Atgimė 1905 m. pastatytas našlaičių prieglaudos pastatas

Istorija byloja, kad buvusiame Žibų kaime, kuris metams bėgant organiškai įsiliejo į Šilutės miestą,  tolimais 1888 metais buvusi įsteigta našlaičių prieglauda. O 1905 m. šalia katalikų bažnyčios iškilo Našlaičių namais pavadintas raudonų plytų pastatas. Sovietmečiu jame buvo vaikų tuberkuliozės sanatorija „Eglutė“. Pasak paskutinės šios įstaigos vadovės Vincentos Bubilienės, internatinė sanatorija veikė iki dvidešimtojo amžiaus paskutinio dešimtmečio.

Tolimesnis šio pastato likimas bebuvo linksmas: liko niekam nebereikalingas, plėšiamas, vandalų niokojamas ir pamažu griaunamas… Nors ir stovi šalia bažnyčios. Naujuoju Šilutės katalikų parapijos klebonu paskirtas Remigijus Saunorius iškart atkreipė į tai dėmesį. Pradėjo varstyti valdiškų įstaigų duris ir raginti prikelti architektūriškai vertingą pastatą iš pražūties.

Klebono rūpesčiai davė vaisių. Po kelerių metų restauracijos ir remonto darbų praėjusį pirmadienį, gruodžio 5 d., šis pastatas su kukliomis iškilmėmis buvo atidarytas naujam gyvenimui. 

Pašventintas atgimęs statinys

Skambant „Pamario brass“ iškilmingam maršui, atnaujinto pastato atidarymo juostą perkirpo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas dekanas Remigijus Saunorius, pastatą renovavusios statybų bendrovės „Stamela“ vadovas Matas Liepis, Šilutės H. Šojaus muziejaus, kurio globon perduotas šis pastatas, direktorė Indrė Skablauskaitė.

Į šio pastato konferencijų salę pakviestiems parapijiečiams, pastato projektuotojams, projekto rengėjams, savivaldybės vadovams Žemaičių krašto Vyskupas Algirdas Jurevičius kalbėjo: „Kai pirmą kartą prieš porą metų klebono pakviestas lankiausi šiame pastate, vietoj perdangų buvo tik stori rąstai… Dabar matome, kad viskas padaryta. Ir padaryta tai visų pastangomis, bendradarbiaujant. Nei Savivaldybė, nei parapija po vieną nepajėgi tokio pastato įveiklinti ir suremontuoti. Bet kai ateina parama iš Europos Sąjungos fondų, kai padeda Vyriausybė, Savivaldybė ir parapija, bendros pastangos duoda vaisių“.

Vyskupas pašventino naująsias pastato erdves ir atidžiai apžiūrėjo patalpas, kai ką įdomaus įamžindamas savo išmaniajame telefone. Nedažnai tenka pamatyti fotografuojantį vyskupą…

„Kultūrinė sanatorija“?

Renginio pradžioje vedėja pavadino naująjį pastatą kultūrine sanatorija (kol kas tai nėra oficialus pavadinimas). Vyskupas pasidžiaugė, kad šiuo metu šioje „kultūrinėje sanatorijoje“ yra eksponuojami patys įdomiausi dekanato paveikslai iš Švėkšnos bažnyčios, vaizduojantys išganymo scenas iš Senojo ir Naujojo testamento. Rodoma gražiai restauruota labai sena Šilutės bažnyčios krikštykla (ją beje restauravo H. Šojaus muziejaus restauratoriai), puošnūs liturginiai rūbai, maldų knygos, įvairūs bažnytiniai daiktai.

Vyskupas padovanojo padidintą ir įrėmintą atviruką, kuriame užfiksuoti Katalikų bažnyčia ir Našlaičių namai prieš 90 metų. Dabar šie pastatai vėl tokie patys kaip tada.

Vyskupas atkreipė dėmesį, kad gerai, jog šių pastatų grožio nebeslepia medžiai, kuriais sovietmečiu bandyta paslėpti slogiai atrodančius anų metų blokinius pastatus.

Tarnaus bendruomenei

Galimybe dalyvauti šiame renginyje pasidžiaugęs evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis priminė, kad Šilutėje gyvenęs rašytojas Hermanas Zudermanas savo raštuose yra rašęs, kad pasimeldęs Verdainės bažnytėlėje, jis užsukdavo ir į katalikų bažnyčią pasiklausyti ir pasižvalgyti katalikų bažnyčios liturginių apeigų.

Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis vardijo visus, kurie daug nuveikė atgaivinant šiuos namus. Sakė, kad dar nėra žinoma, kaip bus pavadinta buvusi našlaičių prieglauda. Vienu iš galimų pavadinimų, anot jo, galėtų būti ir minėtoji „kultūrinė  sanatorija“. Jo žodžiais, kadangi čia visą laiką buvo globos namai, gal ir dabar čia bus religinės krypties prieglaudos namai. Čia veiks paroda, pastogę poilsiui ras piligrimai.

Meras dėkojo visiems, kurie prisidėjo atstatant šį išvaizdų Šilutės pastatą. Jo žodžiais, pagrindinis šio pastato gaivinimo iniciatorius yra klebonas Remigijus, nė akimirkai nesuabejojęs šių namų reikalingumu. „Nieko nebūtų buvę padarytą, jei ne klebono R. Saunoriaus iniciatyvumas, užsispyrimas ir energija“.

Į tai klebonas dekanas R. Saunorius juokaudamas iškėlęs rodė delnus, sakydamas: „Ant mano rankų nėra nė vienos pūslės. Nė vienos plytos neatnešiau… Viską lėmė bendras darbas, kurio rezultatą šiandien matome. Simboliška, kad pradžioje čia buvo našlaičių prieglauda, priimdavo vienišus, be tėvų likusius vaikus. O po kažkiek laiko pats pastatas tampa našlaičiu: nebeturi durų, nebeturi langų, nebeturi šeimininkų. Šiandien viskas yra. Jis jau gali priimti mus visus, kurie esame Dievo vaikai“.

Klebonas dėkoja visiems: projekto rengėjams, projektuotojams, statybininkams, Savivaldybės vadovams, muziejaus darbuotojams, aukojusiems parapijiečiams… Pasak klebono, čia ir toliau bus prieglauda, ateiti galės visi, kas tik norės. „O su muziejumi bendradarbiausime tiek, kiek norėsime kartu dirbti“.

Belieka visiems šilutiškiams pasidžiaugti miestą vėl puošiančiu gražiai atjaunėjusiu raudonplyčiu pastatu. Ir nesvarbu, kaip bus pavadinta kažkada buvusi našlaičių prieglauda. Iš garbingų dvasininkų ir valdžios vyrų kalbų darytina išvada: kad ir kaip bus pavadintas šis pastatas, jis bus atviras miesto bendruomenei ir svečiams.

Petras Skutulas, autoriaus nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pirmosios ponios Dianos Nausėdienės vizitas Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankėsi Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje, kur dalyvavo bendroje edukacijoje ir diskusijoje su Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos Carito, Meno ir sporto mokyklos neformaliojo suaugusiųjų švietimo bei Pagėgių sav. neįgaliųjų draugijos atstovais, bibliotekos lankytojais. „Be galo malonu būti tarp aktyvių, skaitančių, mąstančių, socialiai atsakingų žmonių. Ačiū jums už tai, kad esate tie Vydūno įkvėpti spinduliai, nešantys ir dalijantys šviesą kitiems, ypatingai jaunimui. Tai be galo svarbu, tai kuria atvirą, drąsią ir tvirtą bendruomenę“, – sakė D. Nausėdienė.

Joninėms ant Rambyno kalno 140 metų

Šventas mūsų kalnas ir šita vieta – buvo taip per amžius, bus taip visada. Daug čia buvo švenčių, keitėsi laikai, o Rambynas žilas matė visa tai… Regimantas Šilinskas „Ant Rambyno“   Prieš 140 metų ant legendomis apipinto didingo Rambyno kalno pirmą kartą suskambo lietuviška daina, eilėmis ir scenarijų žodžiais prabilo mėgėjiškų teatrų dalyviai, o susirinkę žiūrovai iš visos Lietuvos iki ryto klausėsi muzikos, juokėsi, verkė ir dainavo kartu. Buvo kartu. Ši šventė – gyvoji tradicija, o jos meninė ir kultūrinė

Vogė alkoholinius gėrimus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Nuo kovo 2 iki gegužės 2 dienos 38-erių metų vyras per 8 kartus iš parduotuvės Šilutėje pavogė alkoholinių gėrimų už 154 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1977 m., dėl socialiniame tinkle paskelbtos šmeižiančios informacijos apie jį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 11 d. vakare Saugose akivaizdžiai neblaivus (tikrintis neblaivumą atsisakė) vyras, gim. 1971 m., sužalojo 6 metais už save vyresnį vyrą. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į

Ant naujo pašto ženklo – pirmą sykį Klaipėdoje startuosiančios didžiųjų burlaivių lenktynės

Šiandien, birželio 14 d. Lietuvos paštas išleidžia Natalijos Vaišnorienės kurtą pašto ženklą „Lietuvos didžiųjų burlaivių regata“. Pašto ženklo nominalas – 1,55 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Klaipėdos pašte, adresu H. Manto g. 7. Didžiųjų burlaivių lenktynių „The Tall Ships Races“ starto uostu šįmet pirmą kartą istorijoje taps Klaipėda. Į Lietuvos uostamiestį birželio 27-30 d. suplauks didieji burlaiviai, o birželio 30-ąją iš Klaipėdos startavę burlaiviai lenktyniaus iki Helsinkio. Liepos 7 dieną jie

Taip pat skaitykite