Bitėnų kapinaitėse paminėtas Vydūnas

Prieš 26 metus (1991 m.) spalio 19 d. Bitėnų kapinaitėse buvo perlaidoti Vydūno palaikai, parvežti iš Detmoldo (Vokietija), kur jis, miręs 1953 m., buvo palaidotas. Tuomet į Lietuvą, į Bitėnus, sugrįžusį Vydūną pagerbė ir Šilutė – miesto kultūros ir pramogų centre gausybė žmonių atėjo tyloje prisiminti, pagerbti ir padėti gėlių. Taip spalio 19-oji tapo į Bitėnų kapines sugrįžusio šviesuolio, filosofo Vydūno pagerbimo diena.

Bitėnų kapinėse, prie Vydūno kapo.

Grupelė istorijai, kultūrai neabejingų žmonių, Bitėnų kaimo gyventojų, Rambyno regioninio parko administracijos darbuotojų, Pagėgių savivaldybės bei kultūros žmonių spalio 19 d. susirinko kapinėse prie Vydūno kapo. Ypatinga tai vieta – šlaitas, į kurio viršų veda nuolat nugrėbiamas gelsvo smėlio takas, o abipus jo – kapai. Čia amžinąjį poilsį rado taip pat perlaidoti, taip pat per Šilutę atvežti, garsaus spaustuvininko, visuomenės veikėjo Martyno Jankaus palaikai, čia ir jo šeimos narių kapavietė. Šviesios atminties šilutiškis Julius Balčiauskas Bitėnų kapines, Vydūno kapo prieigas papuošė savo išugdytais medeliais.
Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis Bitėnų kapinėse susirinkusiems kalbėjo, kad Vydūno atminimas, jo idėjos gyvos ir vis labiau svarbios pasauliui, jo atminimas Pagėgių krašte puoselėjamas ir gerbiamas vis tvirtesniu bendradarbiavimu su Vydūno draugija.
Atminimo valandėlę vedusi Rambyno regioninio parko kultūrologė Giedrė Skipitienė pakvietė prisiminimais pasidalinti bitėniškę Birutę Žemgulienę, kuri dalyvavo Vydūno perlaidojime, mena tų dienų įvykius, prastą orą ir gausybę žmonių, kurių minia buvo neužmatoma. Simboliška, pasak B. Žemulienės, kad Vydūno sugrįžimas, kaip ir jo tautiškumo idėjos tuometėje Lietuvoje buvo sutiktos su euforija ir viltimi, kad tai geras ženklas atgimstančiai laisvai ir savarankiškai valstybei.
Paminėjimas ir pabendravimas tęsėsi Rambyno regioninio parko lankytojų centre, kur sveikinimo kalbą pasakė ir tikslą įamžinti ir įprasminti Vydūną Tilžėje ir visame Karaliaučiaus krašte priminė Lietuvos konsulas Tilžėje Bronius Makauskas, kiti susitikimo dalyviai.
Susirinkusieji turėjo progą apžiūrėti tekstilininkės Irenos Piliutytės puikią gobelenų parodą.
Įstabių gobelenų, kuriuose puikuojasi Mažajai Lietuvai, lietuvybės, raštijos, tautos klestėjimo vardan dirbusių šviesuolių portretai, taip pat ir Vydūno, fone susirinkusieji susėdo bendrai nuotraukai.
I. Jokšienės ir Rambyno regioninio parko administracijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.