Broniaus Bagdono knygos „Pagėgių krašto kaimai. II dalis“ sutiktuvės Stoniškiuose

Spalio 23 d., stoniškiečiai ir buvę gyventojai, šiuo metu gyvenantys Klaipėdoje, Kaune, rinkosi į jaukiai papuoštą Stoniškių seniūnijos kultūros namų salę. Įvykis neeilinis – pristatoma jau antroji stoniškiečio kultūrininko, pedagogo, literato Broniaus Bagdono surinktos kraštotyrinės medžiagos pagrindu išleista knyga ,,Pagėgių krašto kaimai“ 2 dalis.

Pernai, Pagėgių savivaldybės kultūros centro pastangomis, buvo išleista pirmoji leidinio dalis, o šįmet suspėjome išleisti ir antrąją. Didžiausias dėmesys ir pagarba buvo skirta garbaus amžiaus knygos autoriui. Vilniaus folkloro ansamblis „Labingis“ (vad. Milda Ričkutė) savo dainomis, šokiais, kūrė šventišką, pakylėtą atmosferą. Pati kolektyvo vadovė yra kilusi iš šių kraštų. Pagėgių savivaldybės tarybos nariai Remigijus Kelneris ir Ričardas Mažutis uždėjo rudeniškų aukso spalvų vainiką Broniui Bagdonui, o visa salė sugiedojo „Ilgiausių metų“.

Nuoširdus ačiū už partnerystę organizuojant šį renginį Stoniškių seniūnei Daliai Alkimavičienei.

Šios dvi knygos dalys, o ateityje planuojama išleisti dar dvi dalis, neįkainojama dovana besidomintiems Pagėgių krašto istorija.

Pagėgių krašto kraštotyrininkui Broniui Bagdonui linkime sveikatos ir džiaugiamės nuoširdžiu bendradarbiavimu su mūsų įstaiga.

Renginį vedė Kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Danutė Bardauskienė–Baužienė.

Keletą šios knygos egzempliorių dovanojame Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai, tad pageidaujantys jas perskaityti gali kreiptis į biblioteką.

Knygos leidybą finansavo Kultūros taryba, Pagėgių savivaldybė. 

Pagėgių savivaldybės kultūros centro inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite