Bitėnų kapinaitėse paminėtas Vydūnas

Prieš 26 metus (1991 m.) spalio 19 d. Bitėnų kapinaitėse buvo perlaidoti Vydūno palaikai, parvežti iš Detmoldo (Vokietija), kur jis, miręs 1953 m., buvo palaidotas. Tuomet į Lietuvą, į Bitėnus, sugrįžusį Vydūną pagerbė ir Šilutė – miesto kultūros ir pramogų centre gausybė žmonių atėjo tyloje prisiminti, pagerbti ir padėti gėlių. Taip spalio 19-oji tapo į Bitėnų kapines sugrįžusio šviesuolio, filosofo Vydūno pagerbimo diena.

Bitėnų kapinėse, prie Vydūno kapo.

Grupelė istorijai, kultūrai neabejingų žmonių, Bitėnų kaimo gyventojų, Rambyno regioninio parko administracijos darbuotojų, Pagėgių savivaldybės bei kultūros žmonių spalio 19 d. susirinko kapinėse prie Vydūno kapo. Ypatinga tai vieta – šlaitas, į kurio viršų veda nuolat nugrėbiamas gelsvo smėlio takas, o abipus jo – kapai. Čia amžinąjį poilsį rado taip pat perlaidoti, taip pat per Šilutę atvežti, garsaus spaustuvininko, visuomenės veikėjo Martyno Jankaus palaikai, čia ir jo šeimos narių kapavietė. Šviesios atminties šilutiškis Julius Balčiauskas Bitėnų kapines, Vydūno kapo prieigas papuošė savo išugdytais medeliais.
Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis Bitėnų kapinėse susirinkusiems kalbėjo, kad Vydūno atminimas, jo idėjos gyvos ir vis labiau svarbios pasauliui, jo atminimas Pagėgių krašte puoselėjamas ir gerbiamas vis tvirtesniu bendradarbiavimu su Vydūno draugija.
Atminimo valandėlę vedusi Rambyno regioninio parko kultūrologė Giedrė Skipitienė pakvietė prisiminimais pasidalinti bitėniškę Birutę Žemgulienę, kuri dalyvavo Vydūno perlaidojime, mena tų dienų įvykius, prastą orą ir gausybę žmonių, kurių minia buvo neužmatoma. Simboliška, pasak B. Žemulienės, kad Vydūno sugrįžimas, kaip ir jo tautiškumo idėjos tuometėje Lietuvoje buvo sutiktos su euforija ir viltimi, kad tai geras ženklas atgimstančiai laisvai ir savarankiškai valstybei.
Paminėjimas ir pabendravimas tęsėsi Rambyno regioninio parko lankytojų centre, kur sveikinimo kalbą pasakė ir tikslą įamžinti ir įprasminti Vydūną Tilžėje ir visame Karaliaučiaus krašte priminė Lietuvos konsulas Tilžėje Bronius Makauskas, kiti susitikimo dalyviai.
Susirinkusieji turėjo progą apžiūrėti tekstilininkės Irenos Piliutytės puikią gobelenų parodą.
Įstabių gobelenų, kuriuose puikuojasi Mažajai Lietuvai, lietuvybės, raštijos, tautos klestėjimo vardan dirbusių šviesuolių portretai, taip pat ir Vydūno, fone susirinkusieji susėdo bendrai nuotraukai.
I. Jokšienės ir Rambyno regioninio parko administracijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Patarimai kaip elgtis karštą ir saulėtą dieną

Karštą  ir saulėtą dieną Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja: Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą ir dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius. Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF

Kintų muzikos festivalyje skambės garsų dramos ir skleisis erdvi muzikos panorama

Liepos 17-19 d. Kintų muzikos festivalis kviečia į tris muzikos įvairovę patirti siūlančius koncertus, kuriais festivalio klausytojus džiugins ryškūs ir kiekvienas savaip charizmatiški lietuvių atlikėjai – Daumantas Kirilauskas (fortepijonas), Martynas Švėgžda von Bekkeris (smuikas, Vokietija), Mindaugas Bačkus (violončelė) ir Klaipėdos kamerinis orkestras. „D. Kirilauskas, ko gero, priskirtinas prie tų atlikėjų, kuriam žymiai vertingesnė ne žaidybinė, azartinė laikysena, kaitinanti publiką smagiais efektais <…>, bet gili, išgyventa rimtis, artisto priedermėms būdingas sugebėjimas koncerte sukurti garsų dramos atmosferą“, – taip apie atlikėją atsiliepia

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą