Besibaigianti žiema muša rekordus

Pirmadienį, kovo 6 d., rekordiškai prisnigo. Kelininkai per mėnesį išnaudojo beveik visos žiemos kiekį mišinio, o užsitęsus potvyniui į Rusnę perkeliami rekordiniai kiekiai automobilių.

Stasės Skutulienės nuotr.

Viršytas 5 metų rekordas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės hidrometeorologijos stoties hidrometeorologė Onutė Bubulienė sakė, kad pirmadienį iškrito rekordinis kiekis sniego. Tiek sniego kovo mėnesį nėra iškritę per paskutinius penkerius metus. Per kovo 6-7 d. iškrito 21,1 milimetro sniego, tai tik 10 milimetrų mažiau negu yra mėnesinė norma. Ant žemės susidarė 13 cm sniego danga.

Pasak O. Bubulienės, gali būti, kad pirmadienį iškrito daugiausiai sniego per visą šaltąjį šių metų sezoną. Jai antrino Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igor Osadčij. Jis sakė, kad pirmadienį Šilutėje ir Šilutės rajone prisnigo daugiausiai visoje Lietuvoje.

Antai Klaipėdoje sniego sluoksnis buvo 7 cm, o pas mus – beveik dvigubai daugiau. Šis reiškinys neįprastas tuo, kad iš pietų atkeliavęs ciklonas siaura juosta praėjo pajūriu. Paprastai jis pasuka Lietuvos vidurio kryptimi, pasiekdamas Kauną. Tai sukėlė neįprastą oro temperatūrų pasiskirstymą, kai vakarinėje šalies dalyje buvo šalčiau negu rytiniuose rajonuose. Pas mus buvo minusinė temperatūra, o ten keli laipsniai šilumos. Dažniausiai būna atvirkščiai. „Tokių reiškinių bus daugiau, kasmet sulauksime ko nors naujo. Tai susiję su klimato kaita“, – paaiškino Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas.

Užlietas kelio Šilutė – Rusnė ruožas.
Vytauto Marcinkevičiaus nuotr.

Pavasaris – negreit

Paklaustas apie būsimus orus, jis sakė, kad pavasario greitai dar nesulauksime. Permainingi, kontrastingi orai prognozuojami bent iki kovo vidurio. Dienomis bus 0-5 laipsniai šilumos, o naktimis dar lankys šaltukas. Galime sulaukti ir sniego, ir šlapdribos, ir lietaus. Potvynis kol kas taip pat nenuslūgs. Labiau pavasariškų orų galime tikėtis nebent kovo pabaigoje, tačiau dar gali būti visokių pasikeitimų.

Sugedo autobusas

Neprivažiavus Šilutės ligoninės, ši 1978 m. pagaminta technika sustojo…
Vaidoto Vilko nuotr.

Antradienį, kai ant kelio Šilutė–Rusnė užliejamos dalies telkšojo apie 30 cm vandens, sugedo žmones kėlęs iš karinio sunkvežimio MAN-CAT 4520 pagamintas didelio pravažumo autobusas. Tarp 13 ir 14 valandos, neprivažiavus Šilutės ligoninės, 1978 m. gamybos mašina išpurškė iš pavarų dėžės tepalą. Žiūrint iš šalies, atrodė, kad mašina užsidegė apsipylusi juodais dūmais…

„Šiuo metu visureigis tvarkomas. Kažkas atsitiko pavarų dėžei. Iš jos buvo išpurkštas tepalas. Gal pavyks sutvarkyti jos neišėmus. Pavarų dėžė gana sudėtinga – tai pusiau automatinis elektra valdomas mechanizmas. Jeigu pavarų dėžę teks išimti, remontas užtruks. Visos kitos sistemos veikia normaliai. Tai sena karinė technika. Jeigu dar paaiškės, kad detalės yra specializuotos, remonto išlaidos gali būti didelės“, – sakė UAB Šilutės autobusų parko direktorius Artūras Stonkus. Jis pasidžiaugė, kad vandens lygiui nukritus iki 30 cm viršum kelio, juo jau gali važiuoti įprasti autobusai. Jeigu polaidžio vanduo pakils labiau, gali tekti naudoti ratinę gelbėtojų amfibiją.

Kelininkams – darbymetis

Daug sniego pridarė rūpesčių kelininkams. Šiemet darbų apimtimi jie taip pat muša rekordus. Nuo metų pradžios jau sunaudojo 2000 tonų mišinio keliams barstyti. Tokiame mišinio kiekyje yra apie 50 tonų grynos druskos.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Šilutės kelių tarnybos viršininkas Algirdas Jakubauskas sakė, kad per paskutinius porą metų tiek mišinio užtekdavo visai žiemai, o dabar tiek sunaudota beveik per mėnesį.

Pirmadienį Šilutės rajone iškrito 13 cm sniego.

