Lietuvos bankų asociacijos (LBA) ir teisėsaugos duomenimis, Lietuvoje toliau auga sukčiavimo mastai. Pastebima, kad turtėjant gyventojams ir vystantis technologijoms, keičiasi sukčiavimo tipologija – istorijas apie į avarijas patekusius giminaičius keičia investicinis sukčiavimas, daugėja bankinių duomenų išviliojimo atvejų. Ekspertai pažymi, kad sukčiams sėkmę lemia žmonių atidumo stoka, tačiau būdų apsisaugoti nuo piktavalių atakų yra.

Žala jau siekia 4,5 mln. Eur

Policijos departamento duomenimis, šiemet pirmąjį ketvirtį dėl sukčiavimo (BK 182 str.) pradėti 923 ikiteisminiai tyrimai. Palyginti, per tą patį laikotarpį pernai – 918. Tiesa, bendri gyventojų ir įmonių nuostoliai palyginamuoju laikotarpiu kiek sumažėjo. Sukčių šiemet jau padaryta žala siekia apie 4,5 mln. Eur. 2022 m. sausį-kovą sukčių padaryta žala siekė 6,5 mln. Eur. Per visus praėjusius metus sukčiai iš viso pridarė žalos už daugiau nei 20,5 mln. Eur, o dėl sukčiavimo pradėta 3250 ikiteisminių tyrimų.

„Skaitmenizacija – tarsi lazda su dviem galais. Viena vertus, ji teikia milžinišką naudą visuomenei ir verslams. Kita vertus, ji išplečia ir palengvina sukčiavimo galimybes. Nusikaltėliai dažnai apsimeta teisėsaugos atstovais, imituoja bankų žinutes. Trys bene dažniausiai fiksuojami sukčiavimo būdai yra vadinamasis „fišingas“ arba socialinė inžinerija, investicinis sukčiavimas ir romantinis sukčiavimas“, – sako Aurelija Baranauskaitė, BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė.

Vadinamasis romantinis sukčiavimas pasireiškia tuo, kad pinigai išviliojami kurpiant nuotolinės meilės ar draugystės istorijas, dažniausiai susipažinus per socialinius tinklus. Investiciniai sukčiai paprastai žada garantuotą didelę grąžą ir mažą riziką. Tačiau vieni dažniausių atvejų, kai gyventojams atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba el. laiškai, primenantys banko, VMI ar kitų institucijų pranešimus. Šiuo būdu siekiama išvilioti asmeninius ar bankinius duomenis.

„Tipinis atvejis – kai sukčiai pasakoja gavę informacijos apie įtartinus pavedimus iš jums priklausančios sąskaitos ir prašo atskleisti banko prisijungimo duomenis arba paspausti suklastotą nuorodą“, – pasakoja BTA specialistė.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) savo ataskaitose mini, kad Lietuvoje pastaruoju metu išsiskiria investicinis sukčiavimas. Priduriama, kad šis sukčiavimo būdas dažnai būna susijęs su virtualiomis valiutomis, kas apsunkina tyrimus. Vienais atvejais sukčiai dingsta vos gavę lėšas, kitais auka kurį laiką gali stebėti neva augančią turto vertę. Taip siekiama išvilioti kuo daugiau pinigų. Taip pat gali būti siūloma įsigyti neegzistuojančių kriptovaliutų.

Policijos suvestinėse pastaruoju metu gana dažnai skamba socialinės inžinerijos ir romantinio sukčiavimo atvejai. Štai, balandžio viduryje Kėdainių rajone moteris gavo melagingą SMS žinutę dėl banko paskyros sustabdymo. Jai aktyvavus atsiųstą nuorodą, piktavaliai nuo jos banko sąskaitos nuskaitė per 14 tūkst. Eur. Kovo pabaigoje pranešta, kad Kaune keturi jauni vyrai socialiniuose tinkluose apsimetė mergina ir iš kauniečio išviliojo apie 28 tūkst. Eur. Kiek anksčiau šiemet fiksuotas ir savotiškas antirekordas – sausį pranešta, kad sukčiai iš Vilniaus rajono gyventojos per internetinę investavimo platformą „Trade platform“ apgaulės būdu išviliojo daugiau nei 164 tūkst. Eur.

Svarbu nepanikuoti

„Sukčiai greitai reaguoja į tai, kuo domisi ar naudojasi žmonės. Todėl sukčiavimo būdų ir scenarijų yra begalė. Svarbiausia – nepulti į paniką ir nereaguoti karšta galva. Visus pranešimus vertinkite kritiškai ir geriau patys susisiekite su žinutę atsiuntusia įstaiga. Investuokite tik žinomose platformose“, – pataria A. Baranauskaitė.

Draudimo bendrovė BTA, matydama neraminančias tendencijas ir siekdama apsaugoti gyventojus, išplėtė namų turto draudimo apsaugą. Dabar ji apima žalą, patirtą dėl telefoninių ir internetinių sukčių. Ši apsauga taikoma visiems, draudžiantiems namų turtą nenuomojamuose objektuose.

Apsauga nuo sukčių galioja ne tik apsidraudusiajam, bet ir jo šeimos nariams, gyvenantiems draudimo vietoje. Ji apima pinigų išgryninimą ir mokėjimą už pirkinius pavogta kortele. Taip pat – sukčiavimą ar pinigų išviliojimą apgaulingais telefono skambučiais arba pasinaudojant nuorodomis, gautomis SMS žinutėmis ar elektroniniu paštu.

Kodėl žmonės patiki sukčiais

Nepaisant daugybės perspėjimų viešojoje erdvėje, žmonės vis dar užkimba ant sukčių kabliukų. Psichologė, dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) konsultantė Ieva Aukštuolytė aiškina, kad dauguma sukčių taikomų manipuliacijos formų yra susijusios su sieku išnaudoti žmonių dėmesio stoką arba emocijas.

„Pavyzdžiui, gavęs žinutę iš banku apsimetančio sukčiaus, žmogus tik turėdamas laiko gali ją patyrinėti, atkreipti dėmesį į nuorodas, telefono numerį. Jei žmogus užklumpamas įtemptu metu arba kai dėmesys nukreiptas kitur, jis dažnai tik užmeta akį ir automatiškai atlieka veiksmą. Neįsigilinus, vietomis sukeistos raidės banko pavadinime ar brūkšnelis vietoje taško, dažnai nesukelia įtarimo“, – komentuoja specialistė.

Ji priduria, kad šiais laikais, kai kasdien susiduriame su neaprėpiamu kiekiu informacijos, dėmesio sutelkimas daugeliui tampa išūkiu. Be to, sukčiai dėmesio stokos efektą siekia sustiprinti manipuliuodami emocijomis ir sukeldami šoko efektą, pavyzdžiui gąsdindami, kad įvyks kažkas negero, jei nesiimsite veiksmų nedelsiant.

Anot psichologės, vienintelis vaistas – atidumas ir kritinis mąstymas. Ji siūlo lavinti protą, pavyzdžiui, po keletą minučių per dieną praktikuojant dėmesingą įsisąmoninimą. Tai padės sukaupti dėmesį, pastebėti aplinką ir savo reakcijas į jos pokyčius.

ELTA