Besibaigianti žiema muša rekordus

Pirmadienį, kovo 6 d., rekordiškai prisnigo. Kelininkai per mėnesį išnaudojo beveik visos žiemos kiekį mišinio, o užsitęsus potvyniui į Rusnę perkeliami rekordiniai kiekiai automobilių.

Stasės Skutulienės nuotr.

Viršytas 5 metų rekordas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės hidrometeorologijos stoties hidrometeorologė Onutė Bubulienė sakė, kad pirmadienį iškrito rekordinis kiekis sniego. Tiek sniego kovo mėnesį nėra iškritę per paskutinius penkerius metus. Per kovo 6-7 d. iškrito 21,1 milimetro sniego, tai tik 10 milimetrų mažiau negu yra mėnesinė norma. Ant žemės susidarė 13 cm sniego danga.

Pasak O. Bubulienės, gali būti, kad pirmadienį iškrito daugiausiai sniego per visą šaltąjį šių metų sezoną. Jai antrino Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igor Osadčij. Jis sakė, kad pirmadienį Šilutėje ir Šilutės rajone prisnigo daugiausiai visoje Lietuvoje.

Antai Klaipėdoje sniego sluoksnis buvo 7 cm, o pas mus – beveik dvigubai daugiau. Šis reiškinys neįprastas tuo, kad iš pietų atkeliavęs ciklonas siaura juosta praėjo pajūriu. Paprastai jis pasuka Lietuvos vidurio kryptimi, pasiekdamas Kauną. Tai sukėlė neįprastą oro temperatūrų pasiskirstymą, kai vakarinėje šalies dalyje buvo šalčiau negu rytiniuose rajonuose. Pas mus buvo minusinė temperatūra, o ten keli laipsniai šilumos. Dažniausiai būna atvirkščiai. „Tokių reiškinių bus daugiau, kasmet sulauksime ko nors naujo. Tai susiję su klimato kaita“, – paaiškino Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas.

Užlietas kelio Šilutė – Rusnė ruožas.
Vytauto Marcinkevičiaus nuotr.

Pavasaris – negreit

Paklaustas apie būsimus orus, jis sakė, kad pavasario greitai dar nesulauksime. Permainingi, kontrastingi orai prognozuojami bent iki kovo vidurio. Dienomis bus 0-5 laipsniai šilumos, o naktimis dar lankys šaltukas. Galime sulaukti ir sniego, ir šlapdribos, ir lietaus. Potvynis kol kas taip pat nenuslūgs. Labiau pavasariškų orų galime tikėtis nebent kovo pabaigoje, tačiau dar gali būti visokių pasikeitimų.

Sugedo autobusas

Neprivažiavus Šilutės ligoninės, ši 1978 m. pagaminta technika sustojo…
Vaidoto Vilko nuotr.

Antradienį, kai ant kelio Šilutė–Rusnė užliejamos dalies telkšojo apie 30 cm vandens, sugedo žmones kėlęs iš karinio sunkvežimio MAN-CAT 4520 pagamintas didelio pravažumo autobusas. Tarp 13 ir 14 valandos, neprivažiavus Šilutės ligoninės, 1978 m. gamybos mašina išpurškė iš pavarų dėžės tepalą. Žiūrint iš šalies, atrodė, kad mašina užsidegė apsipylusi juodais dūmais…

„Šiuo metu visureigis tvarkomas. Kažkas atsitiko pavarų dėžei. Iš jos buvo išpurkštas tepalas. Gal pavyks sutvarkyti jos neišėmus. Pavarų dėžė gana sudėtinga – tai pusiau automatinis elektra valdomas mechanizmas. Jeigu pavarų dėžę teks išimti, remontas užtruks. Visos kitos sistemos veikia normaliai. Tai sena karinė technika. Jeigu dar paaiškės, kad detalės yra specializuotos, remonto išlaidos gali būti didelės“, – sakė UAB Šilutės autobusų parko direktorius Artūras Stonkus. Jis pasidžiaugė, kad vandens lygiui nukritus iki 30 cm viršum kelio, juo jau gali važiuoti įprasti autobusai. Jeigu polaidžio vanduo pakils labiau, gali tekti naudoti ratinę gelbėtojų amfibiją.

Kelininkams – darbymetis

Daug sniego pridarė rūpesčių kelininkams. Šiemet darbų apimtimi jie taip pat muša rekordus. Nuo metų pradžios jau sunaudojo 2000 tonų mišinio keliams barstyti. Tokiame mišinio kiekyje yra apie 50 tonų grynos druskos.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Šilutės kelių tarnybos viršininkas Algirdas Jakubauskas sakė, kad per paskutinius porą metų tiek mišinio užtekdavo visai žiemai, o dabar tiek sunaudota beveik per mėnesį.

Pirmadienį Šilutės rajone iškrito 13 cm sniego.

Pirmadienį iškritusio sniego sluoksnis vietomis siekė 25 cm. Išvakarėse kelininkai dirbo iki 18-20 val., bet per naktį dar snigo ir pustė. Pirmadienį jis darbą pradėjo pusę keturių ryto ir dirbo iki aštuntos. Nuolat snigo, tad kelius teko valyti po kelis kartus. Iš karto nustumti sniego, vandens ir specialaus mišinio nuo kelio nebuvo galima, reikėjo palaukti, kol pradės veikti druska. Sudėtingos važiavimo sąlygos kai kur išliko iki antradienio pietų. Paskutinį baigė valyti kelią nuo Kitų iki Ventės.

Anot A. Jakubausko, ši žiema sudėtingiausia per paskutinius trejus metus. Vien sausį kelius reikėjo barstyti 25 dienas, kai įprastai tenka barstyti 12-14 dienų. Vasaris buvo lengvesnis, o kovas vėl pateikė staigmenų.

Algirdas Jakubauskas minėjo, kad gerokai užsitęsė potvynis. Šiemet susidarys daugiau dienų nei ankstesniais metais, kai reikėdavo kelti transporto priemones. Nors vandens lygis ant kelio Šilutė – Rusnė krenta, kėlimo darbų dar labai daug. Padaugėjo į Rusnę plūstančių žvejų. Antradienį 4 traktoriai perkėlė 1080 transporto priemonių. Tokie kiekiai nedažnai pasitaiko ir sunku prognozuoti, kiek žvejų sulauksime savaitgalį.

Vaidotas VILKAS

Sinoptikai šį mėnesį žada permainingus orus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia