Baseino statybos: medžiagos brango, pritrūko pinigų, darbai sustojo

Baseino statybos pradžia 2019 m. spalio 8 d.

2019 m. spalio 8 d. prie buvusio Savivaldybei priklausiusio ir supūdyto sporto centro, virtusio vaiduokliu, Rusnės g. 10A, Šilutėje, įvyko kuklios iškilmės. Tądien tarsi duotas startas statybų darbams: po beveik 2,5 metų čia turėtų rastis Šilutės daugiafunkcis sporto ir sveikatingumo kompleksas su baseinu, pirtimis, treniruočių salėmis. Praėjo beveik dveji metai su karantinais, medžiagų brangimu, sutrikusiu jų tiekimu…

Tądien Šilutės r. savivaldybės vadovai, rekonstrukcijos konkurso laimėtojos UAB „Neostata“ direktorius Albinas Andrijauskas, subrangovo Šilutės UAB „Žibai“ direktorius Steponas Kazlauskas tarė sveikinimo žodžius, apsikeitė dovanomis.

Šilutėje daug metų šito laukta – pagaliau neliks pastato-vaiduoklio, net bus baseinas! Paminėta ir iš įvairių šaltinių tam suplanuota lėšų suma – 6,65 mln. Eur.

„Esame pasirašę sutartį, turime įsipareigojimus, privalome įvykdyti“, – telefonu pakalbintas sakė UAB „Neostata“ direktorius A. Andrijauskas ir paminėjo, kad pagrindiniai darbai, kuriems įtakos turi ir gamtos sąlygos, jau padaryti. Yra naujas stogas, langai, statinys apšiltintas, liko inžinerinės sistemos viduje ir apdaila.

„Sutrukdė ne tik karantinas dėl koronaviruso plitimo. Finansavimas nešlubavo, bet medžiagų brangimas buvo didelis. Už kai kurias medžiagas teko mokėti 30-40 procentų brangiau. Su tuo susiduriama visoje Lietuvoje, net ir Europos Sąjungoje. Strigo medžiagų tiekimas. Tikiesi gauti po mėnesio, sutinka – po trijų ir dar su sąlyga, jeigu pavyks… Visa tai keičia mūsų planus. Planuojame pokalbį su Savivaldybės vadovais, ieškosime sprendimo dėl papildomų lėšų. Dabar viskas Savivaldybės rankose. Ras lėšų, mes sutartį įvykdysime“.

Šiame objekte dirbančios UAB „Žibai“ direktorius Steponas Kazlauskas sakė, kad 97 proc. darbų jau atlikta. Liko technologijų dalis, šildymas, vėdinimas, elektros darbų ir baseino bei visų kitų vidaus patalpų apdaila.

„Viskas brango, metalas – net 80-90 procentų… Penktadienį suplanuotas susitikimas su Savivaldybės vadovais, tarsimės. Dėl kainų kilimo trūksta gal 200 tūkstančių eurų. Savivaldybė jau buvo informuota apie tai. Darbus sustabdėme jau penkta diena, nes tenka dirbti į skolą… Ir neaišku, kuo viskas baigsis. Tiekimas lyg ir atsigauna. Manau, kitą vidurvasarį tikrai viską užbaigtume, jeigu bus skirta pinigų. Vėluos finansavimas, vėluos ir įkurtuvės“, – sakė S. Kazlauskas.

Stasė Skutulienė   

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite