Brangstantis pragyvenimas didina skurstančiųjų gretas

Lietuvoje infliacija ir toliau auga, nors jos tempai nėra tokie spartūs. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, liepą, palyginti su šių metų birželiu, buvo fiksuojamas 1,2 proc. kainų augimas. Metinė infliacija liepą pasiekė 21,6 proc. Per metus pabrango praktiškai viskas: vartojimo prekių kainos padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc.

Pramogų, pietų restoranuose ar atostogų sumenkus pajamoms galima atsisakyti, tačiau maistas ir būsto išlaikymas – tos kategorijos, kur taupymo galimybės ribotos. Statistikos departamento skaičiavimais, būsto išlaikymas – vanduo, elektra, dujos bei kitas kuras – per metus, palyginti šių metų liepą su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pabrango dvigubai – 50,4 proc.

Maistas ir nealkoholiniai gėrimai šią liepą kainavo 29,9 proc. brangiau nei prieš metus. Kai kurie ant kasdienio stalo esantys maisto produktai brango rekordiškai, pavyzdžiui, bulvės ir atšaldyti bulvių gaminiai per metus brango 73 proc., pienas ir jo produktai, sūris bei kiaušiniai – 44,1 proc., miltai ir kiti grūdų produktai – 62,7 proc., paukštiena – 34 proc., daržovės – 35,8 proc.

Gerokai plačiau dabar tenka atverti pinigines, mokant už prekes ir paslaugas susijusias su transportu – jos brango 30,4 proc.

  • Ekspertai gyventojams pataria jau dabar veržtis diržus ir per daug neišlaidauti, nes laukia rekordiškai brangus šildymo sezonas, o ir ženklų, kad artimiausiu metu kainos pradės kristi, nėra.

 

KOMENTARAS

Rudens laukia su nerimu

Brangymetis labiausiai palietė mažas pajamas gaunančias šeimas bei vienišus asmenis. Vargstantiesiems padedančios labdaros ir paramos organizacijos su nerimu laukia rudens, nors jau dabar fiksuojamas gerokai išaugęs pagalbos prašančiųjų skaičius.

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė teigia, kad palyginti su praėjusiais metais, „Maisto banko“ paramą gaunančių žmonių skaičius išaugo 27 tūkst., neskaičiuojant Ukrainos karo pabėgėlių.

„Seniau rėmėme 143 tūkst. stokojančiųjų, šiuo metu – beveik 170 tūkst. Vasaros laikotarpiu naujų prašymų sulaukiame mažiau. Tikėtina, kad kaimuose gyvenantys ar sodus turintys žmonės patys užsiaugina maisto, taip pat renka miško gėrybes, tačiau ruduo visuomet mūsų organizacijai būna ypač sunkus. Šiais metais su dar didesniu nerimu laukiame rudens“, – teigia M. Petronytė.

Pasak „Maisto banko“ atstovės, kasmet rudens laikotarpiu sulaukiama daugiau naujų pagalbos prašymų. Tai labai sunkus laikotarpis vaikus auginančioms šeimoms ar vienišiems tėvams, kuriems reikia paruošti savo atžalas į mokyklas, darželius – reikalingos ne tik mokyklinės priemonės, bet ir šiltesni drabužiai. Visuomenėje vis dar gausu stereotipų, kad pagalbos prašytojai – tai tik veltėdžiai, nenorintys dirbti ir turintys priklausomybių. Bet realybė visai kitokia.

„Paramą gaunančių žmonių portretai ir istorijos labai skirtingos. Tiesa, daugumą jų yra palietusios nelaimės arba ligos. Dažnai pasitaiko net ir labai aukštų kompetencijų turinčių žmonių, kurie dėl ligų ar negalių yra apriboti, todėl negali dirbti visai arba negali dirbti visos darbo dienos. Todėl jų pajamos labai mažos ir tenka kreiptis pagalbos“, – pasakoja komunikacijos vadovė.  

Daug neapibrėžtumo

 Dar viena kategorija žmonių, kurie dažniausiai susiduria su skurdu – senjorai, ypač tie, kurie gyvena vieni ir neturi artimųjų, galinčių jais pasirūpinti.

„Išaugus komunaliniams mokesčiams jie dažniausiai priversti rinktis – maistas ar komunaliniai mokesčiai, komunaliniai mokesčiai ar vaistai“, – pastebi M. Petronytė.

Itin neramina ir tai, kad vėl auga sergančiųjų COVID-19 skaičiai. Nerimo įneša ir vis dažniau pasigirstančios prognozės, kad atėjus šaltajam metų laikotarpiui vėl galima sulaukti karo pabėgėlių antplūdžio.

„Tai reiškia, kad ne tik stipriai išaugs žmonių, kuriems reikalinga pagalba, skaičius, bet ir galimai dėl pandemijos apribojimų dirbti turėsime sunkesnėmis sąlygomis“, – nerimauja pašnekovė. 

