Bankininkų klientai į seifus vėl neša brangius daiktus

Beveik prieš metus Lietuvoje įsigaliojusi prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pranešti apie bankuose asmeninius seifus išsinuomojančius klientus šios paslaugos iš rinkos neišstūmė. Pasak bankininkų, sugriežtinus reglamentavimą seifų nuomos poreikis nesumažėjo, o po pandeminės 2020-ųjų vasaros šiemet netgi fiksuojamas didesnis poilsiautojų bei kitų klientų susidomėjimas šia paslauga.

„Nors buvo prognozuojama, kad dėl prievolės VMI atskleisti klientus bankų seifų paslauga Lietuvoje gali tapti neaktuali, taip nenutiko. Mes seifų užimtumo ar naudojimo pokyčio po pernykščio rugsėjo nepastebėjome – valstybės institucijoms tapatybės nebijantys atskleisti klientai ja naudojasi kaip ir anksčiau. Tiesa, 2020 metų vasarą buvo išskirtinė dėl koronaviruso pandemijos, tačiau šiemet keliaujama kiek drąsiau ir tolimesniais maršrutais, todėl grįžta ir daugiau sezoninių klientų“, – sako Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

Sezoniškumą atspindi ir banko seifų užimtumas. Liepos pabaigoje Medicinos banko seifų saugyklos Kaune buvo užpildytos per 80 proc., Klaipėdoje buvo išnuomota daugiau nei pusė turimų seifų.

Atveda ir saugumo paieškos, ir nepasitikėjimas

Dokumentai, grynieji pinigai, juvelyriniai dirbiniai ar kiti daiktai banko seife atsiduria dėl įvairiausių priežasčių. Pasak J. Ivaškos, dažniausiai į banką atveda noras objektyviai ar emociškai brangius daiktus apsaugoti nuo vagysčių ir praradimų.

„Didžioji dalis klientų vertybes saugo banke, kadangi taip jaučiasi saugiau. Tai nulemia pirmiausiai pačių daiktų vertinimas ir kokios jų laikymo sąlygos namuose ar darbovietėje. Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kai nepasitikima artimaisiais ar namiškiais, o darbovietėje – kolegomis. Tokiu atveju vertybių saugojimas „neutralioje“ teritorijoje irgi pasirenkama kaip reali išeitis“, – pastebi Medicinos banko departamento vadovas.

Nors paprastai seifo nuomos sutartis sudaroma metų laikotarpiui, tarp poilsiauti išvykstančių klientų itin populiari trumpalaikė seifų nuoma, kai namai ar biuras lieka tušti, o vertingiausių daiktų nenorima atostogų metu palikti be priežiūros.

Kodėl nepatartina į seifą dėti paso 

Egzistuoja ir nerašytos taisyklės, ko geriau seife nepalikti vien dėl to, kad saugyklos dirba ne visą parą ir čia paliktus daiktus gali būti sudėtinga pasiimti tą pačią minutę, kai tik jų prireikia.

„Aplinkybių gali susiklostyti įvairiausių, tačiau su savimi patartume turėti asmens tapatybę įrodančius dokumentus: asmens tapatybės kortelę arba pasą. Vertėtų gerai pagalvoti ir apie testamento palikimą ilgam laikui saugykloje ar bent jau šito fakto neužmiršti, nes savo valią galima keisti, persigalvoti, todėl seife gali būti saugomas nebūtinai paskutinis šio dokumento variantas. Dar viena dokumentų grupė, kurios įdėjimą į banko seifą patartina gerai apsvarstyti, tai medicininiai dokumentai – išrašai, receptai. Kitaip tariant, tai, ko gali prireikti netikėtai ir be ko neįmanoma apsieiti, geriau laikyti arčiau savęs“, – pataria J. Ivaška.

Tuo tarpu banko seifai tinka laikyti įvairius nuosavybės dokumentus, sutartis bei susitarimus, kolekcionuojamas vertybes ar tiesiog brangius juvelyrinius dirbinius, skaitmenines laikmenas ar nuotraukas.

Nors bankų seifai yra apsaugoti nuo tokių stichijų, kaip vanduo, vis dėlto dėl maksimalaus saugumo seife paliekamas vertybes rekomenduojama papildomai įdėti į vandeniui nepralaidžius maišelius – toks paprastas dalykas padėtų ne tik papildomai apsaugoti brangius daiktus, bet ir palaikyti tvarką seife.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite