimusi, užaugusi ir po trumpų paklaidžiojimų sugrįžusi į gimtinę, Danguolė Mikelienė yra pripažinta ir gerbiama.

Bitėnai tapo savuoju kaimu, kai sugrįžusi su vyru Vaidu, kilusiu iš Bitėnų, čia įsikūrė, verčiasi pieno ūkiu. Vyriausioji dukra Laura su šeima gyvena Tauragėje, augina dvejų metukų sūnelį. Tad seniūnė Danguolė Mikelienė jau dveji metai – močiutė… Su tėvais gyvena sūnus Dainius, kitas sūnus Šarūnas, studentas, žada gavęs žemės ūkio specialisto diplomą sugrįžti ūkininkauti.
Praėjusieji metai, anot D. Mikelienės, ūkiui buvos sėkmingi. Tik Bitėnų kaimo ūkininkai, kuriems teko laimė gyventi gražioje Rambyno regioninio parko teritorijoje, – tarsi surištomis rankomis. Neleidžiama nieko statyti. O kaip tada ūkininkauti, kaip plėsti ūkį? Galbūt nevertėtų stebėtis, kad galvijai laikomi aptriušusiose pašiūrėse. Trūksta aiškumo. Ko klausi – to nesužinosi. Vargo turėsi net stogą sumanęs perdengti. O kai valdai 130 hektarų? Panašiai kalbėtų, ko gero, visi Bitėnų kaimo ūkininkai, nes visi turi rūpesčių dėl įvairiausių ribojimų, leidimų, derinimų.
Trylikti tarnybos metai
Jau tryliktus metus D. Mikelienė dieną pradeda ruošdamasi į valdišką darbą. Ūkyje nedaug bepadeda, gerai, kad vyras esąs supratingas, net džiaugiasi, kai žmona pasipuošia ir išvažiuoja į tarnybą. Pasitiki, neabejoja, kad vakare sugrįš, turės naujienų, klausinės, kaip sekėsi ūkyje.
Kai 2001 metais pradėjo dirbti seniūne, seniūnijoje gyveno 1310 gyventojų, dabar – 1235. Tiek oficialiai įregistruota, o juk gali būti, kad dalis ir šių jau triūsia kur nors užsienyje. Važiuoja į užsienius laimės ieškoti jau ir su vaikais, visomis šeimomis. Keliasi ir į Lietuvos miestus.
Sparčiai tuštėja kaimai. Antai Sodėnuose bestovi viena tuščia troba, kurią paveldėjo kažkas iš Šilutės. Lumpėnuose yra Sodėnų gatvė, kurioje gyvena iš to kaimo persikėlę žmonės. Ir Bitėnuose jau 7 sodybos stovi tuščios. Krakėniškių kaime tėra trys kiemai, viena sodyba – be gyvybės ženklų. Anot seniūnės, tik senesniuose žemėlapiuose belikę kai kurių kaimų pavadinimai.
Ir gimsta mažiau, daugiau išlydima amžinojo poilsio. Pernai mirė 25 gyventojai, o gimė tik 8. Seniūnė turi 96 metų močiutę, promočiutė taip pat buvo iš ilgaamžių. O „receptas“ esąs toks: nors tau ir 80 metų, kilk rytą iš patalo ir pabraidyk basas po rasą… Patartina daug judėti, triūsti, neimti giliai į širdį visokių negandų ir nepersivalgyti. Tokių ir panašių patarimų gali pateikti ne vienas ilgaamžis.
50 šeimų gauna pašalpas
Lumpėnuose – dvi parduotuvės, garsus žemės ūkio kooperatyvas, nemažai ūkininkų, tačiau 50 šeimų gauna pašalpas, yra kelios rizikos šeimos, kelios – probleminės. Seniūnė į pačios vairuojamą automobilį pasikviečia socialinio darbo specialistę ir kartu lanko tokias šeimas: tenka padėti apsipirkti, nuvežti į turgų, pasirūpinti susirgusiais, jiems reikalingais vaistais.
