Atnaujintas pažintinis Aukštumalos pelkės takas

Po gerą pusmetį trukusios rekonstrukcijos Nemuno deltos regioniniame parke oficialiai atidarytas Aukštumalos pažintinis takas.

Impregnuotomis pušinėmis lentomis grįstas Aukštumalos pažintinis takas driekiasi 1,2 km.

Impregnuotomis pušinėmis lentomis grįstas Aukštumalos pažintinis takas driekiasi 1,2 km.

Anksčiau vadintas „Bebrų taku“, po rekontrukcijos nusidriekęs 1,2 kilometro medinis takas su apžvalgos bokštais dabar pavadintas Aukštumalos pažintiniu taku. Pasak Lietuvos gamtos fondo projektų vadovo Nerijaus Zableckio, ši tako rekonstrukcija yra tik dalis numatytų darbų. Norint labiau išsaugoti pelkę, numatoma dar iškirsti medžių.
„Su pelkėmis labai paprasta. Reikia 10 metų padirbėti, tada pradedi žinoti, ką reikia daryti. Mes pradėjome 2006 metais ir tik dabar pradedame skinti savo darbo vaisius. Vienas iš jų – šitas takas 380 ežerėlių turinčioje Aukštumalos pelkėje“, – pažintinio tako atidarymo metu juokavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Romas Pakalnis.
„Atnaujintas Aukštumalos pažintinis takas neabejotinai yra vienas gražiausių Šilutės rajone. Tokio tako, kuris vestų lankytojus į paslaptingą pelkės širdį – aukštapelkės plynę su tyvuliuojančiais ežerokšniais, – mūsų krašte dar nebuvo“, – sakė Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis.
Aukštumalos pažintinis takas nusidriekė per vieną didžiausių ir gražiausių Nemuno deltos pelkių – Aukštumalos aukštapelkę, plytinčią Kintų seniūnijoje. Iki mūsų dienų natūralius bruožus išlaikė tik vakarinė pelkės dalis (užimanti trečdalį buvusios pelkės ploto), kuri 1995 m. paskelbta telmologiniu (pelkių) draustiniu. 1993 m. ji įrašyta į pelkių ir kitų šlapynių apsaugai skirtos Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos teritorijų sąrašą, o nuo 2004 metų tapo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi.
Aukštumala vilioja keliautojus pelkiniais ežerėliais, kiminų patalais su spanguolynais, nykštukinėmis pušaitėmis, labai retų tyrulinių erikų vainiklapiais, saulašarėmis, laukinių paukščių – gervių, sėjikų, tikučių ar kuolingų – balsais bei galimybe pamatyti sklandantį jūrinį erelį.Atidaro
Tako rekonstrukcija pradėta 2015 m. spalį. Dalis naujojo tako sumontuota ant tvirtų 30 cm skersmens plastikinių vamzdžių, todėl lankytojai gali drąsiai, nesibaimindami sušlapti kojas, grožėtis gamta. Medinei tako daliai įrengti naudotos impregnuotos pušinės lentos, todėl takas yra tvirtesnis ir ilgaamžiškesnis. Pažintinio tako pabaigoje prie pelkinio ežerokšnio įrengta 3 metrų aukščio apžvalgos platforma, nuo kurios atsiveria Aukštumalos pelkės panorama. Šiai platformai įrengti lėšų skyrė UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“, o tako montavimo darbus atliko UAB „Šilutės polderiai“ meistrai.
Per pelkę vingiuojantis 1,2 km ilgio pažintinis takas lankytojams atskleis ne tik aukštapelkės grožį ir jos formavimosi istoriją, bet ir padės atverti pelkės gamtos lobių skrynelę: pažinti tik jai būdingas buveines, augalus ir gyvūnus, suprasti, kuo vertinga ši paslaptinga ekosistema, kaip lengvai galima ją pažeisti ir kaip sudėtinga gydyti jau padarytas žaizdas. Atnaujinti informaciniai stendai ir bylos apie kadaise čia buvusius, bet mūsų dienų nesulaukusius pelkininkų kaimus, pirmuosius Aukštumalos pelkės mokslinius tyrimus, aukštapelkių reljefo ypatybes ir durpių klodų metraščiuose slypinčią istorinę medžiagą.
Lankytis Aukštumalos pažintiniame take galima ištisus metus be specialių leidimų, tačiau nederėtų užmiršti, kad draudžiama nulipti nuo tako. Lankantis pažintiniame take privalu netriukšmauti ir netrikdyti pelkėje perinčių paukščių, netrypti samanų dangos, nepalikti šiukšlių, nekurti laužų ir nerūkyti. Norėdami labiau pažinti aukštapelkę, galite joje apsilankyti kartu su Nemuno deltos regioninio parko ekologais arba specialiai pasirengusiais gamtos gidais. Informacijos apie gidus suteiks Nemuno deltos regioninio parko administracija arba rasite projekto svetainėje www.aukstumala.lt/svietimas.

Vaidotas VILKAS

Hits: 760

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Taip pat skaitykite