Pirmadienį iškritusio sniego sluoksnis vietomis siekė 25 cm. Išvakarėse kelininkai dirbo iki 18-20 val., bet per naktį dar snigo ir pustė. Pirmadienį jis darbą pradėjo pusę keturių ryto ir dirbo iki aštuntos. Nuolat snigo, tad kelius teko valyti po kelis kartus. Iš karto nustumti sniego, vandens ir specialaus mišinio nuo kelio nebuvo galima, reikėjo palaukti, kol pradės veikti druska. Sudėtingos važiavimo sąlygos kai kur išliko iki antradienio pietų. Paskutinį baigė valyti kelią nuo Kitų iki Ventės.

Anot A. Jakubausko, ši žiema sudėtingiausia per paskutinius trejus metus. Vien sausį kelius reikėjo barstyti 25 dienas, kai įprastai tenka barstyti 12-14 dienų. Vasaris buvo lengvesnis, o kovas vėl pateikė staigmenų.

Algirdas Jakubauskas minėjo, kad gerokai užsitęsė potvynis. Šiemet susidarys daugiau dienų nei ankstesniais metais, kai reikėdavo kelti transporto priemones. Nors vandens lygis ant kelio Šilutė – Rusnė krenta, kėlimo darbų dar labai daug. Padaugėjo į Rusnę plūstančių žvejų. Antradienį 4 traktoriai perkėlė 1080 transporto priemonių. Tokie kiekiai nedažnai pasitaiko ir sunku prognozuoti, kiek žvejų sulauksime savaitgalį.

Vaidotas VILKAS

Sinoptikai šį mėnesį žada permainingus orus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškas varškės sūris po pasaulį keliaus pašto ženklais

Lietuvos paštas tęsia pašto ženklų serijos „Kulinarinis paveldas“ leidybą. Šeštadienį, gegužės 20-ąją, apyvartoje pasirodžiusiame šalies tradicinę virtuvę reprezentuojančiame pašto ženkle pavaizduotas užsienio svečių už išskirtinį skonį ir unikalų gamybos procesą itin vertinamas varškės sūris. Naująjį pašto ženklą, kuris išleistas 80 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Pristatomo pašto ženklo nominalas – 0,52 Eur. „Džiaugiamės prisidėdami prie autentiško kulinarijos paveldo išsaugojimo, jo populiarinimo ir tradicijų tęstinumo. Tautinis paveldas – neatsiejama šalies įvaizdžio dalis. Naujuoju pašto ženklu ženklintos siuntos kiekvieną kartą

Buriama meldinės nendrinukės savanorių komanda

Siekdami užtikrinti greitesnį ūkininkų informavimą apie jų laukuose perinčias globaliai nykstančias meldines nendrinukes, gamtininkai į pagalbą šiemet pirmą kartą pasitelks entuziastingus gamtos mylėtojus. Specialiai šiam tikslui buriama savanorių komanda lankys ūkininkus, supažindins juos su agroaplinkosauginėmis priemonėmis, teiks siūlymų ir pagalbą. „Kasmet didžiuliu iššūkiu tiek ūkininkams, tiek gamtininkams tampa birželio mėnuo, kai per labai trumpą laiką turi būti ne tik įvykdyta pirmoji meldinių nendrinukių apskaita, bet ir jos rezultatai perduoti ūkininkams. Nuo to, ar einamaisiais metais ūkininkų valdose peri pasauliniu mastu

„Nemunu per Lietuvą“ – Šilutėje

Ketvirtadienį pilnutėlė Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos skaitykla susirinko ypatinga proga. Atvyko nacionalinės ekspedicijos, plaukusios Nemunu, dalyviai: gamtininkas, knygų autorius Selemonas Paltanavičius ir laivadirbys rusniškis Simas Knapkis. Pristatyta S. Paltanavičiaus nauja knyga „Nemunu per Lietuvą“. Autografus dalijo abu garbūs vyrai. Selemonas Paltanavičius yra 36 knygučių vaikams autorius, nors vadinamas garsiu Lietuvos prozininku, gamtininku, fotografu, radijo laidų vedėju, susitikime su šilutiškiais jis užsitarnavo ir istoriko vardą. 2015 ir 2016 m. nacionalinės ekspedicijos komanda plaukė Nemunu iki pat Kuršių marių. „Pamarys“ jau rašė,

Švėkšnoje – Šeimų šventė

Saulėtą penktadienio pavakarę Tradicinių amatų centro kiemelyje Švėkšnos suaugusiųjų šokių kolektyvas „Šalna“ surengė Šeimų šventę. Garsus šokėjų kolektyvas anksčiau organizuodavo Motinos dienos šventę, o jau trečius metus švėkšniškius suvadina kartu pasidžiaugti šeima, pagerbti gražiai vaikus auginančius tėvus, koncertuoja ir suaugusieji, ir vaikai. Tautiniais rūbais pasipuošusi „Šalnos“ šokių kolektyvo vadovė Asta Sapetkienė pirmiausia pašokti pakvietė saviškius (beje, šiame kolektyve su žmona šoka ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis), vilkėjusius puošniais tautiniais rūbais. Po jų polkos ritmu sukosi „Saulės“ gimnazijos tautinių šokių kolektyvo