Bendruomenės pareigūnė – nauja pareigybė policijos komisariate

Nuo 2014 m. vasario 1 dienos įsigalioja naujas apylinkės inspektoriaus tarnybinės veiklos aprašas, kuriame numatyti tam tikri šių pareigūnų veiklos pokyčiai. Vienas svarbiausių – policijoje pradeda dirbti bendruomenės pareigūnai.

Policijos vyresnioji tyrėja ir bendruomenės pareigūnė Nerija Ropienė.
Vaidoto Vilko nuotr.

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnams prabėgęs sausis nepažėrė itin šokiruojančių įvykių, traktuotinų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Galime džiaugtis: plėšimų nebuvo, viešosios tvarkos pažeidimų (LR BK 284 str.) – tik 4 ir 2 sveikatos sutrikdymo atvejai (LR BK 135, 138, str.). Tačiau administracinių teisės pažeidimų fiksuota nemažai: viešosios rimties sutrikdymo atvejų (ATPK 183 str.) – 33, nedidelio chuliganizmo (ATPK 174 str.) – 20 įvykių. Keikūnų, įžeidžiamai besielgiančių įvairiausio plauko priekabiautojų, triukšmadarių dažnai gali sutikti gatvėje. Už nedidelį chuliganizmą jiems gresia administracinis areštas iki 30 parų arba bauda nuo 100 iki 300 litų. Pareigūnai turi vargo ir su girtuokliais. Pastarieji irgi nėra viešosios rimties mėgėjai. Tai rodo ir aukščiau pateikta sausio įvykių statistika.
Apie šias problemas, nepuošiančias miesto bei kaimo gyvenimo, papasakojo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus, Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja ir nuo vasario 1-osios – bendruomenės pareigūnė Nerija Ropienė. Beje, nauja pareigybė jau patikrinta praktikos Šiauliuose ir Utenoje. Bendruomenės pareigūnai padės gyventojams kurti saugią aplinką, konsultuos įvairiais teisėtvarkos klausimais, bandys kartu spręsti kaimynų nesutarimus, peraugusius į konfliktines situacijas, policijos žurnale registruos vertingesnius šeimų daiktus, jei to panorės jų savininkai. Žodžiu, pareigų ratas itin platus. Bendruomenės pareigūnė – ne baudėja, o tyrėja bei patarėja, vilkinti policininkės uniformą. Jos efektingiausias ginklas – pokalbis pirmiausiai ieškant taikios išeities bet kokiu atveju.
N. Ropienė, išgirdusi apie Martyno užpuolimą Šilutėje, Taikos gatvėje, prisiminė keletą pernykščių plėšimų, kai iš pagyvenusių moterų buvo atimtos rankinės. Smurtautojai renkasi ne tik auką, bet ir vietą, kur staigiai veiks. Bet kurio nepuola, linkę užklupti senesnius, silpnesnius. Tarpukiemiai, patvoriai, atokesnės gatvės – būtent tokiose vietose jie mėgsta būriuotis. Pamačius įtartinų jaunuolių grupelę geriau trumpam įeiti į kokią netoliese esančią parduotuvę, luktelėti, kol šutvelė išsiskirstys. Taip pataria bendruomenės patarėja N. Ropienė. Ją galima rasti darbo kabinete Nr. 46, tel. (8 441) 61 224, el.p. nerija.ropienė@policija.lt

Saulius Lukauskas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite