Baltosios mišrainės paslaptys

baltoji mištainė

Jeigu bėgant metams pabodo tradicinis baltosios mišrainės receptas – ne bėda. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad vos keliais ingredientais papildžius šį visiems puikiai pažįstamą patiekalą, jis gali įgauti naujų spalvų ir skonių. 

 

Receptą sukūrė prancūzas

Yra manančių, jog populiarioji baltoji mišrainė yra lietuviškas patiekalas, tačiau taip nėra. Pasakojama, kad XIX amžiuje šias ikoniškas salotas sukūrė Rusijoje dirbęs prancūzų šefas Liusjenas Olivjė. Siekdamas įtikti aukštuomenei, jis nusprendė pasiūlyti šį tą neįprasto, įkvėpto prancūziškų maisto gaminimo tradicijų. Jo sukurtų salotų pagrindą sudarė kiaušiniai, virtos ir marinuotos daržovės. Šias salotas virėjas dažnai pagardindavo ir įvairiausia mėsa ar net prabangiuoju omaru.

Netrukus šių salotų receptas paplito visoje Rytų Europoje ir laikui bėgant tapo tradiciniu Naujųjų metų šventės patiekalu.

Ši mišrainė dažniausiai gaminama iš bulvių, morkų, žirnelių, marinuotų ar raugintų agurkų, kiaušinių bei majonezo, tačiau jos receptai dažnai vis tiek skiriasi. Vieni apsiriboja daržovėmis, kiti prideda dešros ar kumpio. Atsiranda ir tokių, kurie baltąją mišrainę gardina riešutais ar vaisias bei uogomis – vieni deda obuolių, kiti – džiovintų spanguolių.

 

Tereikia fantazijos

Pasak V. Juodkazienės, jeigu tradicinės baltosios mišrainės receptas pabodo, tereikia pasitelkti fantaziją.

„Šios salotos įgaus ryškesnio skonio, jeigu jas pagardinsite kepta ar rūkyta vištiena ar antiena. Kas nori dar įmantresnio skonio – į salotų indą gali įmaišyti mėgstamos žuvies, krevečių arba papuošti ikrais. Taip šis patiekalas įgaus ne tik ryškesnio skonio, bet ir patraukliai atrodys ant stalo“, – sako ji.

Gaminant šią tradicinę mišrainę ekspertė pataria pjaustyti jau atvėsusias daržoves, mat taip jos nesubyrės. Be to, mišrainė geriausią tekstūrą įgauna tuomet, kai visi ingredientai yra supjaustomi itin smulkiais kvadratėliais. Rekomenduojama nepadauginti bulvių – mišrainė bus lengvesnė, neapsunkins skrandžio. Be to, kuo daugiau bulvių į mišrainę dėsite – tuo daugiau majonezo reikės.

„Tradicines salotas galite gardinti ne tik majonezu. Jeigu norite lengvesnės tekstūros – majonezą galite sumaišyti su graikišku jogurtu, pagardinti druska ir juodaisiais pipirais. O jeigu norisi šiek tiek rūgštelės, galite įspausti kelis lašus citrinos sulčių. Padažą ant ingredientų reikėtų pilti prieš pat jas patiekiant ant stalo. Jeigu norite dar gaivesnių salotų – vietoje konservuotų žirnelių galite naudoti žalius. Tą patį galite padaryti ir su agurkais. Jeigu mėgstate, į salotas galite įmaišyti saliero, kaparėlių, netgi alyvuogių“, – teigia V. Juodkazienė ir dalijasi šventinio stalo pažiba tapsiančiu baltosios mišrainės receptu.

Baltoji mišrainė 

Jums reikės:

250 g bulvių

100 g morkų

125 g žaliųjų žirnelių

100 g raugintų agurkų

2 kiaušinių

Majonezo

Druskos

Juodųjų pipirų

Nedidelio svogūno

Kelių šaukštų kaparėlių

Šviežių krapų

Šviežių petražolių

Gaminimas:

Nuplaukite neluptas morkas, bulves ir jas išvirkite. Atskirame puode kietai išvirkite kiaušinius – užteks 7–10 min. Atvėsusias morkas, bulves bei kiaušinius nulupkite ir supjaustykite kubeliais. Taip pat supjaustykite ir agurkus. Itin smulkiai supjaustykite nedidelį svogūną. Visus ingredientus suberkite į vidutinio dydžio dubenį, užberkite druskos ir juodųjų pipirų bei smulkiai supjaustytų krapų ir petražolių. Dėkite bent du didelius šaukštus majonezo ir viską gerai išmaišykite. Skanaus!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite