„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės.

Tatjana Petravičienė (kairėje) ir Irena Šeputienė.

Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą Gagienę. „Žmogui yra labai svarbu pažinti ir realizuoti save. Tai gali būti dainavimas, fraktalų piešimas, mezgimas. Vyresnio amžiaus žmonės turi daug galių. Jų turtas – sukaupta išmintis, patirtis, žinios. Dvasinis tobulėjimas atsiranda dalijantis – duodame ir patys turtėjame. Psichologai yra nustatę, kad labai svarbi žmogaus savivertė, kuri atsiranda iš darnos su savimi. Labai svarbi integracija – svarbu rasti savo vietą. Kūryba prie to prisideda. Kuriantis žmogus jaučiasi pakylėtas, vertingas“, – kalbėjo R. Gagienė.

Nauja aistra – fraktalai
Nors Tatjana Petravičienė jau ne pirmą kartą rengia savo pieštų fraktalų parodas, tačiau buvo žmonių, kuriems ši piešimo technika nebuvo girdėta. T. Petravičienė papasakojo, kad Irena Šeputienė paprašė sukurti melodiją dviem jos eilėraščiams iš pirmosios poezijos knygos ir padainuoti pristatyme. „Visi mes galime piešti dėl savęs, dažnas ir groti, tačiau parodyti savo kūrybą kitiems nėra taip lengva. O kai užvaldo jausmas, kad tu turi ir gali nugalėti save, nebegali sustoti, norisi dalintis“, – kalbėjo Tatjana.
Prieš keletą metų pamėgusi fotografuoti, žiūrėdama į ekrane besikeičiančias fotografijas Tatjana sakė: „Žiūrint pro fotoaparato akutę atsiveria pasaulis. Pamačius tokį grožį, neįmanoma pro jį praeiti neužfiksavus. Ir vėliau, žiūrėdama į tą vaizdą, tą dievišką grožį, išgyvenu tuos pačius jausmus“.

Fraktalo piešinį sudaro spontaniškai nupieštos linijos ir įvairių dydžių bei formų ploteliai, kurie nuspalvinami spalvotais pieštukais. Ši tapybos rūšis kilo iš Rusijos, autoriai T. Z. Polujachtova ir A. E. Komovas pavadino jį žmogaus būsenos analitinės diagnostikos, prognozės ir korekcijos fraktaliniu metodu. Terminas „fraktalas“ kilęs iš lotyniško žodžio fractus, tai reiškia „sudarytas iš dalių“.

Už susidomėjimą fraktalų piešimu autorė dėkinga savo draugei. „Padavė man baltą lapą, pieštuką ir sako: „Piešk, tu gali“. Piešiu užsimerkusi, protas nedirba, tik pasąmonė. Ranka pati piešia. Viskas išryškėja, kai pradedi spalvinti. Šiandien jau nebegaliu sustoti. Vienas po kito atsiranda nauji paveikslai“,– pasakojo T. Petravičienė. Ji yra baigusi muzikos mokyklą, jos tėvelis buvo kompozitorius ir labai norėjo, kad ir dukra rinktųsi muzikės kelią. Bet gal per daug buvo verčiama groti? Dabar grojanti savo malonumui.

Kokia lietaus spalva?
Vėliau vyko Irenos Šeputienės poezijos knygos „Lietaus spalva“ sutiktuvės. Skambant elektrinių vargonų muzikai, atliekamai T. Petravičienės, keletas TAU literatų būrelio narių perskaitė pasirinktus eilėraščius ir išsakė asmeninę refleksiją. Vida Tarozienė pasidalijo savo įžvalgomis apie knygą: „Atrodo, kad man užrašų neprireiks, pasakysiu, kas išliko mintyse po knygos perskaitymo. Kaip pirma knyga, sakyčiau, – solidi, daug eilėraščių. Vyrauja gamtos tematika, tačiau rašo ir vaikams, ir pipiriukų pribarstyta visuomenine tematika. Jos eilėraščiuose daug spalvų, judesio, „vėjas padūkęs“, „pavasaris parpėdina, klešnes pasiraitojęs“…, bet svarbiausia – Irena moka išgirsti ir tylą, pamatyti tokį rūką, kad net ir vaiduokliui reikia žvakės“.

Autorės atsivėrimas
Irena Šeputienė, vienos knygos autorė, dviejų knygų bendraautorė, papasakojo apie savo kūrybos kelią: „Viskas prasidėjo prieš ketverius metus, kai išėjau į užtarnautą poilsį ir atsirado daugiau laiko, kurį norėjosi naudingai realizuoti. Pastebėjau, kad anūkės per daug laiko praleidžia prie kompiuterių (anksčiau pradėjo mygtukus maigyti nei kalbėti) ir norėdama jas atitraukti nuo to užsiėmimo, pradėjau joms sekti pasakas.
Greitai mano žinomų pasakų atsargos išseko, tad pradėjau kurti pati. Bet kaip nustebau, kai anūkės pradėjo sakyti, kad aną kartą aš pasakojau kitaip. Taip buvau priversta jas užrašyti. Kai jau susirinko nemažas pluoštelis, išsiunčiau į „Terra Publika“ leidyklą. Praėjo pusantrų metų, kol pasakos sugulė į šią didelę gražią knygą – „365 pasakos prieš miegą“. Iš viso šioje knygoje yra 31 mano pasaka“.

Leidinį redagavo mokytoja Irena Arlauskienė, iliustravo Aurimas Liekis. I. Šeputienė pati paskaitė keletą eilėraščių ir miniatiūrą apie žiemą, kur visi žodžiai iš „ž“ raidės. Skambėjo T. Petravičienės atliekama muzika ir romansai.

Šilutės TAU rektorius Pranas Avižinis pasidžiaugė I. Šeputienės kūryba, akcentavo, kad labai svarbu, ką mes paliekame po savęs: „Ta šviesa – eilėraščiai, mintys, idėjos, kurios sklinda iš kuriančiųjų – atitenka mums visiems, mes kartu tobulėjame“.

Suaugusiųjų mokymosi savaitė
Apie Suaugusiųjų mokymosi savaitės renginius papasakojo Daiva Būdvytienė. Savaitė iš tiesų buvo turininga. Universiteto klausytojai savaitės pradžios dieną, žiūrėjo Šilutės kamerinio dramos teatro spektaklį – komediją „Pietūs vienam“. Antradienį vyko aplankyti Kintų Vydūno kultūros centrą. Trečiadienį buvo organizuota išvyka į Švėkšnos tradicinių amatų centrą. Ketvirtąją dieną edukacinis užsiėmimas vyko Žemaičių Naumiesčio etnokultūros centre. Kartu aplankytas ir Šilutės žemės ūkio mokyklos žuvininkystės praktinio mokymo centras.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai

Apie knygyną ir knygas prie kavos puodelio

Sausio 8 d. į neseniai Šilutės „Vagos“ knygyne atsidariusią kavinukę skubėjo būrelis literatūrą mėgstančių šilutiškių, TAU literatų būrelio narių. Čia vyko susitikimas su knygyno direktore Laima Kraulėdiene ir šilutiške rašytoja, išleidusia jau keturias knygas vaikams ir vieną jaunimui, Igne Zarambaite. Nemažai klausimų buvo užduota ir knygyno direktorei, ir jaunajai rašytojai. Beveik 10 tūkstančių knygų Knygyno direktorė L. Kraulėdienė papasakojo, kad šis knygynas Šilutėje buvo atidarytas 2017 metų gegužės 2-ąją, o kovą sukaks vieneri metai, kai veikia dabartinėse patalpose, Lietuvininkų g.