Senka resursai

„Maisto bankas“ padeda ne tik skurstantiems tautiečiams, bet ir nuo karo į Lietuvą pabėgusiems ukrainiečiams. Pasak M. Petronytės, labdaros organizacija šiuo metu Lietuvoje esantiems ukrainiečiams jau yra išdalijusi daugiau nei 90 tūkst. maisto paketų, taip pat 54 tūkst. 115 eurų vertės kortelių maisto produktams įsigyti. Pagalba maistu gabenama ir į pačią Ukrainą, ten skirtingus miestus pasiekė jau 40 vilkikų (beveik 700 tonų) paramos. Tačiau tam, kad „Maisto bankas“ galėtų padėti skurstantiesiems, reikalinga gerų žmonių pagalba – tiek aukojant pinigus ir maistą, tiek prisidedant savo rankų darbu.

„Už visų šių skaičių slypi daugybė „Maisto banko“ darbuotojų ir savanorių darbo valandų. Neslėpsiu – šie skaičiai priklauso ir nuo organizacijos surenkamų lėšų. Nors vasara kiek ramesnis laikotarpis, tačiau pagalbos prašančių ukrainiečių pamažu vėl daugėja. Nemažai jų daliai nepavyko Lietuvoje susirasti darbo, mūsų šalyje taip pat daug mamų, kurios augina mažamečius vaikus ir dėl to negali dirbti. Ne paslaptis, kad dalis lietuvių, kurie neatlygintinai priėmė ukrainiečius į savo namus, jau išeikvojo savo resursus ir prašo karo pabėgėlių mokėti nuomos mokestį ar susirasti kitą būstą“, – pasakoja M. Petronytė.

Jos teigimu, visos šios priežastys ukrainiečius skatina kreiptis pagalbos į nevyriausybines organizacijas. Deja, tačiau galimybės padėti šiems žmonėms taip pat ribotos.

„Maisto bankas“ deda visas pastangas, kad nuo karo pabėgusiems žmonėms padėtų kuo daugiau, tačiau ir mūsų organizaciją pamažu pradeda riboti finansiniai resursai – tai vienas iš iššūkių. Taip pat kartais susiduriame su rusų kalba kalbančių savanorių stygiumi. Gerokai sumažėjo ir aukojimų, ir naujų savanorių“, – tvirtina labdaros organizacijos atstovė.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsimenanti literačių rudeninė pažintis su Užnemune

Išvyką į Kybartų miestelį, įsikūrusį pasienyje su Kaliningrado sritimi, sugalvojome ne atsitiktinai. 2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Mūsų, Šilutės TAU sambūrio „Vėdrynas“ literačių, laukė ekskursija po istorinį Kybartų senamiestį ir, žinoma, po 2002 metais netikėtai atrastus požemius, esančius po Kybartų geležinkelio stotimi. Keturių valandų ekskursijoje mus lydėjo gidas Vitas Katkevičius, veiklus ir atsidavęs savo miestui Kybartų bendruomenės pirmininkas, pakvietęs mus į šią kelionę. Ties Jurbarku pervažiavę ilgiausią Lietuvoje tiltą per

Seimas paskelbė savivaldos rinkimus, jie vyks kitų metų kovo 5 d.  

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tokią rinkimų datą savo nutarimu įtvirtino Seimas. Už tokį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtą nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 1 parlamentaras susilaikė. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų datos įsigalios šių metų spalio 7 d. Seimui paskelbus rinkimų datą, prasidės politinė rinkimų kampanija. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

Savaitgalį pasitrauks lietus, sugrįš šalnos ir rudeniška šiluma

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 23 d., penktadienį, tankesni debesys sukinėsis rytinėje šalies pusėje. Vietomis sulauksime trumpalaikio, nedidelio lietaus. Labiausiai jis tikėtinas rytiniuose rajonuose. Pūs nestiprus šiaurės vakarų, šiaurės krypties vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 12-16 laipsnių šilumos. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, naktį debesys sklaidysis, trumpai palis tik kai kur šalies rytuose ir pajūryje. Vėjas beveik visiškai nurims, dalyje Lietuvos formuosis rūkas. Temperatūra kris iki 1-6, pajūryje –  7-10 laipsnių šilumos. Vietomis žemės paviršių nubalins 0-4 laipsnių šalnos. Šeštadienio dieną debesuotumas

Išrinkti konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojai

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojus. Šiuo konkursu siekiama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, efektyvinti gamybą, laikytis ekologinės pusiausvyros. 3-ioji vieta šiame konkurse atiteko daržininkystės Grabupiuose (Šilutės sen.) plėtojančiam Vytautui Valančiui. 31-erių ūkininkas pasakojo, kad šia veikla užsiima jau 7-erius metus, augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus bei įvairias prieskonines žoleles. Jis savo produktais prekiauja turguje, tiekia pajūrio kavinėms. Ateityje planuoja atidaryti savo specializuotą parduotuvę. Pasak Vytauto, dabar ruošiamas cechas, kuriame bus rauginamos daržovės, kurių bus

Taip pat skaitykite