Birutė Tekorienė užvėrė Švietimo skyriaus vedėjo duris

Birutė Tekorienė atsisveikino su Savivaldybės vadovais ir skyrių vedėjais.

Gruodžio 21 d. iš darbo išėjo Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė, šias pereigas ėjusi 10 metų, o iš viso šiame skyriuje išdirbusi beveik 33 metus. Spausdiname interviu su B. Tekoriene.

Birutė Tekorienė yra kilusi iš Šilalės, vidurinę mokyklą baigė Kintuose, mat su tėvais gyveno gretimame kaime. Studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. Nuo 1986 m. dirba Švietimo skyriuje. Su vyru Juozu užaugino dukrą Eglę ir sūnų Gintarą. Eglė su vyru Eriku gyvena JAV, augina tris vaikus: Nikolą, Nilą ir Norą, o Gintaras su žmona Aiste – Jungtinėje Karalystėje, augina Patriciją ir Dominyką. Aplankyti vaikus ir anūkus B. Tekorienė planuoja pirmiausiai.  Tačiau kalbą pradėjome kitokiu klausimu.

– Ar lengva štai taip imti ir išeiti?..
– Lengva, nes toks mano sprendimas. Labai norėčiau kad į vedėjus ateitų žmogus, su kuriuo būtų lengva dirbti visiems, taip pat ir švietimo įstaigų vadovams, mūsų rajono mokyklų direktoriams. Švietimo skyriaus vedėjas yra gija, jungianti visus juos su Savivaldybės tarybos nariais, rajono vadovais, skyriaus specialistais. Vedėjas savotiškai buria ir visą šių vadovų kolektyvą. Tenka ieškoti vadinamojo aukso vidurio. Turi laiku išgirsti, suprasti, patarti, padėti. Manau, kad tam aš jau buvau užaugusi. Yra daug dokumentų, kurie neleido nuklysti, šie dokumentai nuo klaidų saugo ir mokyklų vadovus. Tiesa, kartais tenka priimti mokyklos bendruomenei patogų sprendimą, gerą ir teisingą, visapusiškai įvertintą iki apsisprendimo. O juk ne visi ir visada apsidžiaugia pokyčiu, mokytojai kartais pasijunta nuskriausti. Visada stengiausi nenuskriausti mokytojo. Ir jaučiuosi užgyvenusi teisę patarti.
Tie dešimt metų skyriaus vedėja – tik dalis darbo, anksčiau ilgai buvau vedėjo pavaduotoja, mačiau, žinojau, supratau, kas vyksta, kuo alsuojama. Kai žinai, kas darosi, jauti, kodėl yra taip, o ne kitaip, kiek turi ištverti skyriaus vedėjas, eiti į šias pareigas jau nebūna sunku, jau neturi abejonių, ar pajėgsi. Užimdama skyriaus vedėjos pareigas žinojau, kad galima tartis su Savivaldybės administracijos vadovais, rajono vadovais, kad nepriimsiu kitiems pakenksiančių sprendimų. Visada eidavau pasitarti. Svarbu, kad turi galimybę pasitarti.
– Menkos savivaldos galios: juk nei mokyklos atidarysi, nei uždarysi be ministerijos pritarimo, ji skiria finansavimą mokytojų atlyginimams, tik ūkinės išlaidos tenka Savivaldybei. Tik kai ten, Vilniuje, jiems patogu, sako, gi savivalda gali… O ką ji gali?
– Priėjome prie sunkiausio klausimo – prie mokyklų tinklo. Jį tvarkyti yra sunkiausia. Priklausai nuo mokyklos, nuo kaimo bendruomenės, nuo vietos ir net Lietuvos politikų… Mes skyriuje matome ir suprantame, kad reikia tinklą tvarkyti ten, ten… Bet politikai nepritars, nes ten jų kaimynai, rinkėjai…
– Gerai prisimenu, kai Šilutės rajone buvo 12 tūkstančių mokinių, dabar vos 4 tūkstančius beturime. O mokyklų – tiek pat!
– Prisiminkime, kas vyko pertvarkant mokyklų tinklą rajone. Išsaugoti visas mokyklas norėjo jų vadovai ir mokytojai, mokinių tėvai, kaimų gyventojai, rajono politikai, Seimo nariai. Ir ministerija kai kam iš jų pritarė! Mes su savo siūlymais likome „ant ledo“. Štai ir pastaruoju metu, kai streikavo pedagogai, vėl pasigirdo užuominų, kad savivalda turi peržiūrėti mokyklų tinklą. Ir mūsų rajone Savivaldybės tarybos nariai nuoseklumu nepasižymi. Ypač – pedagogai. Ar tokia trumpa atmintis, kad kalbama vienaip, o netrukus – priešingai?
– O štai mokytojai kelias savaites „gyveno“ ministerijoje, nemokė vaikų ir jie, ir juos palaikantieji. Dar žiemos, pavasario atostogos ir jau egzaminai…
– Man baisu… Tu pasirinkai mokytojo kelią. Tau patikėtas vaikas, jo ateitis. Nereikėjo įvesti etatinio darbo apmokėjimo. Mokytojo darbo krūvis priklauso nuo kontaktinių valandų. Kaip galima tai įmontuoti į etatą? Niekaip. Reikėjo didinti koeficientus. Kam čia reikėjo tų trijų kišenių? Pirmoji – pamokos, antroji – pasiruošimas pamokoms, darbų taisymas, vadovavimas klasei, trečioji – darbas bendruomenėje – tai šventės, renginiai, projektai. Ir procentais tos kišenės sujauktos. Palikta daug teisės skirstyti direktoriams. Ir tai sukėlė nepasitenkinimą, nes mokyklose radosi nevienodumo. Tai žinodami mokytojai pyksta. Pertvarkai ruoštasi juk ilgai – buvo bandomosios savivaldybės. Tik kaip ten sekėsi, nežinome, nėra duomenų. Juk būna darbo grupės, jose yra ir praktikų. Kodėl taip nuklystama? Niekas nepavydėtų mokytojui to 1000 eurų atlyginimo. Sunkus jo darbas. Tačiau negali gauti vienodo atlyginimo mokytojas kaime, kur klasėje 11 mokinių, ir Šilutės mieste, kur mokinių klasėje 30. Nėra kitos išeities – teks tvarkyti mokyklų tinklą.
– Išėjus iš darbo atsiveria marios laisvo laiko…
– Kol kas mėnesiui su vyru vyksime į JAV pas dukrą. Nemačiau mažosios anūkės. Noriu priglausti. Kaip močiutė esu to netekusi. Savo vaikams esi nedavęs tiek, kiek galėtumei ir norėtumei duoti anūkui. Meilė jam kitokia. Noriu skirti laiko sau. Skaitysiu knygas, jas labai mėgstu. Tik vis laiko tam trūko. Turėjau svajonę kurti rūbus, siūti – visada to labai norėjau. Mėgstu gaminti, per visas šventes vaišes paruošiu pati. Ir gaminu skaniai. O gal eisiu į politiką? Tik ten nenorėčiau būti minima, kad neturiu savo nuomonės ar ją keičiu. Lieku Šilutėje, susitiksime įvairiuose renginiuose, šventėse. Dar turiu pasirūpinti ir savo sveikata.
Atsisvekinau su mokyklų direktoriais. Gaila skirtis. Nė vienas man nieko blogo nepadarė. Mes visada gražiai sutardavome, neteko susipykti. Man ilgai rūpės ir mokyklos, ir skyriaus reikalai, ir kaip gyvena direktoriai, net kokie Savivaldybės sprendimai. Viską seksiu.
Kalbėjosi
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite