Belgų aviganė Koka susekė apiplėšimu įtariamą vyrą Šilutėje

Pasienyje su Rusija tarnaujanti belgų aviganė Koka pademonstravo puikius pėdsekystės sugebėjimus ir Šilutėje susekė apiplėšimu įtariamą vyrą. Šuo jį aptiko pasislėpusį daugiabučio namo rūsyje.


Trečiadienį tuoj po vidurnakčio į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės pasieniečius pagalbos kreipėsi Šilutės policijos pareigūnai. Jie paprašė kinologo su tarnybiniu šunimi pagalbos ieškant apiplėšimu Šilutėje įtariamo vyro, kuris po nusikaltimo pasislėpė.
Į Šilutę skubiai išvyko tuo metu pasienyje su Rusija, Pagėgių savivaldybės ribose, patruliavusi Bardinų užkardos kinologė su belgų avigane Koka. Pasienietėms atskubėjus į vieną gyvenamųjų namų rajoną Šilutėje, čia laukę policininkai pasidalijo turima informacija. Būta žinių, kad pareigūnų persekiotas apiplėšimu įtariamas vyras neseniai galėjo būti šioje vietoje.
Situaciją sunkino aplinkybė, kad paiešką reikėjo vykdyti daugiabučių rajone. Palankios aplinkybės buvo nakties metas, kai yra nedaug praeivių, atvėsęs oras, palankus šuns darbui, bei trumpas laiko tarpas nuo to momento, kai čia galėjo prabėgti šviežių pėdsakų palikęs įtariamasis.
Pirmiausiai kinologė Kokai davė komandą ieškoti pėdsakų ant tarp šaligatvių augančios žolės. Dvejų metų belgų aviganė juos nesunkiai aptiko ir kinologę bei policijos pareigūnus tamsoje pradėjo vesti tarp daugiabučių. Praėjusi kelis gyvenamuosius namus, maždaug 200 metrų, Koka atvedė prie vieno namo laiptinės. Čia ji pradėjo veržtis į daugiabučio rūsį, kuris buvo atrakintas. Į jį patekusi pėdsekė pribėgo prie vieno iš uždarytų sandėliukų. Čia ji lojimu kinologei pranešė, kad viduje yra žmogus. Kai pareigūnai atidarė sandėliuko duris, išvydo jame pasislėpusį žmogų.
Pirminiais duomenimis, tai – apiplėšimu įtariamas vyras. Jis sulaikytas, tyrimą vykdo Šilutės policija.
VSAT inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame