Avarinis SOS atrakinimas: kokių spynų verčiau nepirkti?

Yra spynų, kurias vagys gali įveikti žaibišku greičiu ir yra tokių, prie kurių jie gali pavargti gana ilgai. Kaip pastebi spynų meistrai, spynos, kurios būna sunkiau įveikiamos visrakčiais ar laužtuvais, gerokai atbaido ilgapirščius, tad jie labiau linkę dairytis lengvo masalo.

Avarinis SOS atrakinimas: kaip dirba vagys

Profesionalūs nusikaltėliai nuolat seka spynų rinką ir studijuoja naujai atsirandančias spynas, tad jie gana greitai perpranta durų struktūrą. Pastebima, kad jie įsigyja naujus modelius, atlieka jų pjūvius, prieš tai išstudijavę visus mechanizmus. Profesionaliai dirbti įgudę vagišiai veikia preciziškai bei tiksliai: pragręžia spyną, stengdamiesi nieko neužkliudyti: nei kietmetalio traukės, nei kitų apsaugų. Dažniausiai jiems tai puikiai pavyksta padaryti, nes jau būna sukaupę pakankamai praktikos.

Paprastai ilgapirščiai į patalpas patenka keliais būdais. Į klausimą, koks atrakinimo būdas vagišiams – lengviausias, tiksliausiai galėtų atsakyti spynų ekspertai.

Vertėtų aptarti svarbiausius. Bene pats patogiausias būdas – kai spynos įveikiamos, pasitelkus mažesnių apsukų grąžtus, kurie gręžia nepaprastai tyliai, tad net akyliausi kaimynai ničnieko nesuuos, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų diena, ar naktis.

Perpratus durų mechanizmą, bus kur kas paprasčiau pragręžti reikiamus taškus. Būtent juose jungiasi atrakinimo traukės. Taip nesunkiai apeinamos kietmetalio apsaugos. Dažniausiai tokie taškai, esantys šalia spynos šerdies, būna kelių centimetrų. Vėliau žymiai paprastesnis etapas – krumpliaračius prasukti atsuktuvu.

Atrakinimo galimybės

Pastebima, kad ilgapirščiai gerokai dažniau užsuka į daugiabučius nei į sodybas. Tokiose situacijose jie veikia tyliai, nesukeldami aplinkinių įtarimo ir paprastai užtrunka vos minutę ar kelias.

  • Kai niekaip negebame apsispręsti kokią spyną rinktis – reikėtų pasvarstyti dar kartą.  Europietiško tipo spynos vertėtų vengti. Minimas spynas atrakinti nusikalstantiems asmenims ypač patinka, mat labai paprasta susitvarkyti. Tokias durų spynas visiškai nesunku sulaužyti, mat yra aišku, kur ką lankstyti bei pasukti. Tai, reiškia, kad spynų ekspertai visada patars vengti elementaraus tipo spynų.
  • Vagišiai nepaprastai gerai dirba, pasitelkdami visrakčius. Jie nepamainomi įveikiant  rimtesnes spynas. Visraktis bene populiariausias įrankis, su kuriuo SOS atrakinimas – greitai įveikiama užduotis.
  • Kai nusikaltėliai žūtbūt veržiasi patekti į patalpas, jie linkę naudoti net laužtuvą. Užtat laužtuvas daug rečiau pasitelkiamas nusikalstamų elementų, kai braunamasi pro plastikines duris, sutvirtintas metaliniais apkaustais.
Apsiginti nuo vagių įmanoma

Duris apsaugojus keliais užraktais, spynos kur kas sudėtingiau atrakinamos. Geriausia rinktis ne mažiau kaip du užraktus. Vienas iš jų turėtų būti plokštelinis, o kitas – cilindrinis. Papildomai įrengta durų sklendė – leis jaustis kur kas ramiau, nes nuosavybė ir joje esantis turtas bus apsaugoti.

Siekiant apsisaugoti nuo įsibrovėlių, labai pravartu pasikonsultuoti su spynų ekspertais. Jie galėtų atskleisti ne vieną paslaptį, kaip papildomai būtų galima sustiprinti apsaugas, jog įveikti būstą saugančias spynas net ir ypač gudriems vagims būtų sunkiau. Meistrai geba suteikti rūpimas konsultacijas visais spynų patikimumo klausimais, rekomenduoti geriausios kokybės gaminius ir nurodyti tas, kurios visiškai bevertės. Visada verta prisiminti: kai siekiame, jog turtas liktų saugus, pravartu pasirūpinti konsultacija su kompetentingais specialistais. Minėtos srities atstovai bet kurioje situacijoje gebės pasiūlyti reikiamą sprendimą bei pateikti naudingų patarimų.

Užsak. Nr.2020/24.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite