Atnaujintas pažintinis Aukštumalos pelkės takas

Po gerą pusmetį trukusios rekonstrukcijos Nemuno deltos regioniniame parke oficialiai atidarytas Aukštumalos pažintinis takas.

Impregnuotomis pušinėmis lentomis grįstas Aukštumalos pažintinis takas driekiasi 1,2 km.

Impregnuotomis pušinėmis lentomis grįstas Aukštumalos pažintinis takas driekiasi 1,2 km.

Anksčiau vadintas „Bebrų taku“, po rekontrukcijos nusidriekęs 1,2 kilometro medinis takas su apžvalgos bokštais dabar pavadintas Aukštumalos pažintiniu taku. Pasak Lietuvos gamtos fondo projektų vadovo Nerijaus Zableckio, ši tako rekonstrukcija yra tik dalis numatytų darbų. Norint labiau išsaugoti pelkę, numatoma dar iškirsti medžių.
„Su pelkėmis labai paprasta. Reikia 10 metų padirbėti, tada pradedi žinoti, ką reikia daryti. Mes pradėjome 2006 metais ir tik dabar pradedame skinti savo darbo vaisius. Vienas iš jų – šitas takas 380 ežerėlių turinčioje Aukštumalos pelkėje“, – pažintinio tako atidarymo metu juokavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Romas Pakalnis.
„Atnaujintas Aukštumalos pažintinis takas neabejotinai yra vienas gražiausių Šilutės rajone. Tokio tako, kuris vestų lankytojus į paslaptingą pelkės širdį – aukštapelkės plynę su tyvuliuojančiais ežerokšniais, – mūsų krašte dar nebuvo“, – sakė Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis.
Aukštumalos pažintinis takas nusidriekė per vieną didžiausių ir gražiausių Nemuno deltos pelkių – Aukštumalos aukštapelkę, plytinčią Kintų seniūnijoje. Iki mūsų dienų natūralius bruožus išlaikė tik vakarinė pelkės dalis (užimanti trečdalį buvusios pelkės ploto), kuri 1995 m. paskelbta telmologiniu (pelkių) draustiniu. 1993 m. ji įrašyta į pelkių ir kitų šlapynių apsaugai skirtos Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos teritorijų sąrašą, o nuo 2004 metų tapo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi.
Aukštumala vilioja keliautojus pelkiniais ežerėliais, kiminų patalais su spanguolynais, nykštukinėmis pušaitėmis, labai retų tyrulinių erikų vainiklapiais, saulašarėmis, laukinių paukščių – gervių, sėjikų, tikučių ar kuolingų – balsais bei galimybe pamatyti sklandantį jūrinį erelį.Atidaro
Tako rekonstrukcija pradėta 2015 m. spalį. Dalis naujojo tako sumontuota ant tvirtų 30 cm skersmens plastikinių vamzdžių, todėl lankytojai gali drąsiai, nesibaimindami sušlapti kojas, grožėtis gamta. Medinei tako daliai įrengti naudotos impregnuotos pušinės lentos, todėl takas yra tvirtesnis ir ilgaamžiškesnis. Pažintinio tako pabaigoje prie pelkinio ežerokšnio įrengta 3 metrų aukščio apžvalgos platforma, nuo kurios atsiveria Aukštumalos pelkės panorama. Šiai platformai įrengti lėšų skyrė UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“, o tako montavimo darbus atliko UAB „Šilutės polderiai“ meistrai.
Per pelkę vingiuojantis 1,2 km ilgio pažintinis takas lankytojams atskleis ne tik aukštapelkės grožį ir jos formavimosi istoriją, bet ir padės atverti pelkės gamtos lobių skrynelę: pažinti tik jai būdingas buveines, augalus ir gyvūnus, suprasti, kuo vertinga ši paslaptinga ekosistema, kaip lengvai galima ją pažeisti ir kaip sudėtinga gydyti jau padarytas žaizdas. Atnaujinti informaciniai stendai ir bylos apie kadaise čia buvusius, bet mūsų dienų nesulaukusius pelkininkų kaimus, pirmuosius Aukštumalos pelkės mokslinius tyrimus, aukštapelkių reljefo ypatybes ir durpių klodų metraščiuose slypinčią istorinę medžiagą.
Lankytis Aukštumalos pažintiniame take galima ištisus metus be specialių leidimų, tačiau nederėtų užmiršti, kad draudžiama nulipti nuo tako. Lankantis pažintiniame take privalu netriukšmauti ir netrikdyti pelkėje perinčių paukščių, netrypti samanų dangos, nepalikti šiukšlių, nekurti laužų ir nerūkyti. Norėdami labiau pažinti aukštapelkę, galite joje apsilankyti kartu su Nemuno deltos regioninio parko ekologais arba specialiai pasirengusiais gamtos gidais. Informacijos apie gidus suteiks Nemuno deltos regioninio parko administracija arba rasite projekto svetainėje www.aukstumala.lt/svietimas.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite