Besibaigianti žiema muša rekordus

Pirmadienį, kovo 6 d., rekordiškai prisnigo. Kelininkai per mėnesį išnaudojo beveik visos žiemos kiekį mišinio, o užsitęsus potvyniui į Rusnę perkeliami rekordiniai kiekiai automobilių.

Stasės Skutulienės nuotr.

Viršytas 5 metų rekordas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės hidrometeorologijos stoties hidrometeorologė Onutė Bubulienė sakė, kad pirmadienį iškrito rekordinis kiekis sniego. Tiek sniego kovo mėnesį nėra iškritę per paskutinius penkerius metus. Per kovo 6-7 d. iškrito 21,1 milimetro sniego, tai tik 10 milimetrų mažiau negu yra mėnesinė norma. Ant žemės susidarė 13 cm sniego danga.

Pasak O. Bubulienės, gali būti, kad pirmadienį iškrito daugiausiai sniego per visą šaltąjį šių metų sezoną. Jai antrino Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igor Osadčij. Jis sakė, kad pirmadienį Šilutėje ir Šilutės rajone prisnigo daugiausiai visoje Lietuvoje.

Antai Klaipėdoje sniego sluoksnis buvo 7 cm, o pas mus – beveik dvigubai daugiau. Šis reiškinys neįprastas tuo, kad iš pietų atkeliavęs ciklonas siaura juosta praėjo pajūriu. Paprastai jis pasuka Lietuvos vidurio kryptimi, pasiekdamas Kauną. Tai sukėlė neįprastą oro temperatūrų pasiskirstymą, kai vakarinėje šalies dalyje buvo šalčiau negu rytiniuose rajonuose. Pas mus buvo minusinė temperatūra, o ten keli laipsniai šilumos. Dažniausiai būna atvirkščiai. „Tokių reiškinių bus daugiau, kasmet sulauksime ko nors naujo. Tai susiję su klimato kaita“, – paaiškino Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas.

Užlietas kelio Šilutė – Rusnė ruožas.
Vytauto Marcinkevičiaus nuotr.

Pavasaris – negreit

Paklaustas apie būsimus orus, jis sakė, kad pavasario greitai dar nesulauksime. Permainingi, kontrastingi orai prognozuojami bent iki kovo vidurio. Dienomis bus 0-5 laipsniai šilumos, o naktimis dar lankys šaltukas. Galime sulaukti ir sniego, ir šlapdribos, ir lietaus. Potvynis kol kas taip pat nenuslūgs. Labiau pavasariškų orų galime tikėtis nebent kovo pabaigoje, tačiau dar gali būti visokių pasikeitimų.

Sugedo autobusas

Neprivažiavus Šilutės ligoninės, ši 1978 m. pagaminta technika sustojo…
Vaidoto Vilko nuotr.

Antradienį, kai ant kelio Šilutė–Rusnė užliejamos dalies telkšojo apie 30 cm vandens, sugedo žmones kėlęs iš karinio sunkvežimio MAN-CAT 4520 pagamintas didelio pravažumo autobusas. Tarp 13 ir 14 valandos, neprivažiavus Šilutės ligoninės, 1978 m. gamybos mašina išpurškė iš pavarų dėžės tepalą. Žiūrint iš šalies, atrodė, kad mašina užsidegė apsipylusi juodais dūmais…

„Šiuo metu visureigis tvarkomas. Kažkas atsitiko pavarų dėžei. Iš jos buvo išpurkštas tepalas. Gal pavyks sutvarkyti jos neišėmus. Pavarų dėžė gana sudėtinga – tai pusiau automatinis elektra valdomas mechanizmas. Jeigu pavarų dėžę teks išimti, remontas užtruks. Visos kitos sistemos veikia normaliai. Tai sena karinė technika. Jeigu dar paaiškės, kad detalės yra specializuotos, remonto išlaidos gali būti didelės“, – sakė UAB Šilutės autobusų parko direktorius Artūras Stonkus. Jis pasidžiaugė, kad vandens lygiui nukritus iki 30 cm viršum kelio, juo jau gali važiuoti įprasti autobusai. Jeigu polaidžio vanduo pakils labiau, gali tekti naudoti ratinę gelbėtojų amfibiją.

Kelininkams – darbymetis

Daug sniego pridarė rūpesčių kelininkams. Šiemet darbų apimtimi jie taip pat muša rekordus. Nuo metų pradžios jau sunaudojo 2000 tonų mišinio keliams barstyti. Tokiame mišinio kiekyje yra apie 50 tonų grynos druskos.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Šilutės kelių tarnybos viršininkas Algirdas Jakubauskas sakė, kad per paskutinius porą metų tiek mišinio užtekdavo visai žiemai, o dabar tiek sunaudota beveik per mėnesį.

Pirmadienį Šilutės rajone iškrito 13 cm sniego.

Pirmadienį iškritusio sniego sluoksnis vietomis siekė 25 cm. Išvakarėse kelininkai dirbo iki 18-20 val., bet per naktį dar snigo ir pustė. Pirmadienį jis darbą pradėjo pusę keturių ryto ir dirbo iki aštuntos. Nuolat snigo, tad kelius teko valyti po kelis kartus. Iš karto nustumti sniego, vandens ir specialaus mišinio nuo kelio nebuvo galima, reikėjo palaukti, kol pradės veikti druska. Sudėtingos važiavimo sąlygos kai kur išliko iki antradienio pietų. Paskutinį baigė valyti kelią nuo Kitų iki Ventės.

Anot A. Jakubausko, ši žiema sudėtingiausia per paskutinius trejus metus. Vien sausį kelius reikėjo barstyti 25 dienas, kai įprastai tenka barstyti 12-14 dienų. Vasaris buvo lengvesnis, o kovas vėl pateikė staigmenų.

Algirdas Jakubauskas minėjo, kad gerokai užsitęsė potvynis. Šiemet susidarys daugiau dienų nei ankstesniais metais, kai reikėdavo kelti transporto priemones. Nors vandens lygis ant kelio Šilutė – Rusnė krenta, kėlimo darbų dar labai daug. Padaugėjo į Rusnę plūstančių žvejų. Antradienį 4 traktoriai perkėlė 1080 transporto priemonių. Tokie kiekiai nedažnai pasitaiko ir sunku prognozuoti, kiek žvejų sulauksime savaitgalį.

Vaidotas VILKAS

Sinoptikai šį mėnesį žada permainingus orus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite