Atnaujintas pažintinis Aukštumalos pelkės takas

Po gerą pusmetį trukusios rekonstrukcijos Nemuno deltos regioniniame parke oficialiai atidarytas Aukštumalos pažintinis takas.

Impregnuotomis pušinėmis lentomis grįstas Aukštumalos pažintinis takas driekiasi 1,2 km.

Impregnuotomis pušinėmis lentomis grįstas Aukštumalos pažintinis takas driekiasi 1,2 km.

Anksčiau vadintas „Bebrų taku“, po rekontrukcijos nusidriekęs 1,2 kilometro medinis takas su apžvalgos bokštais dabar pavadintas Aukštumalos pažintiniu taku. Pasak Lietuvos gamtos fondo projektų vadovo Nerijaus Zableckio, ši tako rekonstrukcija yra tik dalis numatytų darbų. Norint labiau išsaugoti pelkę, numatoma dar iškirsti medžių.
„Su pelkėmis labai paprasta. Reikia 10 metų padirbėti, tada pradedi žinoti, ką reikia daryti. Mes pradėjome 2006 metais ir tik dabar pradedame skinti savo darbo vaisius. Vienas iš jų – šitas takas 380 ežerėlių turinčioje Aukštumalos pelkėje“, – pažintinio tako atidarymo metu juokavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Romas Pakalnis.
„Atnaujintas Aukštumalos pažintinis takas neabejotinai yra vienas gražiausių Šilutės rajone. Tokio tako, kuris vestų lankytojus į paslaptingą pelkės širdį – aukštapelkės plynę su tyvuliuojančiais ežerokšniais, – mūsų krašte dar nebuvo“, – sakė Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis.
Aukštumalos pažintinis takas nusidriekė per vieną didžiausių ir gražiausių Nemuno deltos pelkių – Aukštumalos aukštapelkę, plytinčią Kintų seniūnijoje. Iki mūsų dienų natūralius bruožus išlaikė tik vakarinė pelkės dalis (užimanti trečdalį buvusios pelkės ploto), kuri 1995 m. paskelbta telmologiniu (pelkių) draustiniu. 1993 m. ji įrašyta į pelkių ir kitų šlapynių apsaugai skirtos Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos teritorijų sąrašą, o nuo 2004 metų tapo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi.
Aukštumala vilioja keliautojus pelkiniais ežerėliais, kiminų patalais su spanguolynais, nykštukinėmis pušaitėmis, labai retų tyrulinių erikų vainiklapiais, saulašarėmis, laukinių paukščių – gervių, sėjikų, tikučių ar kuolingų – balsais bei galimybe pamatyti sklandantį jūrinį erelį.Atidaro
Tako rekonstrukcija pradėta 2015 m. spalį. Dalis naujojo tako sumontuota ant tvirtų 30 cm skersmens plastikinių vamzdžių, todėl lankytojai gali drąsiai, nesibaimindami sušlapti kojas, grožėtis gamta. Medinei tako daliai įrengti naudotos impregnuotos pušinės lentos, todėl takas yra tvirtesnis ir ilgaamžiškesnis. Pažintinio tako pabaigoje prie pelkinio ežerokšnio įrengta 3 metrų aukščio apžvalgos platforma, nuo kurios atsiveria Aukštumalos pelkės panorama. Šiai platformai įrengti lėšų skyrė UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“, o tako montavimo darbus atliko UAB „Šilutės polderiai“ meistrai.
Per pelkę vingiuojantis 1,2 km ilgio pažintinis takas lankytojams atskleis ne tik aukštapelkės grožį ir jos formavimosi istoriją, bet ir padės atverti pelkės gamtos lobių skrynelę: pažinti tik jai būdingas buveines, augalus ir gyvūnus, suprasti, kuo vertinga ši paslaptinga ekosistema, kaip lengvai galima ją pažeisti ir kaip sudėtinga gydyti jau padarytas žaizdas. Atnaujinti informaciniai stendai ir bylos apie kadaise čia buvusius, bet mūsų dienų nesulaukusius pelkininkų kaimus, pirmuosius Aukštumalos pelkės mokslinius tyrimus, aukštapelkių reljefo ypatybes ir durpių klodų metraščiuose slypinčią istorinę medžiagą.
Lankytis Aukštumalos pažintiniame take galima ištisus metus be specialių leidimų, tačiau nederėtų užmiršti, kad draudžiama nulipti nuo tako. Lankantis pažintiniame take privalu netriukšmauti ir netrikdyti pelkėje perinčių paukščių, netrypti samanų dangos, nepalikti šiukšlių, nekurti laužų ir nerūkyti. Norėdami labiau pažinti aukštapelkę, galite joje apsilankyti kartu su Nemuno deltos regioninio parko ekologais arba specialiai pasirengusiais gamtos gidais. Informacijos apie gidus suteiks Nemuno deltos regioninio parko administracija arba rasite projekto svetainėje www.aukstumala.lt/svietimas.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite