Baigiamojoje konferencijoje aptarti įgyvendinti projektai ir ateities vizijos

VVG „Pagėgių kraštas“ sėkmingai įgyvendino 2007-2013 m. ES paramos strategiją. Rugsėjo 11 d. Pagėgių savivaldybės Turizmo informacijos centre įvyko baigiamoji konferencija, kurios metu buvo aptarti projekto „Vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ vietos plėtros 2007-2013 strategija“ metu įgyvendinti projektai bei pristatyta 2014-2020 m. „Leader“ paramos programa.

Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis VVG „Pagėgių kraštas“ pirmininkui Edmundui Inciui už bendradarbiavimą įteikė padėkos raštą.

Socialinis verslas
Renginio metu VVG „Pagėgių kraštas“ pirmininkas Edmundas Incius pateikė išsamią apžvalgą apie VVG „Pagėgių kraštas“ 2007-2013 m. vietos plėtros strategijos įgyvendinimą: „VVG Pagėgių kraštas buvo įsteigta 2008 m. Pirmojo laikotarpio strategija buvo paruošta ir pradėta įgyvendinti 2010 m. Buvo suplanuota įgyvendinti 47 projektus, bet aktyvių valdybos sektorių atstovų pastangomis įgyvendinome net 55 projektus, kuriems skirta per 1,474 mln. €. Visi įgyvendinti projektai atitiko strategijos iškeltus tikslus ir buvo sėkmingai įgyvendinti.
VVG „Pagėgių krašto“ valdybą sudaro 3 skirtingi sektoriai: nevyriausybinių organizacijų, verslo bei vietos valdžios. Džiugu, kad visą laikotarpi jie dirbo vieni kitus suprasdami ir palaikydami, todėl pavyko pasiekti teigiamų rezultatų. Norėčiau asmeniškai padėkoti strategijoje dalyvavusioms bendruomenėms, VVG „Pagėgių kraštas“ valdybos nariams, administracijos darbuotojams bei Pagėgių savivaldybei, kuri ženkliai prisidėjo prie vykdomų projektų kofinansavimo“.
Pranešimą „Partnerystės vaidmuo plėtojant socialinį verslą kaimo vietovėse“ skaitė Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys. Jis analizavo galimo socialinio verslo apimtis, veiklos principus ir formą VVG teritorijoje.
„ES pasirinko socialinį verslą kaip vieną pagrindinių įrankių kovoti su nedarbu ir augančia socialine atskirtimi, nes unikalus jo modelis šiuo metu efektyviausiai sprendžia opias regiono problemas. Socialinis verslas dėl savo lankstumo ir galimybės pritraukti skirtingus materialius ir nematerialius paramos šaltinius gali pasiūlyti savo prekes ir paslaugas net mažiausias pajamas turintiems gyventojams. Socialiniam verslui būdingas labai platus veiklos spektras. ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką (mokymai bedarbiams ir reintegravimas į darbo rinką), asmeninių paslaugų (vaikų priežiūra, paslaugos senjorams, nuotolinės paslaugos, pagalba socialiai atskirtiems žmonėms ir pan.) ir socialiai atskirtų vietovių plėtros (socialinis verslas labai nutolusiose kaimo vietovėse, reabilitacinės programos kaimo vietovėse)“, – pasakojo S. Stonys.

Baigiamojoje konferencijoje aptarti įgyvendintieji ir būsimi projektai.

Gyventojai nusiteikę talkinti
Konferencijoje Aleksandro Stulginskio universiteto Mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas pristatė LEADER programą 2014-2020 m. ES finansiniu laikotarpiu bei VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijos vietos plėtros strategiją. Jis akcentavo kaimo plėtros 2014-2020 m. svarbą: „VVG „Pagėgių kraštas“ apima dalį Mažosios Lietuvos ir įeina į Lietuvos Respubliką, sudarydama penktąjį Lietuvos etnokultūros regioną. Dabartinė Pagėgių savivaldybės teritorija – rečiausiai apgyvendinta Tauragės apskrityje ir viena iš rečiausiai apgyvendintų šalyje. VVG „Pagėgių krašto“ teritorija yra viena mažiausių kaimo vietovių VVG teritorijų Respublikoje. Kraštas taip pat susiduria su tam tikrais sunkumais: čia didesnis nei šalyje nedarbas, mažesnis darbo užmokestis, opios socialinės atskirties problemos.
Kraštas išsiskiria ne tik skaudžia ir visos Lietuvos istorijos raidai įtakos turėjusia praeitimi, bet ir gausiais rekreaciniais ištekliais. Pagėgių sav. teritorijoje 2011 m. užfiksuota daug didesnė neigiama nei kitur natūrali gyventojų kaita. VVG atlikta sociologinė apklausa atskleidė vietos gyventojų pozityvų požiūrį į nevyriausybinių organizacijų ūkinę veiklą ir teigiamą nusiteikimą talkinti organizuojant bendruomenines paslaugas. Pagėgių krašto NVO pamažu įsisavina naują ūkinės veiklos kryptį. VVG teritorijoje jau yra įgyvendinta keletas NVO ūkinės veiklos projektų, o NVO deklaruoja norą toliau dirbti šia linkme. Įgyvendinti bendruomenių surastas problemas padės nauja 2014-2020 m. LEADER metodo programa“, – kalbėjo R. Čiūtas.
Įteiktos padėkos
Renginio metu už sutelktą ir geranorišką bendradarbiavimą sėkmingai gyvendinant VVG „Pagėgių kraštas“ vietos plėtros 2007-2013 m. strategiją padėkos raštai įteikti Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojui S. Stoniui, VVG „Pagėgių kraštas“ valdybos pirmininkui E. Inciui ir Aleksandro Stulginskio universiteto Mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovui R. Čiūtui.
Už sėkmingą VVG „Pagėgių kraštas“ vietos plėtros 2007-2013 m. strategijos įgyvendinimą padėkos raštu ir atminimo dovana padėkota VVG „Pagėgių kraštas“ administracijos vadovo pavaduotojai Stanislavai Bružienei bei VVG „Pagėgių kraštas“ finansininkei Ramutei Barkauskienei. Valdybos nariams, bendruomenių pirmininkams įteiktos atminimo dovanos.
Po pranešimų vykta apžiūrėti įgyvendintų vietos projektų. Konferencijos dalyviai darbą baigė pažintine kelione Pagėgių krašto laivu „Skalva“, grožėdamiesi Nemuno upės vingiais, Rambyno kalnu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite