Baltijos šalių tyrimas: Lietuvoje maistas brango mažiau nei Estijoje ir Latvijoje

Keturių asmenų šeimai mėnesiui rekomenduojamo maisto produktų krepšelio kaina Baltijos šalyse per metus padidėjo nežymiai. Daugiausia – 4.3 proc. – Estijoje, mažiausiai – 3.2 proc. – Lietuvoje. Eurą įsivedusioje Latvijoje padidėjimas siekė 4.1 proc. Tokius rezultatus atskleidė antrus metus iš eilės „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Remiantis 2014 m. vasario mėnesį Baltijos šalių prekybos centruose surinktais duomenimis, rekomenduojamas maisto krepšelis keturių asmenų šeimai, kaip ir praėjusiais metais, brangiausiai kainavo Latvijoje – 1145 litus, pigiausiai – Lietuvoje – 996 litus, tuo tarpu Estijoje jis atsiėjo 1097 litus. Nors optimalaus maisto krepšelio kaina augo visose trijose Baltijos valstybėse, augimas buvo nežymus. Lietuvoje maisto krepšelis keturių asmenų šeimai pabrango beveik 31 litu, Latvijoje – 45 litais, Estijoje – 47 litais.

„Kainos ūgtelėjo, tačiau pokyčiai nėra ženklūs. O tik metų pradžioje eurą įsivedusios Latvijos pavyzdys rodo, kad nuogąstavimai dėl drastiško maisto produktų pabrangimo neturi rimto pagrindo – kainų skirtumas neišskiria šios šalies iš kaimynių“, − komentavo Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Didžiausią pajamų dalį maistui skiria latviai. Darant prielaidą, jog abu šeimos suaugusieji uždirba po vidutinį atlyginimą ir turi teisę į lengvatas, priklausančias nepilnamečius vaikus auginantiems dirbantiesiems, Latvijoje gyvenančiai šeimai tektų maistui skirti 27 proc., Lietuvoje – 24 proc., Estijoje – 18 proc. pajamų. Ir nors per metus vidutinės šeimos pajamos augo visose trijose Baltijos šalyse (Estijoje – 6.5 proc., Latvijoje – 7.7 proc., Lietuvoje – 4.6 proc.), šeimos išlaidų dalis, tenkanti maisto produktų krepšeliui, šiais metais, palyginus su praėjusiais, trijose valstybėse sumažėjo nežymiai.

„Tai, kad namų ūkių išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams po truputį mažėja, yra teigiama tendencija, kuri liudija apie gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimą. Kita vertus, šios išlaidos vis dar sudaro liūto dalį namų ūkių biudžetuose, tad maistas išlieka ta išlaidų eilute, kuri turi daugiausiai potencialo mažėti“, − sakė O. Bložienė.

Kaip ir pernai, visose Baltijos šalyse didžiausią maisto produktų krepšelio išlaidų dalį – vidutiniškai 35 proc. – sudaro baltymų grupei priskiriami produktai – mėsa, žuvis, pupelės, riešutai ir kt. Maždaug po 16 proc. krepšelio vertės tenka grūdinių kultūrų ir pieno gaminiams, 13 proc. – daržovėms, dešimtadalis – vaisiams.

Palyginus Estijos, Latvijos ir Lietuvos maisto produktų kainas, didžiausi skirtumai užfiksuoti mėsos, žuvies, pupelių ir riešutų, daržovių ir duonos bei grūdinių kultūrų kategorijose. Labiausiai per metus Baltijos šalyse pabrango pieno produktai ir daržovės.

Nors optimalus maisto krepšelis yra brangiausias Latvijoje, tačiau Latvijos gyventojai taip pat turi daugiausia galimybių sutaupyti, naudodamiesi prekybos tinklų ir gamintojų taikomomis akcijomis. Remiantis kompanijos „AC Nielsen Baltics“ duomenimis, 41 proc. maisto produktų Latvijoje, 38 proc. Lietuvoje ir 33 proc. Estijoje yra parduodami su nuolaidomis.

„Tyrimai rodo, jog Baltijos šalių gyventojai yra labai jautrūs kainų nuolaidoms. Daugiau nei pusė pirkėjų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje renkasi tuos produktus ar prekybos centrus, kuriuose gali įsigyti prekių pigiau. Vis dėlto, nors naudojantis nuolaidomis išties galima sutaupyti reikšmingą dalį maistui skirtų lėšų, būtina neužmiršti atsakingo apsipirkimo principų ir nepirkti prekių, kurių mums nereikia vien todėl, kad jos kainuoja mažiau nei įprastai. Juk taip elgdamiesi ne sutaupome, o patiriame neplanuotų išlaidų“, − teigė Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė.

Apie atliktą tyrimą. Rekomenduojamas maisto produktų krepšelis sudarytas remiantis Estijos mitybos mokslų organizacijos metodika, pagal kurią kalorijų norma vienam asmeniui turi siekti 2400 kalorijų per parą. Tyrimo duomenis – rekomenduojamame maisto prekių krepšelyje esančių maisto produktų kainas – š.m. vasario mėnesį surinko tyrimų bendrovė „AC Nielsen Baltics“. Kainos buvo renkamos kiekvienos Baltijos šalies sostinės prekybos centruose, kurių bendrai šalyje užimama rinkos dalis sudaro galimybes atspindėti visos šalies kainų lygį.

 

Odeta Bložienė
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.     Amžius nebėra kriterijus Projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai rodo, kad iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys

Nauji reikalavimai žemės ūkiui – teks prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba susitarė dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis. Jau nuo 2023 metų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiai turės prisidėti prie konkrečių priemonių mažinant klimato kaitą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Naujojoje politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai palies

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Taip pat skaitykite