Atrinkti geriausi Lietuvoje trakėnų veislės žirgai

Lietuvos žirgyno filiale „Nemuno žirgynas“ surengtuose žirgų bandymuose šįkart įvertinti 34 trakėnai.

Šilgaliuose esančiame Lietuvos žirgyno filiale „Nemuno žirgynas“ vyko trakėnų veislės žirgų vertinimai ir darbingumo bandymai. Šiemet vertinimuose dalyvavo tik Lietuvos žirgyne išauginti 34 trakėnai – iš jų 5 eržilai ir 14 kumelių.

Atrinko veisimui
Eržilų bandymuose nugalėjo žirgas Galtero, šiam žirgui suteikta kergimo licencija. Siekiant pelnyti veislinį pripažinimą ir tarptautiniu mastu, kitąmet su šiuo žirgu planuojama dalyvauti 100 dienų trunkančiuose testavimuose, Lenkijoje. Be to, žirgas bus ruošiamas sportui ir bus siekiama atskleisti geriausias jo darbines savybes. Šis eržilas yra išaugintas Vilniaus žirgyne.
Vyresnio amžiaus eržilų grupėje vertinimo komisijai buvo pristatytas anglų grynakraujų veislės eržilas Šerkšnas. Jis irgi gavo kergimo licenciją. Anglų grynakraujų veislės eržilai naudojami trakėnams veisti, kaip trakėnų veislės gerintojai. Komisija gerai įvertino ir 2013 m. gimimo trakėnų veislės eržilus Ledas ir Eriksonas, bet pasiūlė juos ruošti ir pristatyti kitais metais, nes jie dar jauni.
Galutiniam vertinimui į ringą buvo išvesta ir 14 kumelių (9 išaugintos Nemuno žirgyno filiale, 5 – Vilniaus skyriuje). Tarp kumelių komisija nugalėtoja pripažino Loteriją. Ji įrašyta į Trakėnų kumelių pirmąją (pagrindinę) kilmės knygą. Šioje knygoje įrašytos kumelės papildo Lietuvos žirgyno veislinę trakėnų bandą – net 70 proc. palikuonių savybių priklauso būtent nuo kumelių genetikos. 10 kumelių įvertintos teigiamai ir įrašytos į Trakėnų antrąją kumelių kilmės knygą. Jos taip pat yra tinkamos veisimui, tačiau dalis šių kumelių bus ruošiama sportui ir pardavimui.
Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacija, dukterinė Vokietijos trakėnų asociacijos narė, vadovaujasi patvirtinta selekcine programa, kuri nustatyto vertinimo taisykes bei kriterijus. Kumelių vertinimo taisyklės Lietuvoje yra griežtesnės negu Vokietijoje, nes kumelių šuoliai čia vertinami laisvėje.
Griežtos taisyklės
Kiekvienais metais Lietuvos žirgyno trakėnų banda padidėja maždaug 80 kumeliukų, iš kurių po kelerių metų licencijuojami ir reprodukcijai tinkamais pripažįstami 2-3 eržilai ir apie 20 veisimui tinkamų kumelių.
„Pagrindinė žirgų įvertinimo sėkmė priklauso nuo zootechnikų žinių ir kvalifikacijos – jiems tenka įdėti daug pastangų, nes nuo eržilo ir kumelės parinkimo iki aukšto įvertinimo bandymuose praeina net 3-4 metai. Todėl džiaugiamės, kad mūsų žirgyne dirba tikri šios srities profesionalai. Ačiū Nemirai Stašienei ir Ramunei Jolantai Jasienei, kurių rūpesčiu galime didžiuotis puikiais trakėnų veislės žirgais“,– sakė Lietuvos žirgyno direktorius Žilvinas Tomas Badikonis.
Kiekvienais metais Lietuvos žirgyno filiale „Nemuno žirgynas“ vykstančiuose bandymuose įvertinami ir atrenkami geriausi Lietuvoje trakėnų veislės žirgai. Bandymų metu vertinamas žirgo tipas, eksterjeras, žingsnis, riščia, zovada, šuolio technika.
Šįkart žirgus vertino komisija: Vokietijos trakėnų sąjungos ekspertas Hermann Josef Vollmers, Lenkijos trakėnų vertinimo ekspertas Tomasz Siedlanowski, Lietuvos trakėnų vertinimo ekspertai Raminta Sakalauskienė ir Arūnas Jurgaitis.
Vertinimuose vadovautasi Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos selekcinėje programoje patvirtintomis vertinimo taisyklėmis. Renginyje dalyvavo ne tik Lietuvos, bet irsvečiai iš Lenkijos, Rusijos, Estijos ir Latvijos. Po vertinimų jie buvo pakviesti į viešą pardavimą, kur galėjo įsigyti įvairaus amžiaus ir galimybių Trakėnų veislės žirgų.
Viešas pardavimas
Į pirmą kartą surengtą viešą pardavimą susirinko nemažai trakėnų veislės žirgams neabejingų žmonių. Buvo pristatomi išvedami žirgai ir paskelbiama pradinė kaina. Tolimesnėse derybose pirkėjai galėjo siūlyti savo kainą. Antai jauna perspektyvi raitelė,beje, garsių elitinių raitelių brolių Mato ir Kristupo Petraičių sesuo Barbora Vėtra Petraitytė nusižiūrėjo kumelę Alfą, dėl kurios tebevyksta derybos.
Trakėnų žirgų veislė buvo išvesta XVIII a. viduryje, lietuviškas ir prūsiškas kumeles kryžminant su geriausiais įvairių veislių eržilais. Ši žirgų veislė išsiskiria išvystytu raumenynu, taisyklingu eksterjeru, grakštumu, gerais aliūrais ir lengvu šuoliu. Šiandien trakėnai priskiriami prie nykstančių žirgų veislių. Genofondo saugojimo funkcijas šalyje LR žemės ūkio ministerijos pavedimu įgyvendina Lietuvos žirgynas. Šiuo metu žirgyne saugomi 304 trakėnai – tai yra pasaulyje didžiausia trakėnų veislės banda.

