Bitėnai: atsisveikinimas su Eva Jankute

Rugsėjo 17-oji – Evos Jankutės paskutinės kelionės į gimtuosius Bitėnus diena. Mažosios Lietuvos patriarcho, aušrininko, Tilžės akto signataro, Lietuvos Valstybės Tarybos nario Martyno Jankaus vaikaitė, Pagėgių krašto garbės pilietė, kurios veikla įvertinta Lietuvos valstybės ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, amžinojo poilsio atgulė Bitėnų – Šilėnų kapinaitėse.

Prie Evos Jankutės kapo. Stasės Skutulienės nuotr.

Uždegta Rambyno kalno aukuro ugnis, fakelas. Mažosios Lietuvos tautiniais kostiumais vilkintys vyrai ir merginos laiko ąžuolo šakų girliandas. Lietuvos ir Mažosios Lietuvos vėliavos su gedulo ženklais. Merginų rankose – ant raudono aksomo saulės spinduliuose švyti garbingi apdovanojimai: ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ ir Pagėgių savivaldybės Garbės piliečio ženklas.
Laukimu gyvena Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, kiti vadovai, Savivaldybės darbuotojai, įstaigų, organizacijų vadovai ir kiti Pagėgių bei šio krašto žmonės. Yra atvykusių šilutiškių. Nešini gėlėmis renkasi Bitėnų kaimo žmonės.
Laidotuvių procesija sustoja aukuro papėdėje. Į kalną pakyla iš Klaipėdos atvykęs evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reincholdas Moras, velionę Klaipėdoje globojusi Daiva Ketvirtienė, juos pasitikę pagėgiškiai.
„Klausiu savęs, kaip reikia gyventi, ką reikia daryti, kad tavo darbai būtų pavyzdžiu metų metus, kad šviesa, sklindanti iš tavęs, šviestų metų metus, kad pažadintų meilę ir savigarbą? Žinojau, reikia tiesiog gyventi, imti iš gyvenimo viską, kas šviesu ir dora, viską, kas teisinga ir sąžininga. O tuomet… Ką duodame, tą ir gauname. Ir už kiekvieną savo patirtį esame atsakingi mes. Dėkoju jums, mano ainiai, mano protėviai, už manyje įskiepytą meilę Tėvynei, pagarbą jos žmonėms, kad neleidote man likti abejingai tautos likimui, jos kalbai, raštui, istorijai. Dėkoju jums. Ir žemai lenkiuosi jums už manyje įžiebtą šviesos spingsulę, įsiplieskusią į kilnią šviesą. Šiandien jums jau ją grąžinu. Ir ją skleidžiu. Ir trokštu amžinai regėti jos skaisčią šviesą ir spindėjimą jūsų akyse, širdyse, darbuose. Metų metus… Ir suprantu: šiame pasaulyje svarbu, kokia kryptimi eini. O aš grįžau namo, save dalinusi žmonėms, kraštui, jo istorijai išsaugoti. Šiandien tapusi istorija pati. Jūsų Eva Jankutė“, – iš mikrofono sklinda tarsi laiškas, tarsi moralinis testamentas, paliktas Evos Jankutės.
Iškilminga laidotuvių procesija pasuka pro Rambyno kalno papėdėje esančias kapinaites, kur perlaidoti Martyno Jankaus palaikai, čia yra ir E. Jankutės kitų artimųjų amžinojo poilsio vieta. Paskutinės kelionės į amžinąjį gyvenimą kryptis suka pro M. Jankaus muziejų, buvusią sodybą. Už Bitėnų – senosios ir jau nebeveikiančios Bitėnų – Šilėnų kapinės.
Pasirūpino
Medine tvora apjuostos senosios kapinės sutvarkytos E. Jankutės rūpesčiu ir lėšomis. Aplink kapines – pušys, jose – tik ąžuolai, beržai ir liepos. Centre – skulptūra Prūsų Lietuvos ainiams. Šalia Kerkojų giminės 9 asmenų kapo (E. Jankutės motinos giminė) – naujas paminklas, skirtas Jurgiui Jankui, 1945 m. žuvusiam Staliningrade, ir velionei Evai Jankus-Gerola, 1924 m. gimusiai Bitėnuose. Visu tuo pasirūpino pati velionė. Laidotuvėse teko girdėti, kad velionė broliui ir sau amžinojo poilsio vietą ruošusi kapinaitėse šalia Rambyno kalno. Tačiau įrašai buvo uždengti nauja plokšte. Paminklas radosi Bitėnų – Šilėnų kapinėse. Esą kad ir šias senas kapines lankytų, tvarkytų… Šalia paminklo – ąžuolas, kurio kamieno apimtis net 4,3 metro, jam, ko gero, arti 240 metų.
Velionės rūpestis suprantamas. Rugpjūtį Australijoje mirė jos brolis, tačiau dvi jo dukros dar nesilankė Lietuvoje, šiais metais 90-metį atšventusi E. Jankutė irgi atgulė gimtųjų Bitėnų smėlio kalnelyje. Dar per Jonines ant Rambyno kalno besidžiaugusi įsigytu Mažosios Lietuvos tautiniu kostiumu juo aprengta ir atgulė amžinojo poilsio.
Atsisveikinimo žodį tarė meras V. Komskis. M. Jankaus muziejaus direktorė Liuda Burzdžiuvienė perskaitė iš JAV gautą Jono Vanagaičio vaikaičių Romo Šliažo ir Marytės Kavaliauskaitės užuojautos laišką. Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė, I. Simonaitytės premijos laureatė Edita Barauskienė priminė, kad velionės veikla ir mecenatystė, jos darbai lieka tarsi nuoroda, ką turėtume daryti.
Prūsų Lietuvos ainiams skirtas Bitėnų kampelis priglaudė ir Mažosios Lietuvos dukrą Evą Jankutę. Smėlio kauburį nuklojo baltų gėlių žiedai, šalia velionės portreto uždegta žvakelių.

Stasė SKUTULIENĖ

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

NIKO Kintuose koncertavo vienuoliktą kartą

Šią vasarą muzikos rajone netrūksta: trankiai nuskambėjo miestelių šventės, vyko tradiciniai renginiai – „Muzikuojanti Rusnės sala“ ir Rusnės festivalis. Artėja Žolinė. Tačiau ilgiausiai besitęsiantis Kintų muzikos festivalis kiekvienais metais turi ką pasiūlyti ir pačiam išrankiausiam žiūrovui. Gražų sekmadienio vakarą į Kintų didžiąją bažnyčią rinkosi kamerinės muzikos gerbėjai iš viso rajono ir ne tik pasižiūrėti ir pasiklausyti NIKO koncerto. Šio kamerinio orkestro muzika Kintuose skambėjo jau vienuoliktą kartą. Naujų idėjų kamerinis orkestras (Niko) – tai styginių instrumentų ansamblis, kurį 2006 metais

Kaip išsirinkti kompiuterį kiekvieno mokinio ir studento poreikiams?

Nešiojamasis kompiuteris jau seniai tapo neatsiejama dažno moksleivio ir studento akademinio gyvenimo dalimi. Tačiau jaunuoliai kompiuterius naudoja ne tik mokslams. Įrenginių aktyviai ieškoma kūrybiniam darbui bei laisvalaikiui. „Senukų“ ekspertai išskiria svarbiausius nešiojamųjų kompiuterių parametrus skirtingų poreikių turintiems jaunuoliams, ir aptaria priedus, palengvinsiančius darbą. Kas svarbu mokslų reikmėms? Nors nuslūgus pandemijai mokiniai grįžo atgal į mokymosi įstaigas, dalis mokyklinės veiklos tikriausiai taip ir liks virtualioje erdvėje. Prekybos tinklo duomenimis, šiuo metu klientai aktyviai ruošiasi naujiems mokslo metams ir ieško kompiuterių tiek

Lietuvos bankas išleidžia naujas monetas, skirtas pasakai apie Zuikį Puikį

Lietuvos bankas išleidžia kolekcines monetas, skirtas pasakai „Zuikis Puikis” (eiliuotos pasakos autorius – Eduardas Mieželaitis). Išleidžiamos dviejų nominalų monetos – 5 eurų sidabro ir 1,50 euro vario ir nikelio lydinio. Monetų reverse akyliausieji gali surasti visą lietuvių kalbos abėcėlę. Mokslo metų pradžios proga „Zuikis Puikis“ – antroji pasaka, kuri įamžinta monetų serijoje „Mano pasakos”. Seriją 2021 m. pradėjo monetos, skirtos pasakai „Eglė – žalčių karalienė”. „Žaismingai, bet kartu ir pamokančiai Zuikio Puikio istorijai skirtas monetas išleidžiame artėjant naujųjų mokslo metų

Brangstantis pragyvenimas didina skurstančiųjų gretas

Lietuvoje infliacija ir toliau auga, nors jos tempai nėra tokie spartūs. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, liepą, palyginti su šių metų birželiu, buvo fiksuojamas 1,2 proc. kainų augimas. Metinė infliacija liepą pasiekė 21,6 proc. Per metus pabrango praktiškai viskas: vartojimo prekių kainos padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc. Pramogų, pietų restoranuose ar atostogų sumenkus pajamoms galima atsisakyti, tačiau maistas ir būsto išlaikymas – tos kategorijos, kur taupymo galimybės ribotos. Statistikos departamento skaičiavimais, būsto išlaikymas – vanduo, elektra, dujos bei kitas

Taip pat skaitykite