Seniūnijos centre veikia Enzio Jagomasto pagrindinė mokykla, kurią lanko dar beveik 90 vaikų. Mokytojai čia esą geri. Prie mokyklos šiuolaikinė aikštelė krepšiniui, tinkliniui, futbolui žaisti, mokyklą juosia tvarkingi bėgimo takai. Jaunieji krepšinio, imtynių mėgėjai seniūnijos pastate gali nemokamai naudotis sporto sale, čia turimais moderniais treniruokliais. Čia nuolat gausu jaunimo. Šalia seniūnijos kabinetų yra biblioteka, Lumpėnuose įsikūrę net du šeimos gydytojų kabinetai.
Pernai pavyko išasfaltuoti dalį Malūno, Topolio, Sodų gatvių, pažvyruoti kelius. O kai rudeniop vyko šventė, jos metu šalia seniūnijos pastato radosi vaikų žaidimų aikštelė su dvejomis sūpynėmis, smėlio dėže, suoliukais. Pasak seniūnės, šią vietą pamėgo ir vaikai, ir jaunimas.
Kartu su pagalbininkais
Seniūnė sako turinti būrį pagalbininkų: aktyvią bendruomenę ir jos pirmininkę Aidą Šimkaitienę, seniūnaitę Jūratę Mažutienę, o štai seniūnaitė Lina Krūminienė net vedė tradicinę seniūnijos šventę „Rugiapjūtės pabaigtuvės“. Ūkininkai ir neprašomi žiemą kelius pavalo. Žmonės – draugiški, paslaugūs, sumanūs. Užgavėnių Morę kasmet degina vis kitame kaime – pernai persirengėliai šurmuliavo Bardinuose – kaime, kuriam norima sugrąžinti Bardėnų pavadinimą. Šiemet Užgavėnių laužas liepsnos kitame kaime.
Lumpėnų seniūnijos teritorijoje yra Rambyno kalnas, Bitėnai su Martyno Jankaus muziejumi. Tad seniūnijos pareiga prieš Jonines šienauti kalno teritoriją, pakeles, pieveles, o kai rugpjūtį renkamasi į sueigą pas Martyną Jankų, čia irgi viskas aplinkui turi atrodyti kaip pridera.
Pernai išasfaltuotas kelias nuo Mikytų plento į Bitėnus, tad turistams, kurių gausybė lanko M. Jankaus muziejų, Bitėnų kaimo kapines, Rambyno kalną, tapo daug patogiau atvažiuoti. Tai ne dulkančiu žvyrkeliu… Jokia paslaptis, kad išasfaltuoti kelią į Bitėnus pasirūpino Seimo narys Kęstas Komskis. Ir Pagėgių savivaldybė daug padėjo, kad Rambyno kalnas, jo prieigos atrodytų taip, kaip dabar: tvarkingi keliukai, takai, suoleliai, naujas aukuras. Įdėta čia nemažai ir ES paramos pinigų. Į Rambyną kasmet sugrįžta vis tikroviškesnės Joninės su senosiomis apeigomis, tradicijomis, personažais.
Joninės bus ir šiais metais, tačiau Lumpėnų seniūnija turi ir savo tradicinę šventę. Pernai kad sugužėjo žmonių, neužteko vietų visiems susėsti, gausybė stovėjo, tačiau po namus vis tiek nesiskirstė. Įdomi ir savita buvo anos šventės programa. Rugiapjūtės pabaigtuvių proga surengta konferencija tarsi palydėjo žmones duonos keliu, priminė Mažosios Lietuvos papročius, tradicijas, kartu padainavo, pašoko. Šiemet planuojama turėti seniūnijos herbą ir vėliavą. Vėl tikimasi gražių iškilmių.
Žvilgsnis į vaikus
Seniūnė D. Mikelienė mano, kad jaunas žmogus turi studijuoti aukštojoje mokykloje, pastudentauti, o ne iškart eiti dirbti. Studijos suteikia ne vien žinių – jos žmogų turtina, ugdo, auklėja, lavina. Iš ten parsinešamas noras dainuoti, groti, šokti, sportuoti, domėtis menais, kultūra, istorija, dalyvauti bendruomenės veikloje, keliauti, kurti, turėti pomėgių.
„Tik nematau, kad vaikai norėtų mokytis, jie nemato ateities, nevertina išsilavinimo…“ – į priekį žvelgia seniūnė, tarsi šia pastabėle norėdama visus sujudinti. Labai trūksta aplinkui išmanių mūrininkų, santechnikų, elektrikų, kitokių amatininkų.

Stasė SKUTULIENĖ