Baigiasi terminas teikti paraiškas iki 40 tūkst. eurų verslo paramai kaime

Penktadienis, lapkričio 30 d., – paskutinė paraiškų pateikimo diena tiems, kurių prašoma suma yra iki 40 tūkst. eurų. Kai prašoma paramos suma iki 16 tūkst. eurų, paraiškos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) bus renkamos iki gruodžio 21 d.

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ paraiškų priėmimui skirta 3,4 mln. eurų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir valstybės biudžeto lėšų.

Parama siekiama skatinti socialinį įtraukimą, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Parama teikiama ne žemės ūkio verslui kurti – ja siekiama įvairinti veiklą, kurti mažas įmones ir darbo vietas.

Parama skiriama fiziniams asmenims, nevykdžiusiems ekonominės veiklos nuo 2017 metų gegužės 2 dienos iki 2018 metų gegužės 2 dienos, taip pat naujai įsteigtiems (registruotiems ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki paraiškos pateikimo) privatiems juridiniams asmenims.

Didžiausia paramos suma verslo planui įgyvendinti – 40 tūkst. eurų, finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Tinkamomis finansuoti pripažįstamos šios išlaidos: statinių statyba, rekonstravimas arba kapitalinis remontas, naujos technikos arba įrangos įsigijimas, verslo infrastruktūros kūrimas, bendrosios išlaidos.

Nuo šiol, be kitų remiamų ne žemės ūkio verslų, bus remiama mažmeninė prekyba, konsultavimas buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais, taip pat stovyklaviečių įkūrimas ir veikla, o įrodymai, kad nekilnojamasis turtas, į kurį planuojama investuoti paramos lėšomis, valdomas teisėtai, galės būti pateikti ne kartu su paraiška, o vėliau – iki paramos sutarties pasirašymo dienos.

Taip pat patikslinti atrankos kriterijai. Pirmumo balai projektui teikiami, jeigu įsipareigojama sukurti ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyti daugiau negu vieną darbo vietą. Taip pat tiems, kurie projektus įgyvendina savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje.

Pirmumo teisės sulauks ir pareiškėjas, jeigu jis neseniai (1 metus iki paraiškos pateikimo) grįžo iš emigracijos, arba pareiškėjas ar jo sutuoktinis yra gavęs subsidiją būstui kaimo vietovėje įsigyti pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą.

Taip pat kriterijai numato pirmenybę tiems, kurie ilgiau negu vienus metus yra registruoti kaimo vietovėje arba, jeigu pareiškėjui yra iki 40 metų amžiaus, arba daugiau negu 54 metai, taip pat, jeigu pareiškėja – moteris.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo