Bankininkų klientai į seifus vėl neša brangius daiktus

Beveik prieš metus Lietuvoje įsigaliojusi prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pranešti apie bankuose asmeninius seifus išsinuomojančius klientus šios paslaugos iš rinkos neišstūmė. Pasak bankininkų, sugriežtinus reglamentavimą seifų nuomos poreikis nesumažėjo, o po pandeminės 2020-ųjų vasaros šiemet netgi fiksuojamas didesnis poilsiautojų bei kitų klientų susidomėjimas šia paslauga.

„Nors buvo prognozuojama, kad dėl prievolės VMI atskleisti klientus bankų seifų paslauga Lietuvoje gali tapti neaktuali, taip nenutiko. Mes seifų užimtumo ar naudojimo pokyčio po pernykščio rugsėjo nepastebėjome – valstybės institucijoms tapatybės nebijantys atskleisti klientai ja naudojasi kaip ir anksčiau. Tiesa, 2020 metų vasarą buvo išskirtinė dėl koronaviruso pandemijos, tačiau šiemet keliaujama kiek drąsiau ir tolimesniais maršrutais, todėl grįžta ir daugiau sezoninių klientų“, – sako Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

Sezoniškumą atspindi ir banko seifų užimtumas. Liepos pabaigoje Medicinos banko seifų saugyklos Kaune buvo užpildytos per 80 proc., Klaipėdoje buvo išnuomota daugiau nei pusė turimų seifų.

Atveda ir saugumo paieškos, ir nepasitikėjimas

Dokumentai, grynieji pinigai, juvelyriniai dirbiniai ar kiti daiktai banko seife atsiduria dėl įvairiausių priežasčių. Pasak J. Ivaškos, dažniausiai į banką atveda noras objektyviai ar emociškai brangius daiktus apsaugoti nuo vagysčių ir praradimų.

„Didžioji dalis klientų vertybes saugo banke, kadangi taip jaučiasi saugiau. Tai nulemia pirmiausiai pačių daiktų vertinimas ir kokios jų laikymo sąlygos namuose ar darbovietėje. Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kai nepasitikima artimaisiais ar namiškiais, o darbovietėje – kolegomis. Tokiu atveju vertybių saugojimas „neutralioje“ teritorijoje irgi pasirenkama kaip reali išeitis“, – pastebi Medicinos banko departamento vadovas.

Nors paprastai seifo nuomos sutartis sudaroma metų laikotarpiui, tarp poilsiauti išvykstančių klientų itin populiari trumpalaikė seifų nuoma, kai namai ar biuras lieka tušti, o vertingiausių daiktų nenorima atostogų metu palikti be priežiūros.

Kodėl nepatartina į seifą dėti paso 

Egzistuoja ir nerašytos taisyklės, ko geriau seife nepalikti vien dėl to, kad saugyklos dirba ne visą parą ir čia paliktus daiktus gali būti sudėtinga pasiimti tą pačią minutę, kai tik jų prireikia.

„Aplinkybių gali susiklostyti įvairiausių, tačiau su savimi patartume turėti asmens tapatybę įrodančius dokumentus: asmens tapatybės kortelę arba pasą. Vertėtų gerai pagalvoti ir apie testamento palikimą ilgam laikui saugykloje ar bent jau šito fakto neužmiršti, nes savo valią galima keisti, persigalvoti, todėl seife gali būti saugomas nebūtinai paskutinis šio dokumento variantas. Dar viena dokumentų grupė, kurios įdėjimą į banko seifą patartina gerai apsvarstyti, tai medicininiai dokumentai – išrašai, receptai. Kitaip tariant, tai, ko gali prireikti netikėtai ir be ko neįmanoma apsieiti, geriau laikyti arčiau savęs“, – pataria J. Ivaška.

Tuo tarpu banko seifai tinka laikyti įvairius nuosavybės dokumentus, sutartis bei susitarimus, kolekcionuojamas vertybes ar tiesiog brangius juvelyrinius dirbinius, skaitmenines laikmenas ar nuotraukas.

Nors bankų seifai yra apsaugoti nuo tokių stichijų, kaip vanduo, vis dėlto dėl maksimalaus saugumo seife paliekamas vertybes rekomenduojama papildomai įdėti į vandeniui nepralaidžius maišelius – toks paprastas dalykas padėtų ne tik papildomai apsaugoti brangius daiktus, bet ir palaikyti tvarką seife.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Orai per Velykas ir šiek tiek įdomybių

Svarbi Hidrometeorologijos tarnybos žinia: orai per Velykas bus šilti. Kovo 31 d., sekmadienį, pirmąją Velykų dieną, kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Vėjas pietryčių, pietų, naktį 5-10 m/s, dieną 7-12 m/s. Temperatūra naktį 5-10, dieną 18-23 laipsniai šilumos. Vasario vidutinė oro temperatūra buvo labai aukšta, o kovas (jau dabar aišku) irgi pasižymės aukšta reikšme. Nors ir buvo vėsesnių, tačiau beveik visos šio mėnesio dienos pasitaikė šiltesnės už daugiametį vidurkį. Pavasaris vis dar skuba dviem savaitėmis. Nors pirmoji mėnesio pusė buvo

Velykų margučiai – Europos tautodailėje

Margučiai – kiaušiniai, kurių lukštai išmarginti dažant įvairiomis technikomis ar raižant. Vienas šv. Velykų simbolių. Margučių darymas – Europos tautodailės sritis. Meniškas kiaušinio lukšto marginimas, glaudžiai susijęs su kulto apeigomis. Joje matome tapybinius ir grafinius elementus, kartais jie glaudžiai susiję, kartais gi vienas ar antras iš tų dviejų elementų yra labiau išplėtotas – dominuojąs. Margučiai yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir kone visose slavų tautose: Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje, Čekijoje. Tikėtina, jog lietuvių tauta margučius perėmė iš slavų, nes latviai

Seimas pritarė atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimui

Kovo 28 d. Seimas balsavo dėl Lietuvos banko inicijuotų atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo teisės aktų projektų priėmimo. Pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigus sumų apvalinimo įstatymą nuo 2025 m. gegužės 1-osios galutinė pirkinių krepšelio suma atsiskaitant grynaisiais pinigais bus apvalinama. Apvalinimas bus taikomas tik galutinei prekių ar paslaugų krepšelio sumai ir tik mokant grynaisiais pinigais. Atsiskaitant kortele ar išmaniaisiais įrenginiais apvalinimas netaikomas. Iki apvalinimo taikymo pradžios visi kasos aparatai turės būti pritaikyti naujiems apvalinimo reikalavimams ir turėti automatinio apvalinimo funkciją –

Nuo antros Velykų dienos vairuotojų laukia pokyčiai

Balandžio 1 d., pirmadienį, kai yra antroji Velykų diena, o laikrodžiai sekmadienio naktį pasukti viena valanda į priekį, pereita į vasaros laiką, vairuotojų laukia pokyčiai. Tad susikaupti šventinį ilgąjį savaitgalį teks daugiau.  Antrąją Velykų dieną, balandžio 1-ąją, nors minima ir melagių diena, šalies magistraliniuose keliuose ir greitkeliuose keičiasi maksimalus leistinas greitis. Nuo balandžio 1 iki spalio 31 dienos lengvųjų automobilių, motociklų ir triračių vairuotojai greitkeliuose gali važiuoti maksimaliu 120 km/val. greičiu, o magistralėse – 130 km/val. greičiu. Balandį prasideda vasarinių

Taip pat skaitykite