Ateities planuose – pasaulio rekordas

Klaipėdoje gyvenimą kuriantis kraštietis Saulius Jankauskas dažnai grįžta į savo gimtąjį miestą, pas artimiausius žmones – tėvus. Šio, į ketvirtą dešimtį įkopusio, žmogaus gyvenimo ritmas šiek tiek skiriasi nuo daugumos jo bendraamžių. Į klausimą, kuo jis užsiima, atsako nemąstydamas: „Darbas, sportas, literatūra, miegas“. Tačiau tai dar ne viskas…

Saulius Jankauskas pasieks savo…

Tikslas – Gineso rekordų knyga
S. Jankauskas yra pasiekęs ne vieną Lietuvos rekordą, o jo ateities vizija – patekti į pasaulinę Gineso rekordų knygą.
Sportu susidomėjo dar vaikystėje. Namuose po ranka visuomet būdavo svarmenys. Ne vienerius metus treniravosi pas garsų rankų lenkimo trenerį Aleksandrą Pancerovą. Valios ir ištvermės nestokojantis jaunuolis, būdamas 19 metų, tapo Lietuvos rankų lenkimo čempionu. Vėliau ne kartą patvirtino turintis ir tvirtą ranką, ir stiprią valią. Tų savybių ypač prireikė, kai buvo Lietuvos rinktinės nariu.
Išvykęs studijuoti į Klaipėdą, rankų lenkimą šiek tiek primiršo, tačiau ne sportuoti. Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje S. Jankauskas įgijo marketingo valdymo profesijos bakalauro pakopą. Kol studijavo, sportinę ištvermę tikrinosi bėgdamas maratoną. Specializavosi 800 metrų ir pusės maratono bėgimuose. Tapo 800 metrų bėgimo Lietuvos prizininku, o bėgdamas pusę maratono tarptautiniame turnyre yra buvęs 63-ias.
Saulius Jankauskas patikina, kad klasikinis sportas duoda lengvai prognozuojamą rezultatą. Tačiau jis pradėjo labiau domėtis žmogaus ištvermės galimybėmis, su tuo susijusiais Lietuvos rekordais. Tai, ką jam pavyko pasiekti Lietuvoje, dar niekas kitas nebuvo padaręs.
Pradėjo nuo šokdynės
Saulius Jankauskas ėmėsi siekti šiek tiek neįprasto, tačiau žaismingo – šuoliukų per šokdynę – rekordo. Užsibrėžtam tikslui pasiekti prireikė nemažai pasiruošimo, fizinės ištvermės. Rekordas buvo užfiksuotas 2011 m. Klaipėdos donorystės centre. Per bemaž pusantros valandos S. Jankauskas atliko net 12 330 šuoliukų per šokdynę. Dar S. Jankauskui priklauso 200 pritūpimų su 50 kg sveriančia štanga rekordas. Šis rekordas pasiektas Klaipėdos prekybos centre „Studlendas“ sporto klube „Apelsinas“ 2014 m. Šiek tiek anksčiau jam pavyko pagerinti dar vieną rekordą – su 60 kg svorio štanga pritūpė 160 kartų.
Dabar sporto entuziastas ruošiasi naujam Lietuvos rekordui. Jį planuoja pasiekti klasikiniu būdu spausdamas nuo krūtinės štangą. Tačiau apie tai, ko dar nėra pasiekęs, sakė, nenorįs kalbėti. Rekordui pasiekti reikės įdėti nemažai pastangų.
Rekordą reikia užfiksuoti
Anot S. Jankausko, vien pagerinti ankstesnį rekordą neužtenka, būtina įvykdyti dar daug sąlygų. Lietuvoje rekordai registruojami pagal taisykles, kurios atitinka Gineso rekordų knygoje keliamus reikalavimus, yra šiek tiek patikslintos, papildytos, pritaikytos agentūros FACTUM darbo sąlygoms. Norint, kad sportinis rekordas būtų patvirtintas, būtina, kad jį stebėtų mažiausiai vienas arbitras, turintis aukštąjį kūno kultūros išsilavinimą bei du nepriklausomi stebėtojai, pageidautina, kad jie būtų visuomenei žinomi asmenys. Siekiant žmogaus galimybių ištvermės rekordo pageidaujama, kad stebėtų medikas. Būtina pildyti žurnalą. Visus duomenis reikia siųsti agentūrai. Tik įvykdžius visas sąlygas, galima tikėtis, kad rekordas bus įregistruotas.
S. Jankauskas pripažįsta, kad individualiame sporte nėra lengva, nebuvo lengva ir jam. Tačiau laikas užgrūdino. „Jei anksčiau buvau greitai „degantis“, dabar, praėjęs nemažą sportinės ištvermės mokyklą, išmokau nebedegti. Viena ar kelios nesėkmės iš pusiausvyros neišveda. Nesėkmes, klaidas analizuodavau, pasidarydavau išvadas, kad kitas mėginimas būtų garantuotas, kad maksimaliam efektui pakaktų minimalių sąnaudų. Siekiant rekordo ir viena klaida gali viską sugadinti. Už manęs stovi nemaža komanda žmonių. Be jų, daug ko nebūčiau pasiekęs. Už pagalbą įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ypač dėkoju Inter cars vadovams Mariui Krikščiūnui ir Kęstučiui Trinkūnui, sporto klubui „Apelsinas“, Ryčiui Senuliui, Maistas sportui konsultantams Audriui Šopiui, Linui Bartaševičiui, – sakė kraštietis S. Jankauskas, neslepiantis, kad gal dar šiemet jis sieks patekti į Gineso rekordų knygą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 126

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo balandžio 20 dienos draudžiama žvejoti karšius

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose žvejoti karšius (išskyrus karšių žvejybą polderiuose). Karšių žvejyba draudžiama iki gegužės 20 d. „Kaip ir kiekvienais metais, norime atkreipti žvejų dėmesį, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas žvejoti karšius. Aplinkosaugininkai ypatingą dėmesį skirs tiems ruožams, kuriuose yra pagrindinės šių žuvų nerštavietės“, – teigė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas. Pasak aplinkosaugininko, karšiai – viena gausiausių žuvų populiacijų. Tai vyraujanti Kuršių

Kaip ministras siūlo išvalyti marias ir pajūrį?

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Siekdami išvalyti upes ir ežerus, marias ir pajūrį, turime stipriau reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą. „Lietuvoje reikėtų organizuoti ne tik mineralinių trąšų apskaitą, bet apskritai nusistatyti kitą prioritetą – mineralines trąšas keisti mėšlo grąžinimu į dirvą“, – mano aplinkos ministras. Tokią perspektyvą mažinant žemės ūkio sukuriamą taršą jis išreiškė penktadienį susitikęs su nevyriausybine organizacija „Aplinkosaugos koalicija“, kuri ministrui išreiškė trąšų naudojimo ir taršos jomis monitoringo būtinybę. „Mėšlo naudojimas yra ypač griežtai reglamentuotas, o mineralinės trąšos ne – tai absurdiška. Mineralinėms

Koronaviruso infekcijos statistika: 1113 nauji susirgimai, 14 žmonių mirė

Lietuvoje praėjusią parą, balandžio 20-ąją, ištyrus 11913 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1113 žmonių, mirė 14 žmonių, skelbia Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 236533. Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 14 žmonių. Jų amžius buvo nuo 30 iki 99 metų. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3802. Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje trečiadienio rytą siekia 515,9 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai

Nepritarta siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį vienbalsiai nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad per 30 metų nusistovėjo tradicijos, kaip šalyje minima ši diena, o įvedus laisvadienį jos nutrūktų. „Tradicijos labai gyvos su žvakelių degimu languose, su paskaitomis, su liudininkų atsiminimais, specialiomis pamokomis. Jei padarytume laisvadienį, šita tradicija nutrūktų“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Lingė. Jis akcentavo, kad žiūrint iš ekonominio taško, Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausiai laisvadienių turinčių

Taip pat skaitykite