Baigiasi terminas teikti paraiškas iki 40 tūkst. eurų verslo paramai kaime

Penktadienis, lapkričio 30 d., – paskutinė paraiškų pateikimo diena tiems, kurių prašoma suma yra iki 40 tūkst. eurų. Kai prašoma paramos suma iki 16 tūkst. eurų, paraiškos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) bus renkamos iki gruodžio 21 d.

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ paraiškų priėmimui skirta 3,4 mln. eurų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir valstybės biudžeto lėšų.

Parama siekiama skatinti socialinį įtraukimą, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Parama teikiama ne žemės ūkio verslui kurti – ja siekiama įvairinti veiklą, kurti mažas įmones ir darbo vietas.

Parama skiriama fiziniams asmenims, nevykdžiusiems ekonominės veiklos nuo 2017 metų gegužės 2 dienos iki 2018 metų gegužės 2 dienos, taip pat naujai įsteigtiems (registruotiems ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki paraiškos pateikimo) privatiems juridiniams asmenims.

Didžiausia paramos suma verslo planui įgyvendinti – 40 tūkst. eurų, finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Tinkamomis finansuoti pripažįstamos šios išlaidos: statinių statyba, rekonstravimas arba kapitalinis remontas, naujos technikos arba įrangos įsigijimas, verslo infrastruktūros kūrimas, bendrosios išlaidos.

Nuo šiol, be kitų remiamų ne žemės ūkio verslų, bus remiama mažmeninė prekyba, konsultavimas buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais, taip pat stovyklaviečių įkūrimas ir veikla, o įrodymai, kad nekilnojamasis turtas, į kurį planuojama investuoti paramos lėšomis, valdomas teisėtai, galės būti pateikti ne kartu su paraiška, o vėliau – iki paramos sutarties pasirašymo dienos.

Taip pat patikslinti atrankos kriterijai. Pirmumo balai projektui teikiami, jeigu įsipareigojama sukurti ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyti daugiau negu vieną darbo vietą. Taip pat tiems, kurie projektus įgyvendina savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje.

Pirmumo teisės sulauks ir pareiškėjas, jeigu jis neseniai (1 metus iki paraiškos pateikimo) grįžo iš emigracijos, arba pareiškėjas ar jo sutuoktinis yra gavęs subsidiją būstui kaimo vietovėje įsigyti pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą.

Taip pat kriterijai numato pirmenybę tiems, kurie ilgiau negu vienus metus yra registruoti kaimo vietovėje arba, jeigu pareiškėjui yra iki 40 metų amžiaus, arba daugiau negu 54 metai, taip pat, jeigu pareiškėja – moteris.

ELTA

Hits: 375

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite