Chorų giesmės Vydūno garbei

„Mes Lietuvos vaikai

Stovėsim vienširdžiai

Tvirta dora,

Rankoj ranka

Visi už Lietuvą, Tėvynę Lietuvą…“

– aidėjo po Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios skliautais visų festivalyje dalyvavusių chorų vieningai giedama Vydūno sukurta „Lietuvių giesmė“. Tai buvo giliai į širdį suskambėję paskutiniai chorinės muzikos festivalio „Vydūno daina“ sąskambiai. Festivalis buvo skirtas Vydūno 150–osioms gimimo metinėms. Kas tą lietingą sekmadienio popietę rado 75 minutes laiko ateiti pasiklausyti chorų, manau, nepasigailėjo.

S. Šimkaus konservatorijos mišriame chore giedojo 45 būsimieji muzikai.

Daug vandenų Nemunu nutekėjo, tik nuostabu: Vydūno taip puoselėta lietuviško choro giesmė vis dar skamba, savo skardumu ir širdingumu prasimušdama per internetus ir veidaknyges (t. y. FB) ir skatinanti kai kuriuos lietuviškų raidžių dar neuždengusių kosmopolitizmo skraiste, skverno kišenėje apčiuopti nuo vartymo apdilusį giesmyną…

Renginio vedantysis Saulius Sodonis pradžioje priminė pagrindinius Vydūno gyvenimo štrichus, nepraleisdamas fakto, kad mums neblogai žinomas Vydūnas (užgimė būdamas Vilhelmas Storostas) šį pasaulį išvydo Jonaičiuose, kaime visai netoli Šilutės. Tiesa, Vydūno gyvenimo tyrėjai V. Bagdonavičius ir A. Martišiūtė–Linartienė naujausiame didelės apimties veikale „Vydūnas“ nurodo, kad Storostų šeimyna 1869 metų rudenį su visa manta išdardėjo į šimto kilometrų kelionę Pilkalnio link, kur ir prabėgo būsimo mūsų tautos šauklio ir filosofo Vydūno vaikystės metai. Bet ir ten būta Rytprusių, ir ten dabar Mažąja Lietuva vadinamas kraštas. Iš anų Nausodžio pamiškių Vydūno kelias vėl suko Lietuvos link, per Tilžę, per Rambyną, Kintus. Nors to kelio pabaiga ir buvo Vokietijoje, šiandien Vydūno palaikai vėl sugrįžę į Bitėnus, visai greta Rambyno, kur šio pilkalnio sengirėje sklando mūsų tautos žadintojo dvasia.

Šilutės kultūros ir pramogų centro organizuotame pirmajame chorų festivalyje dalyvavo iš tolėliau atvykę chorai: Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mišrus choras „Ave vita“ (meno vadovas ir dirigentas Kastytis Barisas) ir Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišrus choras (vadovė Jolanta Vyšniauskienė). Giedojo ir šilutiškiai: rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrijos choras „Heide“ (vadovas Valteris Matulis), debiutavo vokalinis ansamblis „Laudamus“ (vadovė Irena Šemeklienė). Beje, kartu su „Heidės“ choru solo padainavo svečias iš Vokietijos Berndt Krutzinna.

Už įdomius koncertus (vienas vyko Kintuose), teigiamas emocijas ir netikėtas akimirkas dėkojo Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova, įteikdama visų kolektyvų vadovams autorinius emalio darbelius su užrašu „Vydūno daina“.

Taip pat padėkota partneriams – Šilutės Martyno Liuterio evangelikų liuteronų parapijai, Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriui, Kintų Vydūno kultūros centrui, Vydūno draugijai.

Pagrindiniai renginio rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės r. savivaldybė.

Choras „Ave Vita“ dainavo ir šokdamas. Petro Skutulo nuotr.

„Heide“ ir solistas iš Vokietijos Berndt Krutzinna.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais. Klubo vizija Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis

Rusniškiai nesiliauja stebinę: estakados darbininkams numezgė vilnones kojines

Ketvirtadienį estakadą tiesiančios statybų bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai ant sumontuoto sijų karkaso iškėlė pabaigtuvių vainiką. Ta proga Rusnės salos moterys numezgė statybininkams šiltas vilnones kojines. „Tądien estakados darbininkai užkėlė penkias paskutiniąsias sijas iš 170-ies, todėl norėjome juos pradžiuginti pietumis, šiltomis kojinėmis. Juk kelio ruožas bus rekonstruojamas ir žiemą, todėl norime, kad estakados vyrai būtų šiltai aprengti. Jei reikės numegsime ir pirštines”, – apie šią staigmeną pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Tai ne pirmasis siurprizas darbininkams iš Rusnės salos gyventojų. Dar

Pirmadienio rytas ne visiems Šilutėje buvo geras

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai su specializuotų padalinių vadovais, Šilutėje surengė reidą. Spalio 22-osios rytą nuo 7.10 iki 9.00 val. Tilžės ir Žemaičių Naumiesčio gatvių sankryžoje, Cintjoniškių ir Geležinkelio, Rusnės ir Tulpių, Žalgirio ir Tulpių, Klaipėdos ir Pramonės, Klaipėdos ir Aukštumalės gatvių sankryžose policijos pareigūnai tikrino vairuotojų blaivumą, kaip jie laikosi eismo taisyklių. Pareigūnus labai nustebino, kai Klaipėdos gatvėje sustabdžius maršrutinį autobusą ,,Kintai – Šilutė“,  paaiškėjo, kad autobusą vairuoja vyras, neturintis teisės vairuoti tos

Artimųjų kapams lankyti turėsime dvi laisvas dienas?

Seimas siūlo lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi projekto iniciatoriai. Po pristatymo