Pamario inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Muziejų naktis Bitėnuose

Šeštadienį, gegužės 14 d., Bitėnus apgobė Tarptautinė muziejų naktis. Nepaisant žvarbos, Martyno Jankaus muziejuje susirinko nemažas būrys svečių. Jaukiai įsitaisę muziejaus edukacinio centro antrame aukšte, žiūrovai stebėjo paruoštą Martyno Jankaus muziejaus programą.   Vakaras prasidėjo grafikės Gražinos Didelytės spalvotų piešinių parodos pristatymu iš ciklo „Dainavo klodai“ ir „Brangiausios vietos“. Pristatyme dalyvavo menininkės kūrybinių teisių paveldėtojas, jos darbų skleidėjas ir atminimo puoselėtojas prof. Vygandas Čaplikas, kartu su parodos kuratore Vida Korn. Šioje parodoje eksponuojami menininkės darbai sukurti jai apsigyvenus Dzūkijoje, Rūdnelės

Įgyvendintas iš ES Socialinio fondo finansuojamas socialinės gerovės projektas      

Asociacija Šilutės Soroptimos klubas ir partneriai Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras bei Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šilutės Viltis“ įgyvendino Europos Socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Socialinę gerovę kuriame drauge“ Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0433. Projekto tikslas-ugdyti savipagalbos ir socialinius įgūdžius socialinę atskirtį patiriantiems Šilutės gyventojams, kartu ugdant bendruomeniškumą ir savanorystę.  Šiam tikslui pasiekti suorganizuoti 108 užsiėmimai asmenims su negalia, jų šeimų nariams, vyresnio amžiaus Šilutės miesto gyventojams. Įgyvendinant projektą vyko įvadinis seminaras, 5 bendrųjų įgūdžių mokymai, 61 seminaras-praktikumas, 40 lavinamųjų užsiėmimų,

Tarp piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojų – ir ketvirtokė iš Žemaičių Naumiesčio

Paskelbti piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: viena iš jų – Ugnė Barakauskaitė, Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė. Paaiškėjo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos surengto piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: Šakių „Varpo“ mokyklos penktos klasės mokinė Austėja Pužauskaitė, Alytaus r. Butrimonių gimnazijos septintos klasės mokinys Grantas Grudzinskas, Tauragės „Versmės“ gimnazijos pirmos gimnazinės klasės mokinė Kamilė Savickaitė, Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė Ugnė Barakauskaitė, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos aštuntokė Marija Šmakotinaitė ir Visagino edukacijų centro

Kas yra debesijos ekosistema ir ką turėtumėte apie ją žinoti?

Ko gero, daugelis verslininkų, jei patys nesinaudoja debesų kompiuterija (angl. cloud computing), arba kitaip debesija, tai bent yra apie ją girdėję. Šis IT sprendimas leidžia greitai prisitaikyti ir patenkinti nuolat kintančius įmonės poreikius. Debesų kompiuterija įgalina kurti naujoviškesnius ir dinamiškesnius darbo būdus, kurie skatina verslo augimą ir suteikia konkurencinį pranašumą. Taigi šiame straipsnyje plačiau papasakosime apie tai, kas yra debesijos ekosistema, kaip ji veikia ir kokiais privalumais pasižymi. Debesijos ekosistema – kas tai? Debesijos ekosistema yra sudėtinga ir dinamiška tarpusavyje

Taip pat skaitykite