Chorų giesmės Vydūno garbei

„Mes Lietuvos vaikai

Stovėsim vienširdžiai

Tvirta dora,

Rankoj ranka

Visi už Lietuvą, Tėvynę Lietuvą…“

– aidėjo po Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios skliautais visų festivalyje dalyvavusių chorų vieningai giedama Vydūno sukurta „Lietuvių giesmė“. Tai buvo giliai į širdį suskambėję paskutiniai chorinės muzikos festivalio „Vydūno daina“ sąskambiai. Festivalis buvo skirtas Vydūno 150–osioms gimimo metinėms. Kas tą lietingą sekmadienio popietę rado 75 minutes laiko ateiti pasiklausyti chorų, manau, nepasigailėjo.

S. Šimkaus konservatorijos mišriame chore giedojo 45 būsimieji muzikai.

Daug vandenų Nemunu nutekėjo, tik nuostabu: Vydūno taip puoselėta lietuviško choro giesmė vis dar skamba, savo skardumu ir širdingumu prasimušdama per internetus ir veidaknyges (t. y. FB) ir skatinanti kai kuriuos lietuviškų raidžių dar neuždengusių kosmopolitizmo skraiste, skverno kišenėje apčiuopti nuo vartymo apdilusį giesmyną…

Renginio vedantysis Saulius Sodonis pradžioje priminė pagrindinius Vydūno gyvenimo štrichus, nepraleisdamas fakto, kad mums neblogai žinomas Vydūnas (užgimė būdamas Vilhelmas Storostas) šį pasaulį išvydo Jonaičiuose, kaime visai netoli Šilutės. Tiesa, Vydūno gyvenimo tyrėjai V. Bagdonavičius ir A. Martišiūtė–Linartienė naujausiame didelės apimties veikale „Vydūnas“ nurodo, kad Storostų šeimyna 1869 metų rudenį su visa manta išdardėjo į šimto kilometrų kelionę Pilkalnio link, kur ir prabėgo būsimo mūsų tautos šauklio ir filosofo Vydūno vaikystės metai. Bet ir ten būta Rytprusių, ir ten dabar Mažąja Lietuva vadinamas kraštas. Iš anų Nausodžio pamiškių Vydūno kelias vėl suko Lietuvos link, per Tilžę, per Rambyną, Kintus. Nors to kelio pabaiga ir buvo Vokietijoje, šiandien Vydūno palaikai vėl sugrįžę į Bitėnus, visai greta Rambyno, kur šio pilkalnio sengirėje sklando mūsų tautos žadintojo dvasia.

Šilutės kultūros ir pramogų centro organizuotame pirmajame chorų festivalyje dalyvavo iš tolėliau atvykę chorai: Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mišrus choras „Ave vita“ (meno vadovas ir dirigentas Kastytis Barisas) ir Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišrus choras (vadovė Jolanta Vyšniauskienė). Giedojo ir šilutiškiai: rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrijos choras „Heide“ (vadovas Valteris Matulis), debiutavo vokalinis ansamblis „Laudamus“ (vadovė Irena Šemeklienė). Beje, kartu su „Heidės“ choru solo padainavo svečias iš Vokietijos Berndt Krutzinna.

Už įdomius koncertus (vienas vyko Kintuose), teigiamas emocijas ir netikėtas akimirkas dėkojo Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova, įteikdama visų kolektyvų vadovams autorinius emalio darbelius su užrašu „Vydūno daina“.

Taip pat padėkota partneriams – Šilutės Martyno Liuterio evangelikų liuteronų parapijai, Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriui, Kintų Vydūno kultūros centrui, Vydūno draugijai.

Pagrindiniai renginio rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės r. savivaldybė.

Choras „Ave Vita“ dainavo ir šokdamas. Petro Skutulo nuotr.

„Heide“ ir solistas iš Vokietijos Berndt Krutzinna.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo