Baltijos šalių tyrimas: Lietuvoje maistas brango mažiau nei Estijoje ir Latvijoje

Keturių asmenų šeimai mėnesiui rekomenduojamo maisto produktų krepšelio kaina Baltijos šalyse per metus padidėjo nežymiai. Daugiausia – 4.3 proc. – Estijoje, mažiausiai – 3.2 proc. – Lietuvoje. Eurą įsivedusioje Latvijoje padidėjimas siekė 4.1 proc. Tokius rezultatus atskleidė antrus metus iš eilės „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Remiantis 2014 m. vasario mėnesį Baltijos šalių prekybos centruose surinktais duomenimis, rekomenduojamas maisto krepšelis keturių asmenų šeimai, kaip ir praėjusiais metais, brangiausiai kainavo Latvijoje – 1145 litus, pigiausiai – Lietuvoje – 996 litus, tuo tarpu Estijoje jis atsiėjo 1097 litus. Nors optimalaus maisto krepšelio kaina augo visose trijose Baltijos valstybėse, augimas buvo nežymus. Lietuvoje maisto krepšelis keturių asmenų šeimai pabrango beveik 31 litu, Latvijoje – 45 litais, Estijoje – 47 litais.

„Kainos ūgtelėjo, tačiau pokyčiai nėra ženklūs. O tik metų pradžioje eurą įsivedusios Latvijos pavyzdys rodo, kad nuogąstavimai dėl drastiško maisto produktų pabrangimo neturi rimto pagrindo – kainų skirtumas neišskiria šios šalies iš kaimynių“, − komentavo Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Didžiausią pajamų dalį maistui skiria latviai. Darant prielaidą, jog abu šeimos suaugusieji uždirba po vidutinį atlyginimą ir turi teisę į lengvatas, priklausančias nepilnamečius vaikus auginantiems dirbantiesiems, Latvijoje gyvenančiai šeimai tektų maistui skirti 27 proc., Lietuvoje – 24 proc., Estijoje – 18 proc. pajamų. Ir nors per metus vidutinės šeimos pajamos augo visose trijose Baltijos šalyse (Estijoje – 6.5 proc., Latvijoje – 7.7 proc., Lietuvoje – 4.6 proc.), šeimos išlaidų dalis, tenkanti maisto produktų krepšeliui, šiais metais, palyginus su praėjusiais, trijose valstybėse sumažėjo nežymiai.

„Tai, kad namų ūkių išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams po truputį mažėja, yra teigiama tendencija, kuri liudija apie gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimą. Kita vertus, šios išlaidos vis dar sudaro liūto dalį namų ūkių biudžetuose, tad maistas išlieka ta išlaidų eilute, kuri turi daugiausiai potencialo mažėti“, − sakė O. Bložienė.

Kaip ir pernai, visose Baltijos šalyse didžiausią maisto produktų krepšelio išlaidų dalį – vidutiniškai 35 proc. – sudaro baltymų grupei priskiriami produktai – mėsa, žuvis, pupelės, riešutai ir kt. Maždaug po 16 proc. krepšelio vertės tenka grūdinių kultūrų ir pieno gaminiams, 13 proc. – daržovėms, dešimtadalis – vaisiams.

Palyginus Estijos, Latvijos ir Lietuvos maisto produktų kainas, didžiausi skirtumai užfiksuoti mėsos, žuvies, pupelių ir riešutų, daržovių ir duonos bei grūdinių kultūrų kategorijose. Labiausiai per metus Baltijos šalyse pabrango pieno produktai ir daržovės.

Nors optimalus maisto krepšelis yra brangiausias Latvijoje, tačiau Latvijos gyventojai taip pat turi daugiausia galimybių sutaupyti, naudodamiesi prekybos tinklų ir gamintojų taikomomis akcijomis. Remiantis kompanijos „AC Nielsen Baltics“ duomenimis, 41 proc. maisto produktų Latvijoje, 38 proc. Lietuvoje ir 33 proc. Estijoje yra parduodami su nuolaidomis.

„Tyrimai rodo, jog Baltijos šalių gyventojai yra labai jautrūs kainų nuolaidoms. Daugiau nei pusė pirkėjų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje renkasi tuos produktus ar prekybos centrus, kuriuose gali įsigyti prekių pigiau. Vis dėlto, nors naudojantis nuolaidomis išties galima sutaupyti reikšmingą dalį maistui skirtų lėšų, būtina neužmiršti atsakingo apsipirkimo principų ir nepirkti prekių, kurių mums nereikia vien todėl, kad jos kainuoja mažiau nei įprastai. Juk taip elgdamiesi ne sutaupome, o patiriame neplanuotų išlaidų“, − teigė Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė.

Apie atliktą tyrimą. Rekomenduojamas maisto produktų krepšelis sudarytas remiantis Estijos mitybos mokslų organizacijos metodika, pagal kurią kalorijų norma vienam asmeniui turi siekti 2400 kalorijų per parą. Tyrimo duomenis – rekomenduojamame maisto prekių krepšelyje esančių maisto produktų kainas – š.m. vasario mėnesį surinko tyrimų bendrovė „AC Nielsen Baltics“. Kainos buvo renkamos kiekvienos Baltijos šalies sostinės prekybos centruose, kurių bendrai šalyje užimama rinkos dalis sudaro galimybes atspindėti visos šalies kainų lygį.

 

Odeta Bložienė
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Artėja galingas vėjas, pajūryje siautės audra

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad ketvirtadienį, spalio 21 d., Lietuvos link pasuko naujas žemo atmosferos slėgio sūkurys ir užgrius didele jėga.  Stiprės pietų, pietvakarių vėjas, kurio gūsių gali neatlaikyti medžiai, yra pavojaus ir nesandariems statiniams, lauke paliktiems daiktams. Ypač pavojinga palikti automobilius po medžiais, kurie, neatlaikę stipraus vėjo, gal lūžti, užgriūti automobilius, pastatus ir kt. Nulaužtų, išverstų medžių gali rastis ir keliuose, gatvėse, todėl patartina be būtinos priežasties  nevykti į kelionę. Visoje šalyje vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s. Artėjant vakarui

Kas geriausiai padeda įveikti rudeninį liūdesį?

Kaip įveikti liūdesį? Trumpėjančios dienos, vis labiau apniukęs oras ir spaudžiantis šaltukas – tai tik kelios priežastys, kurios atrodo kaltos dėl suprastėjusio nuotaikos ir išaugusio noro nieko neveikti. „Eurovaistinės“ farmacininkė sako, kad slogią nuotaiką rudenį įveikti galima, tereikia nedelsti ir imtis priemonių. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad rudenį dažniau nei įprastai klientai užsuka į vaistinę ieškodami priemonių, kurios padėtų išsaugoti energiją ir gerą nuotaiką. „Rudenį dažniau pasidaro liūdna, nes baigiasi vasara, mažai saulės, tad ir mūsų organizme nepasigamina natūraliai vitaminas

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Šiandien Lietuvoje siaus labai stiprus vėjas, ypač vakariniuose šalies rajonuose. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) stiprina budinčias pajėgas ir ruošiasi operatyviai likviduoti galimus gedimus bei prašo gyventojų gamtos stichijų metu būti atidiems. Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui? Svarbu nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, o pastebėjus pažeistus elektros tinklo įrenginius ar nutrūkusius laidus, būtinai nedelsiant apie tai pranešti ESO telefonu 1852. Pateikiame keturis svarbiausius elgesio principus, padėsiančius išvengti skaudžių nelaimių. Pagrindinis dalykas, kurį turi atsiminti kiekvienas, tai pastebėjus nutrūkusį elektros

Vilkyškiuose sekmadienį Mišias aukos vyskupas

Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šį sekmadienį (spalio 24 d.) 14 val. šv. Mišias aukos Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.   Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje bus šventinamas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti. Kunigas Kęstutis Pajaujis kviečia visus dalyvauti.

Taip pat skaitykite