Avarinis SOS atrakinimas: kokių spynų verčiau nepirkti?

Yra spynų, kurias vagys gali įveikti žaibišku greičiu ir yra tokių, prie kurių jie gali pavargti gana ilgai. Kaip pastebi spynų meistrai, spynos, kurios būna sunkiau įveikiamos visrakčiais ar laužtuvais, gerokai atbaido ilgapirščius, tad jie labiau linkę dairytis lengvo masalo.

Avarinis SOS atrakinimas: kaip dirba vagys

Profesionalūs nusikaltėliai nuolat seka spynų rinką ir studijuoja naujai atsirandančias spynas, tad jie gana greitai perpranta durų struktūrą. Pastebima, kad jie įsigyja naujus modelius, atlieka jų pjūvius, prieš tai išstudijavę visus mechanizmus. Profesionaliai dirbti įgudę vagišiai veikia preciziškai bei tiksliai: pragręžia spyną, stengdamiesi nieko neužkliudyti: nei kietmetalio traukės, nei kitų apsaugų. Dažniausiai jiems tai puikiai pavyksta padaryti, nes jau būna sukaupę pakankamai praktikos.

Paprastai ilgapirščiai į patalpas patenka keliais būdais. Į klausimą, koks atrakinimo būdas vagišiams – lengviausias, tiksliausiai galėtų atsakyti spynų ekspertai.

Vertėtų aptarti svarbiausius. Bene pats patogiausias būdas – kai spynos įveikiamos, pasitelkus mažesnių apsukų grąžtus, kurie gręžia nepaprastai tyliai, tad net akyliausi kaimynai ničnieko nesuuos, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų diena, ar naktis.

Perpratus durų mechanizmą, bus kur kas paprasčiau pragręžti reikiamus taškus. Būtent juose jungiasi atrakinimo traukės. Taip nesunkiai apeinamos kietmetalio apsaugos. Dažniausiai tokie taškai, esantys šalia spynos šerdies, būna kelių centimetrų. Vėliau žymiai paprastesnis etapas – krumpliaračius prasukti atsuktuvu.

Atrakinimo galimybės

Pastebima, kad ilgapirščiai gerokai dažniau užsuka į daugiabučius nei į sodybas. Tokiose situacijose jie veikia tyliai, nesukeldami aplinkinių įtarimo ir paprastai užtrunka vos minutę ar kelias.

  • Kai niekaip negebame apsispręsti kokią spyną rinktis – reikėtų pasvarstyti dar kartą.  Europietiško tipo spynos vertėtų vengti. Minimas spynas atrakinti nusikalstantiems asmenims ypač patinka, mat labai paprasta susitvarkyti. Tokias durų spynas visiškai nesunku sulaužyti, mat yra aišku, kur ką lankstyti bei pasukti. Tai, reiškia, kad spynų ekspertai visada patars vengti elementaraus tipo spynų.
  • Vagišiai nepaprastai gerai dirba, pasitelkdami visrakčius. Jie nepamainomi įveikiant  rimtesnes spynas. Visraktis bene populiariausias įrankis, su kuriuo SOS atrakinimas – greitai įveikiama užduotis.
  • Kai nusikaltėliai žūtbūt veržiasi patekti į patalpas, jie linkę naudoti net laužtuvą. Užtat laužtuvas daug rečiau pasitelkiamas nusikalstamų elementų, kai braunamasi pro plastikines duris, sutvirtintas metaliniais apkaustais.
Apsiginti nuo vagių įmanoma

Duris apsaugojus keliais užraktais, spynos kur kas sudėtingiau atrakinamos. Geriausia rinktis ne mažiau kaip du užraktus. Vienas iš jų turėtų būti plokštelinis, o kitas – cilindrinis. Papildomai įrengta durų sklendė – leis jaustis kur kas ramiau, nes nuosavybė ir joje esantis turtas bus apsaugoti.

Siekiant apsisaugoti nuo įsibrovėlių, labai pravartu pasikonsultuoti su spynų ekspertais. Jie galėtų atskleisti ne vieną paslaptį, kaip papildomai būtų galima sustiprinti apsaugas, jog įveikti būstą saugančias spynas net ir ypač gudriems vagims būtų sunkiau. Meistrai geba suteikti rūpimas konsultacijas visais spynų patikimumo klausimais, rekomenduoti geriausios kokybės gaminius ir nurodyti tas, kurios visiškai bevertės. Visada verta prisiminti: kai siekiame, jog turtas liktų saugus, pravartu pasirūpinti konsultacija su kompetentingais specialistais. Minėtos srities atstovai bet kurioje situacijoje gebės pasiūlyti reikiamą sprendimą bei pateikti naudingų patarimų.

Užsak. Nr.2020/24.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite