COVID-19 juodoji zona plečiasi Vakarų Lietuvoje. Šilutės ligoninėje darbą atnaujins COVID-19 skyrius

Šilutės rajono gyventojams ši informacija svarbi: COVID-19 virusas ypač sparčiai ėmė plisti Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Į juodąją COVID-19 zoną patenka Neringa, Klaipėda, ypač grėsminga situacija Skuodo rajone. Trečiadienį į šį juodąjį sąrašą buvo įtraukta ir Palanga.

 

Koronavirusu užsikrėtusius pacientus gydyti priimanti Klaipėdos universitetinė ligoninė jau skelbia, kad, sparčiai gausėjant pacientų, reikia pagalbos ir jos tikisi iš kitų apskrities ligoninių.

Nuo rugpjūčio 15 d. ir Šilutės ligoninėje veiklą atnaujina skyrius COVID-19 pacientams gydyti.

Savivaldybė skelbia, kad rugpjūčio 12 d. duomenimis, Šilutės rajone COVID-19 serga 97 asmenys, diena anksčiau šis skaičius buvo 84, ankstesnėmis dienomis 80, 67 ir mažiau. Augimas akivaizdus. Dar šią savaitę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė atkreipė dėmesį, kad koronaviruso infekcija užsikrečia Šilutės rajono gyventojai, kurie dirba Palangoje, Šventojoje, vaikai sugrįžo užsikrėtę poilsio stovykloje, susirgo nesiskiepijusi vaikų darželio auklėtoja. Jeigu asmuo nusprendžia skiepytis dviem vakcinos dozėmis, po pirmosios ir jis gali susirgti. Užkratas plito ir Klaipėdoje vykusioje Jūros šventėje.

Iki šiol COVID-19 infekcija užsikrėtę asmenys, jeigu yra būtina, vežami gydytis į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Nuo rugpjūčio 15 d. Šilutės ligoninėje vėl veiks skyrius COVID-19 pacientams gydyti.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 599 nauji susirgimo COVID-19 atvejai, du žmonės mirė. Ligoninėse jau gydomi 362 pacientai, iš jų 44 – reanimacijoje. Per parą į ligonines pateko 51 COVID-19 užsikrėtęs asmuo.

Viena skiepo doze Lietuvoje paskiepyta 1 525 539 asmenys, dvi dozes jau gavo 1 333 620 gyventojų.

Parengė S. Rimaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite