Ateitis – be automobilių

2030 metais žmonės miestuose daugiau naudosis viešuoju transportu, dviračiais, vaikščios pėsčiomis, o automobiliais vyks vos 40 proc. visų kelionių, gerokai išaugs elektromobilių skaičius, traukiniai taps ekologiška ir patrauklia kelionės priemone – tokį „Laisvė judėti“ svarbiausių darbų planą pristatė susisiekimo ministras Marius Skuodis neseniai surengtoje spaudos konferencijoje.

„Norime sukurti tokią sistemą, kad žmonėms judėti tiek miestuose, tiek tarp jų būtų kuo patogiau ir paprasčiau, todėl investuosime į kuo daugiau patogių ir greitų jungčių, plėtosime elektromobilių parką, nes šių transporto priemonių skaičius jau dabar sparčiai auga, taip pat kelionių įpročius turėtų pakeisti „Rail Baltica“ – ekologiškų ir greitų traukinių eismas tam tikromis kryptimis konkuruos su lėktuvais ir automobiliais“, – sakė M. Skuodis surengtame Susisiekimo ministerijos ateities darbų ir vizijų pristatyme.

Šiuo metu beveik pusė (40 proc.) Lietuvos šeimų turi po du automobilius, o transporto išlaidos siekia 1670 eurų per metus vienam gyventojui, arba net 16 proc. pajamų, kai ES vidurkis – 13 proc. Nuo ES vidurkio atsiliekame ir pagal keliavimo įpročius: miestuose automobiliais vyksta daugiau kaip pusė kelionių, o šalies viduje net 90 proc., kai ES vidurkis – 86 proc. Nerimą kelia ir su tuo susijusi oro aplinkos tarša – transporto tarša sudaro trečdalį visos aplinkos taršos.

Atsižvelgdama į šiandieninę situaciją, Susisiekimo ministerija užsibrėžė tikslą imtis priemonių, kad 2030 metais didžiuosiuose miestuose 29 proc. kelionių vyktų pėsčiomis (2 proc. daugiau nei 2017 m.), 13 proc. – dviračiais (7 proc. daugiau), beveik kas penkta kelionė vyktų viešuoju transportu (5 proc. daugiau), o kelionės automobiliais sudarytų 41 proc. visų kelionių mieste.

„Siekdami šių tikslų, planuojame atnaujinti Darnaus judumo mieste planų gaires, vystyti dviračių takų sistemą, didinti elektromobilių įkrovimo prieigų skaičių, kurti patogias transporto jungtis. Dėsime pastangas, kad iki 2024-ųjų žmogus su vienu transporto bilietu galėtų keliauti visoje šalyje visomis kryptimis ir visomis transporto priemonėmis“, – pasakoja M. Skuodis.

Kuriant draugišką aplinkai sistemą, bus koncentruojamasi į aplinkai draugiškas transporto priemones. Manoma, kad jau 2027 metais viešojo keleivių vežimo kelių transporto, įskaitant taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančius asmenis, priemonės didmiesčiuose naudos degalus tik iš atsinaujinančių energijos išteklių, o iki 2029 metų net 80 proc. autobusų bus elektriniai arba naudojantys alternatyviuosius degalus.

Šalyje iki 2025 metų 15 kartų planuojama išplėsti elektrinių automobilių įkrovimo prieigų tinklą.

Prie oro taršos mažinimo prisidės ir geležinkeliai: šiuo metu elektrifikuojamas vienas iš labiausiai apkrautų geležinkelio ruožų tarp Vilniaus ir Klaipėdos, nuo 2026-ųjų pradėsianti veikti geležinkelio linija „Rail Baltica“ taip pat bus elektrifikuota.

„Rail Baltica“, kuria bus galima greitai pasiekti Varšuvą, Taliną ir Rygą, turėtų iš esmės pakeisti keliavimo įpročius tarp Baltijos valstybių ir Lenkijos. Taip pat bus tobulinamos ir kitos jungtys: per trejus metus turėtų būti atkurti ir pradėti nauji skrydžiai iš viso 110 krypčių, o keliautojų lėktuvais padaugėti daugiau nei 2 kartus, bus plečiamas dviračių takų tinklas, rekonstruojamos magistralės „Via Baltica“, Utenos plentas, Vilnius–Kaunas, kuriamos sąlygos laivybai šalies upėmis.

„Gerinsime ir interneto prieigas, tai taip pat prisideda prie šalies galimybių vystymo. Per ateinančius trejus metus 90 proc. šeimų turės prieigą prie 100 Mbs spartos interneto, o prie 30 Mbs spartos interneto galės prisijungti 95 proc. gyventojų. Dabar šie skaičiai atitinkamai siekia 61 ir 69 proc.“, – kalbėjo ministras.

Taip pat bus plėtojamas ir itin spartus 5G interneto tinklas – kitais metais jis jau turėtų pradėti funkcionuoti Vilniuje, o 2023 metais – 5 didžiausiuose šalies miestuose.

Skaičiuojama, jog į šalies susisiekimo sistemą per ketverius metus nuo 2021-ųjų iki 2024-ųjų bus investuota daugiau kaip 3 mlrd. eurų.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tradicinėje Vydūno atminimo konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai

Rugpjūčio 4 dieną įvykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai ir pan. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas šiai temai skyrė taip pat nemažai dėmesio. Vydūno vardu pavadintoje Pagėgių bibliotekoje kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rugpjūčio pirmąją savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka bei Vydūno draugija organizuoja konferenciją, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti

Norinčių modernizuoti savo individualų namą iš Šilutės rajono – tik 32

Šiemet paraiškų gauti finansavimą už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) modernizavimą skaičius išaugo bene dvigubai. APVA gavo beveik 1300 paraiškų už daugiau kaip 11 mln. eurų. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų šiai priemonei skirta 10 mln. eurų. „Kalbant apie šio kvietimo rezultatus, pirmiausia džiugina beveik dvigubai išaugęs paraiškų skaičius – praėjusio kvietimo metu buvo gautos 653 paraiškos. Vertinant pastarųjų trijų metų kvietimų rezultatus, tendencijos panašios – norinčių modernizuoti savo individualų namą gyventojų skaičius kasmet auga“, –

Tarptautinė tautos diena      

Rugpjūčio 9 d. minima Tarptautinė pasaulio vietinių tautų diena. 1992 m. rugpjūčio 9 d. pirmą kartą įvyko tautų darbo grupių susirinkimas dėl žmonių teisių apsaugos. Tarptautinę tautos dieną paskelbė minėtina diena Jungtinių tautų organizacija 1994 m. gruodžio 23 d. Ši diena skirta ginti vietinių tautų – čiabuvių teises. Čiabuviai, dar vadinami aborigenais, autochtonais – tai senieji vietiniai tam tikros vietovės žmonės, tebegyvenantys arba gyvenę toje teritorijoje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Čiabuvių bendruomenės laikosi savitų tradicijų, išsiskiria iš visos visuomenės. Tokios

Už pareigūnų žeminimą socialiniuose tinkluose gresia baudos

Policijos pareigūnai, dirbdami savo darbą, sulaukia ne tik šiltų padėkos žodžių. Vis dar pasitaiko drąsuolių, nevengiančių įžeidinėti pareigūnus. Antai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Kur stovi trikojis Šilutėje“ buvo patalpinti du įrašai, žeminantys policijos pareigūnus. Labai drąsi 27-erių socialinių tinklų lankytoja ir iškalbingas 59-erių vyriškis savo veiksmais įžeidė ne tik policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas). Už

Taip pat skaitykite