Žirgų lenktynės „Sartai 2019“

Po apdovanojimų Egidijus Gudonis su žmona Reda džiaugėsi savo numylėtiniu Gardens Fairytale.

Pirmąjį vasario šeštadienį Dusetose, ant Sartų ežero, vyko tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės „Sartai 2019“, kuriose varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkai.

Lenktynes ir nacionalinį paveldą bei etnines vertybes propaguojančią žiemos mugę organizavo Žemės ūkio ministerija kartu su Zarasų rajono savivaldybe. Didįjį lenktynių prizą trečią kartą iš eilės pelnė uteniškis Egidijus Gudonis.

Rengiamos jau antrą šimtmetį
Istoriniai šaltiniai byloja, kad šiemetinės lenktynės buvo jau 221-osios, pasak organizatorių, oficialiai jau 111-os.

Teigiama, kad lenktynės ant Sartų ežero rengiamos jau nuo 1905 metų. Pirmąsias premijas 1933 metais įsteigė Žemės ūkio rūmai, kurie tada jas ir organizavo, tik kiek vėliau vairą perėmė Žemės ūkio ministerija.

Šiemet ši žiemos šventė sutapo su Dusetų, paskelbtų mažąja Lietuvos kultūros sostine, 500 metų sukaktimi. Šiuo įspūdingu žirginio sporto renginiu dusetiškiai pradėjo švęsti Rytų Aukštaitijos miestelio jubiliejinę sukaktį. Šiemet, pasak organizatorių, septyniuose važiavimuose varžėsi 49 ristūnai, kuriuos vadeliojo 35 Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkai.
Pasigėrėję žirgų bėgimais, atvykusieji galėjo apsilankyti mugėje, kuri viliojo įvairiais kvapais, patiekalais, o pasisotinus buvo galima įsigyti įvairių lauktuvių.

Mugės šurmulį papildė liaudiškos kapelos, folkloro ansamblių muzikantai, susirinkę iš visų šalies kampelių, o šventės atidarymo pradžią paskelbė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas Vaido Andriuškevičiaus.

Šventėje dalyvavo organizacinio komiteto pirmininkė, žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Laikas skelbti nacionalinėmis
„Sartai 2019“ šventės atidaryme bei prieš tai vykusioje spaudos konferencijoje sportininkus ir žiūrovus, renginio organizatorius, linkėdami vieniems greitų sekundžių, kitiems – įspūdingo reginio, sveikino LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Europos Sąjungos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, šventės organizacinio komiteto pirmininkė, žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė, Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, lenktynes dešimtus metus paeiliui rengiančios „Promo events“ direktorius Darius Jonušis, Dusetų seniūnas Saulius Kėblys ir kiti.

Žemės ūkio ministras D. Surplys sakė, kad šios žirgų lenktynės svarbios glaudesniam ryšiui tarp miesto ir kaimo palaikyti, taip pat tai svarbi šeimos šventė, į kurią žmonės susirenka pasidžiaugti vieni kitais, pabendrauti.
„Tai – ir vartotojų šventė, kur susitinka ne tik pirkėjai, bet ir įvairių rūšių amatininkai, prekybininkai. Juk svarbu ne tik gaminti, bet ir parduoti, o tai stiprina ryšį tarp miesto ir kaimo“, – tvirtino žemės ūkio ministras.

Lenktynės sulaukė gausaus žirgų sporto mėgėjų būrio.

Tradicinė paroda
Po lenktynių meno gerbėjai ir parodos dalyviai rinkosi Dusetų dailės galerijoje į tradicinės tarptautinės parodos „Žirgas fotografijoje“ atidarymą. Galerijos vadovas Alvydas Stauskas pristatė dalyvius ir svečius, rajono vadovus, kurie negailėjo pagyrų šio renginio organizatoriams.
A. Stausko teigimu, į parodą pretendavo per 800 nuotraukų, tačiau tarptautinė komisija atrinko 55 autorių 101 fotografiją.

Pagrindinis prizas, kurį įsteigė Utenos gamtos fotografų klubas „Žalias skėtis“ (prezidentas Rimantas Udras), atiteko žinomam šalies fotomenininkui, kilusiam iš Dusetų krašto, Klaudijui Driskiui.

Vytautas RIDIKAS,
autoriaus nuotr.

Hits: 424

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite