Baldininkų idėja nutapyti Šilutės miesto metraštį įsibėgėja

Jau buvome informavę, kad baldininkai pasiryžo įamžinti Šilutės miesto ir vienos seniausių miesto įmonės baldų gamybos fabriko istoriją ant AB „Šilutės baldai“ tinkuotos tvoros Klaipėdos gatvėje. Kokie istoriniai įvykiai, datos turėtų atsispindėti tapytoje sienoje, sprendė ir patys šilutiškiai.

SBA koncerno viešųjų ryšių vadovė Virginija Dunauskienė ir AB „Šilutės baldai“ vadovė Asta Dijokienė apžvelgė balsavimo rezultatus.

Buvo galima balsuoti
Mintis nutapyti Šilutės miesto metraštį, į jį įkomponuojant ir seniausios miesto įmonės – „Šilutės baldų“ – istoriją kilo patiems baldininkams, minintiems įmonės veiklos 125-ąsias metines. Baldininkų idėja sulaukė pritarimo Savivaldybėje. Kūrybinio potencialo šiai idėjai įgyvendinti ieškota savame mieste, Šilutės r. vaikų meno mokyklos Dailės skyriuje. Šį rudenį baldininkai pasirašė trišalę partnerystės sutartį su Šilutės r. savivaldybe ir Vaikų meno mokykla.
Miesto ir įmonės istorijos metraštis bus tapomas ant baldų įmonės tvoros Klaipėdos gatvėje, kurios plotas viršija 500 kv. metrų. Sąrašas Šilutei reikšmingų datų, įvykių ir asmenybių, kurios turėtų būti pavaizduotos ištapytoje sienoje, paskelbtas AB „Šilutės baldai“ tinklapyje. Savo nuomonę pareikšti ir balsuoti buvo galima iki gruodžio 5 d. Speciali komisija apibendrino balsavimo rezultatus. Su jais susipažinti ir apie juos pranešti „Pamario“ laikraščio skaitytojams buvome pakviesti į baldininkų buveinę.
Komisiją ir spaudos atstovus svetingai sutiko įmonės direktorė Asta Dijokienė ir SBA koncerno viešųjų ryšių vadovė Virginija Dunauskienė. Turėjome puikią galimybę pasigrožėti kalėdine nuotaika spinduliuojančia įmonės aplinka. Išmoningos kalėdinės kompozicijos puošia administraciją ir kiekvieną įmonės cechą. Kasmet įmonė viena iš pirmųjų mieste įžiebia eglutes puošiančias girliandas.
Kalėdine nuotaika spinduliuoja ir posėdžių salė, kur buvo aptarti balsavimo rezultatai. Įmonės vadovė Asta Dijokienė pasidžiaugė, kad šilutiškiai aktyviai balsavo – sulaukta 700 atsiliepimų. Bendruomenės nuomonė svarbi, iš sąrašo nebus išbraukta nė vieno, nors ir vieną balsą pelniusio įvykio ar asmenybės.

Vilma Griškevičienė patikino, kad idėjų bagažas dar neišseko.

Šilutiškiai neliko abejingi
Renkant istorinius faktus ir datas daug darbo įdėjo kultūros darbuotojai, Šilutės H. Šojaus muziejininkai, istorikas Ignas Giniotis, bibliotekininkai. Ne kartą visi buvo susitikę, diskutavo, tobulino sąrašą ir tik tuomet jį atidavė miestelėnų teismui. Tai šilutiškiai, kaip jau minėjome, galėjo padaryti balsuodami už kurį nors įvykį ar asmenybę baldų įmonės interneto svetainėje.
Balsavusieji įsitikinę, kad vienas svarbiausių akcentų turėtų būti potvynis. Už potvynį tapybos darbe balsavo 74. Tik 10-12 balsų atsilieka kiti istorijos faktai: XX a. pr. Šyšos senvagėje įrengtas uostas ir nuo XVI a. pab. Šilutę garsinę turgūs.
50 šilutiškių įsitikinę, kad tapybinės sienos kuriame nors kampelyje turi būti pavaizduotas faktas, kad 1944 m. mieste tebuvo likę vos 7 senbuviai. Šilutiškiai nepamiršo balsuoti už idėjos iniciatorius baldininkus, įvertindami, kad ši įmonė, skaičiuojanti 125-uosius metus, niekada nebuvo nutraukusi ne tik veiklos, bet ir veiklos pobūdžio nekeitė, kad šioje įmonėje visada atsirasdavo darbo miestelėnų šeimoms.
Iš asmenybių, kurios turėtų būti pavaizduotos, daugiausia balsų atiduota Hermanui Zudermanui, Hugo Šojui, Vydūnui. Šilutiškiai pritarė, kad sienoje, kuri taps gyva istorijos liudininke, turėtų būti pavaizduotos asmenybės: Petras Jakštas, Georgas Talatas, Jurgis Zauerveinas, Vilius Bajoras, Ernstas Ankeris, Adalbertas Becenbergeris, Vilhelmas Ernstas Berbomas, Otas Hofmanas, Karlas Vilhelmas Sekuna, knygininkai Rudolfas Štalis ir Fridrichas Adolfas Štalis, Fridrichas Vilhelmas Siebertas, Johanas Karlas Zembrickis.
Iškart po Naujųjų
Jau pirmomis 2016 metų dienomis, po atostogų, Dailės skyriaus mokiniai pradės kurti eskizus. Vaikų meno mokyklos vadovo pareigas laikinai einantis Arnoldas Milukas šmaikštavo, kad dviejų lapų sąrašas ir 500 kv. metrų „drobė“ – įmonės siena – jam asocijuojasi su filmo „Dvylika kėdžių“ siužetu ir Kisos Vorobjaninovo personažu…
Dailės skyriaus bendruomenės laukia rimtas uždavinys sumanymą kūrybiškai įgyvendinti. A. Milukas įsitikinęs, kad vaikai turi savitą požiūrį, regėjimą, tačiau šis kūrybinis procesas pareikalaus naujų žinių. Mokiniai bus pakviesti į susitikimą su profesionaliu gatvės meno tapytoju, studijos „Gyva grafika“ menininku Tadu Šimkumi, kuris kartu su kolega mokinių eskizus perkels ant sienos. Eskizams kurti laiko yra iki balandžio, pirmieji potėpiai ant sienos turėtų atsirasti minint 505-ąsias Šilutės paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metines.
Vizualusis miesto metraštis bus tapomas iki rugsėjo. Koncernas yra pažadėjęs dažų, Savivaldybė įsipareigojo rekonstruoti gatvę. Tikimasi, kad vizualinis miesto metraštis patrauks pravažiuojančiųjų dėmesį. Palikę transporto priemones stovėjimo aikštelėse, svečiai galės pėsčiomis ateiti prie sienos ir ją skaityti, gal net prisėsti ant suolelio, o gal ir kavos puodelį išgerti ir pamojuoti pralenkiantiems pro šalį. Natūralu, kad miesto metraštį ant sienos studijuos ir šilutiškiai. Tikėtina, kad sienoje bus užkoduotų mįslių, užrašytų šmaikščių posakių lietuvininkų tarme, priversiančių galvas pasukti ne tik miesto svečius, bet ir vietinius.
Siena taps interaktyvi. Prie jos darytos asmenukės paplis interneto erdvėse, populiarindamos Šilutės vardą pasaulyje. AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė įsitikinusi, kad siena bus informatyvi, tapybiška, paslaptinga, joje kiekvienas ras visokiausių burtų…
Šilutės r. savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė patikino, kad idėjų bagažas dar neišseko.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 79

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite