Avarinis SOS atrakinimas: kokių spynų verčiau nepirkti?

Yra spynų, kurias vagys gali įveikti žaibišku greičiu ir yra tokių, prie kurių jie gali pavargti gana ilgai. Kaip pastebi spynų meistrai, spynos, kurios būna sunkiau įveikiamos visrakčiais ar laužtuvais, gerokai atbaido ilgapirščius, tad jie labiau linkę dairytis lengvo masalo.

Avarinis SOS atrakinimas: kaip dirba vagys

Profesionalūs nusikaltėliai nuolat seka spynų rinką ir studijuoja naujai atsirandančias spynas, tad jie gana greitai perpranta durų struktūrą. Pastebima, kad jie įsigyja naujus modelius, atlieka jų pjūvius, prieš tai išstudijavę visus mechanizmus. Profesionaliai dirbti įgudę vagišiai veikia preciziškai bei tiksliai: pragręžia spyną, stengdamiesi nieko neužkliudyti: nei kietmetalio traukės, nei kitų apsaugų. Dažniausiai jiems tai puikiai pavyksta padaryti, nes jau būna sukaupę pakankamai praktikos.

Paprastai ilgapirščiai į patalpas patenka keliais būdais. Į klausimą, koks atrakinimo būdas vagišiams – lengviausias, tiksliausiai galėtų atsakyti spynų ekspertai.

Vertėtų aptarti svarbiausius. Bene pats patogiausias būdas – kai spynos įveikiamos, pasitelkus mažesnių apsukų grąžtus, kurie gręžia nepaprastai tyliai, tad net akyliausi kaimynai ničnieko nesuuos, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų diena, ar naktis.

Perpratus durų mechanizmą, bus kur kas paprasčiau pragręžti reikiamus taškus. Būtent juose jungiasi atrakinimo traukės. Taip nesunkiai apeinamos kietmetalio apsaugos. Dažniausiai tokie taškai, esantys šalia spynos šerdies, būna kelių centimetrų. Vėliau žymiai paprastesnis etapas – krumpliaračius prasukti atsuktuvu.

Atrakinimo galimybės

Pastebima, kad ilgapirščiai gerokai dažniau užsuka į daugiabučius nei į sodybas. Tokiose situacijose jie veikia tyliai, nesukeldami aplinkinių įtarimo ir paprastai užtrunka vos minutę ar kelias.

  • Kai niekaip negebame apsispręsti kokią spyną rinktis – reikėtų pasvarstyti dar kartą.  Europietiško tipo spynos vertėtų vengti. Minimas spynas atrakinti nusikalstantiems asmenims ypač patinka, mat labai paprasta susitvarkyti. Tokias durų spynas visiškai nesunku sulaužyti, mat yra aišku, kur ką lankstyti bei pasukti. Tai, reiškia, kad spynų ekspertai visada patars vengti elementaraus tipo spynų.
  • Vagišiai nepaprastai gerai dirba, pasitelkdami visrakčius. Jie nepamainomi įveikiant  rimtesnes spynas. Visraktis bene populiariausias įrankis, su kuriuo SOS atrakinimas – greitai įveikiama užduotis.
  • Kai nusikaltėliai žūtbūt veržiasi patekti į patalpas, jie linkę naudoti net laužtuvą. Užtat laužtuvas daug rečiau pasitelkiamas nusikalstamų elementų, kai braunamasi pro plastikines duris, sutvirtintas metaliniais apkaustais.
Apsiginti nuo vagių įmanoma

Duris apsaugojus keliais užraktais, spynos kur kas sudėtingiau atrakinamos. Geriausia rinktis ne mažiau kaip du užraktus. Vienas iš jų turėtų būti plokštelinis, o kitas – cilindrinis. Papildomai įrengta durų sklendė – leis jaustis kur kas ramiau, nes nuosavybė ir joje esantis turtas bus apsaugoti.

Siekiant apsisaugoti nuo įsibrovėlių, labai pravartu pasikonsultuoti su spynų ekspertais. Jie galėtų atskleisti ne vieną paslaptį, kaip papildomai būtų galima sustiprinti apsaugas, jog įveikti būstą saugančias spynas net ir ypač gudriems vagims būtų sunkiau. Meistrai geba suteikti rūpimas konsultacijas visais spynų patikimumo klausimais, rekomenduoti geriausios kokybės gaminius ir nurodyti tas, kurios visiškai bevertės. Visada verta prisiminti: kai siekiame, jog turtas liktų saugus, pravartu pasirūpinti konsultacija su kompetentingais specialistais. Minėtos srities atstovai bet kurioje situacijoje gebės pasiūlyti reikiamą sprendimą bei pateikti naudingų patarimų.

Užsak. Nr.2020/24.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite