Automobilių detalių vagys nusitaikė į bagažinės užuolaidėles

Keičiasi automobilių vagysčių tendencijos – jų mažėja, tačiau apvagiami transporto priemonių savininkai patiria didesnę žalą. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, vagys renkasi naujesnių automobilių brangiau kainuojančias detales ir elektroninę įrangą. Taip pat daugėja atvejų, kai ilgapirščiai neapsiriboja keliomis detalėmis, o pasirinktą transporto priemonę apšvarina labiau. Draudikai pastebi, kad šį rudenį ypač išaugo bagažinės užuolaidėlių vagysčių skaičius.

„Veidrodėliai, žibintai ir navigacinės sistemos – Lietuvoje dažniausiai vagiamos detalės. Taip pat automobilio priekyje esančios grotelės itin dažnai sulaukia ilgapirščių dėmesio. Šį rudenį fiksuojame naują tendenciją – išdaužus galinį transporto priemonės stiklą pavagiamos bagažinės užuolaidos. Tokių detalių poreikis yra, nes vežant didesnius daiktus automobiliais, ypač universaliais modeliais, užuolaidėlės būna pažeidžiamos. Nauja tokia detalė gali kainuoti ir daugiau kaip 1000 eurų, todėl panaudotos yra paklausios, o jų kaina svyruoja nuo 400 iki 600 eurų“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.

Jis atkreipė dėmesį, kad ne tik detalių vagys turėtų pasinaudoti ką tik prasidėjusiu tamsiuoju metų laikotarpiu. „Žmonės turi patys daugiau dėmesio skirti automobilių saugumui. Automobilių stovėjimo aikštelėse nuo ilgapirščių gali apsaugoti filmavimo kameros arba vaizdo registravimo sistemos. Kai kurie daugiabučių gyventojai įsigudrina vagis atbaidyti tiesiog užklijavę lipdukus, pranešančius, kad patalpa yra filmuojama vaizdo kameromis. Kaštai – minimalūs, o galimybė atbaidyti vagis padidėja“, – sakė žalų ekspertas.

Lietuvos draudikų asociacijos duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį už pavogtas detales Lietuvos draudimo bendrovių atlyginta žala sudarė 1227 eurus. Tai yra 12 proc. daugiau, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, kai ji siekė 1095 eurus.

Jis taip pat rekomendavo įsirengti vaizdo registratorius. „Kai transporto priemonėje yra vaizdo registratorius, jis drausmina aplinkinius. Kai vagis, apžiūrinėdamas transporto priemonę, pamato, kad yra filmuojamas, dažniausiai praeina pro šalį. Yra nemažai atvejų, kai vagis nurinkinėja išorines transporto priemonės detales ir registratoriaus nepastebi. Tuo tarpu jei nusikaltimas vykdomas transporto priemonės salone, vaizdo registratorius paprastai pavagiamas. Tuomet vagišius galėtų pagelbėti patalpos ar stovėjimo aikštelės stebėjimo kameros“, – patarė M. Žilionis.

Jo teigimu, dauguma daugiabučių kiemų didmiesčiuose yra ankšti, tačiau visada paliekant automobilį nakčiai reikėtų vengti tamsių užkampių, stengtis rasti vietą, kurią gerai apšviečia gatvių žibintai.

„Kai žmonėms kelis kartus tame pačiame kieme yra pavagiama ta pati detalė – veidrodėlių stiklai ar panašiai – pateikiame rekomendaciją ant vagis dominančių detalių išgraviruoti transporto priemonės valstybinį numerį. Kai žmonės atlieka šį veiksmą, paprastai dėl detalių vagysčių pas draudikus nebesugrįžta, vadinasi, jų problema išsprendžiama. Pastaraisiais metais graviravimas naudojamas rečiau, tačiau tai yra efektyvus būdas apsaugoti išorines transporto priemonių dalis nuo vagysčių“, – sakė draudikas.

Detalių ženklinimas

Jis taip pat pasidžiaugė Lietuvoje pradedamu transporto priemonių detalių ženklinimu. „Kiekvienas naujas automobilis turėtų būti pažymėtas vadinamąja sintetine DNR technologija. Naujo automobilio detalėms būtų priskiriamas kodas. Šio žymėjimo nuplauti ar nuvalyti cheminėmis priemonėmis nepažeidžiant pačios detalės taip pat nepavyks. Pareigūnai galėtų patikrinti duomenų bazėje, kur kodas būtų priskiriamas tam tikram valstybiniam numeriui. Tada naudotų automobilių detalių rinkoje nebūtų poreikio pirkti tokias dalis ir ši sistema veiktų. Sistema, kurioje įvedami sintetiniu DNR pažymėtų automobilių duomenys, yra tarptautinė, todėl Lietuvoje dingusios detalės galėtų būti surastos net jeigu buvo išgabentos į užsienį“, – sakė M. Žilionis.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Prancūzijos prezidentas E. Macronas pažadėjo, kad Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedra bus atstatyta

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo prancūzų tautai, kad nuo gaisro nukentėjusi Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedra bus atstatyta. Valstybės vadovas tai pareiškė pirmadienį vėlai vakare aikštėje prie katedros.  „Aš jums pažadu, kad mes atstatysime katedrą. Visi kartu. Nuo rytdienos bus pradėtos rinkti lėšos tiek Prancūzijoje, tiek užsienyje“, – sakė E. Macronas. „Ši katedra – Prancūzijos istorijos dalis. Mes ja didžiuojamės, mes ją pastatėme prieš daugiau kaip 800 metų, mes ją gražinome ir plėtėme šimtmetis po šimtmečio“, – priminė prezidentas. „Aš

Trečiadienį bus tikrinama Gyventojų perspėjimo sistema

Trečiadienį, balandžio 17 dieną, 11.52 val., bus tikrinama Perspėjimo sistema. Šalies gyventojai girdės sirenų gausmą, centralizuoto valdymo sirenos bus įjungtos garsiniu signalu „Dėmesio visiems“, taip pat gyventojams bus išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus apie sistemos patikrinimą.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atkreipia dėmesį, kad šie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos priims tik tie telefonai, kuriuose yra įjungta korinio transliavimo funkcija. Telefonų nustatymo instrukcijos ir daugiau informacijos apie šią sistemą pateikiama interneto svetainėje www.lt72.lt. Patikrinimo

Tiksliuosius mokslus Lietuvoje bus galima studijuoti nemokamai

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius pranešė, kad jo vadovaujama ministerija iš vidinių resursų rems tų tiksliuosius mokslus nusprendusių studijuoti jaunuolių bakalauro mokslus, kurie nepateks į valstybės finansuojamas vietas. Tokiu būdu visiems informatikos, inžinerinių technologijų, matematikos ir gyvybės mokslus studijuojantiems jaunuoliams Lietuvos universitetuose ir kolegijose mokslas bus nemokamas.  Pasak ministro V. Sinkevičiaus, tokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai, o tikslieji mokslai yra ekonomikos variklis, todėl nuspręsta, finansuojant studijas, paskatinti jaunuolius studijuoti tiksliuosius mokslus. „Valstybė nebegali blaškytis, kvalifikuotų specialistų, ypač informacinių