Ateities planuose – pasaulio rekordas

Klaipėdoje gyvenimą kuriantis kraštietis Saulius Jankauskas dažnai grįžta į savo gimtąjį miestą, pas artimiausius žmones – tėvus. Šio, į ketvirtą dešimtį įkopusio, žmogaus gyvenimo ritmas šiek tiek skiriasi nuo daugumos jo bendraamžių. Į klausimą, kuo jis užsiima, atsako nemąstydamas: „Darbas, sportas, literatūra, miegas“. Tačiau tai dar ne viskas…

Saulius Jankauskas pasieks savo…

Tikslas – Gineso rekordų knyga
S. Jankauskas yra pasiekęs ne vieną Lietuvos rekordą, o jo ateities vizija – patekti į pasaulinę Gineso rekordų knygą.
Sportu susidomėjo dar vaikystėje. Namuose po ranka visuomet būdavo svarmenys. Ne vienerius metus treniravosi pas garsų rankų lenkimo trenerį Aleksandrą Pancerovą. Valios ir ištvermės nestokojantis jaunuolis, būdamas 19 metų, tapo Lietuvos rankų lenkimo čempionu. Vėliau ne kartą patvirtino turintis ir tvirtą ranką, ir stiprią valią. Tų savybių ypač prireikė, kai buvo Lietuvos rinktinės nariu.
Išvykęs studijuoti į Klaipėdą, rankų lenkimą šiek tiek primiršo, tačiau ne sportuoti. Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje S. Jankauskas įgijo marketingo valdymo profesijos bakalauro pakopą. Kol studijavo, sportinę ištvermę tikrinosi bėgdamas maratoną. Specializavosi 800 metrų ir pusės maratono bėgimuose. Tapo 800 metrų bėgimo Lietuvos prizininku, o bėgdamas pusę maratono tarptautiniame turnyre yra buvęs 63-ias.
Saulius Jankauskas patikina, kad klasikinis sportas duoda lengvai prognozuojamą rezultatą. Tačiau jis pradėjo labiau domėtis žmogaus ištvermės galimybėmis, su tuo susijusiais Lietuvos rekordais. Tai, ką jam pavyko pasiekti Lietuvoje, dar niekas kitas nebuvo padaręs.
Pradėjo nuo šokdynės
Saulius Jankauskas ėmėsi siekti šiek tiek neįprasto, tačiau žaismingo – šuoliukų per šokdynę – rekordo. Užsibrėžtam tikslui pasiekti prireikė nemažai pasiruošimo, fizinės ištvermės. Rekordas buvo užfiksuotas 2011 m. Klaipėdos donorystės centre. Per bemaž pusantros valandos S. Jankauskas atliko net 12 330 šuoliukų per šokdynę. Dar S. Jankauskui priklauso 200 pritūpimų su 50 kg sveriančia štanga rekordas. Šis rekordas pasiektas Klaipėdos prekybos centre „Studlendas“ sporto klube „Apelsinas“ 2014 m. Šiek tiek anksčiau jam pavyko pagerinti dar vieną rekordą – su 60 kg svorio štanga pritūpė 160 kartų.
Dabar sporto entuziastas ruošiasi naujam Lietuvos rekordui. Jį planuoja pasiekti klasikiniu būdu spausdamas nuo krūtinės štangą. Tačiau apie tai, ko dar nėra pasiekęs, sakė, nenorįs kalbėti. Rekordui pasiekti reikės įdėti nemažai pastangų.
Rekordą reikia užfiksuoti
Anot S. Jankausko, vien pagerinti ankstesnį rekordą neužtenka, būtina įvykdyti dar daug sąlygų. Lietuvoje rekordai registruojami pagal taisykles, kurios atitinka Gineso rekordų knygoje keliamus reikalavimus, yra šiek tiek patikslintos, papildytos, pritaikytos agentūros FACTUM darbo sąlygoms. Norint, kad sportinis rekordas būtų patvirtintas, būtina, kad jį stebėtų mažiausiai vienas arbitras, turintis aukštąjį kūno kultūros išsilavinimą bei du nepriklausomi stebėtojai, pageidautina, kad jie būtų visuomenei žinomi asmenys. Siekiant žmogaus galimybių ištvermės rekordo pageidaujama, kad stebėtų medikas. Būtina pildyti žurnalą. Visus duomenis reikia siųsti agentūrai. Tik įvykdžius visas sąlygas, galima tikėtis, kad rekordas bus įregistruotas.
S. Jankauskas pripažįsta, kad individualiame sporte nėra lengva, nebuvo lengva ir jam. Tačiau laikas užgrūdino. „Jei anksčiau buvau greitai „degantis“, dabar, praėjęs nemažą sportinės ištvermės mokyklą, išmokau nebedegti. Viena ar kelios nesėkmės iš pusiausvyros neišveda. Nesėkmes, klaidas analizuodavau, pasidarydavau išvadas, kad kitas mėginimas būtų garantuotas, kad maksimaliam efektui pakaktų minimalių sąnaudų. Siekiant rekordo ir viena klaida gali viską sugadinti. Už manęs stovi nemaža komanda žmonių. Be jų, daug ko nebūčiau pasiekęs. Už pagalbą įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ypač dėkoju Inter cars vadovams Mariui Krikščiūnui ir Kęstučiui Trinkūnui, sporto klubui „Apelsinas“, Ryčiui Senuliui, Maistas sportui konsultantams Audriui Šopiui, Linui Bartaševičiui, – sakė kraštietis S. Jankauskas, neslepiantis, kad gal dar šiemet jis sieks patekti į Gineso rekordų knygą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Muziejų naktis Bitėnuose

Šeštadienį, gegužės 14 d., Bitėnus apgobė Tarptautinė muziejų naktis. Nepaisant žvarbos, Martyno Jankaus muziejuje susirinko nemažas būrys svečių. Jaukiai įsitaisę muziejaus edukacinio centro antrame aukšte, žiūrovai stebėjo paruoštą Martyno Jankaus muziejaus programą.   Vakaras prasidėjo grafikės Gražinos Didelytės spalvotų piešinių parodos pristatymu iš ciklo „Dainavo klodai“ ir „Brangiausios vietos“. Pristatyme dalyvavo menininkės kūrybinių teisių paveldėtojas, jos darbų skleidėjas ir atminimo puoselėtojas prof. Vygandas Čaplikas, kartu su parodos kuratore Vida Korn. Šioje parodoje eksponuojami menininkės darbai sukurti jai apsigyvenus Dzūkijoje, Rūdnelės

Įgyvendintas iš ES Socialinio fondo finansuojamas socialinės gerovės projektas      

Asociacija Šilutės Soroptimos klubas ir partneriai Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras bei Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šilutės Viltis“ įgyvendino Europos Socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Socialinę gerovę kuriame drauge“ Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0433. Projekto tikslas-ugdyti savipagalbos ir socialinius įgūdžius socialinę atskirtį patiriantiems Šilutės gyventojams, kartu ugdant bendruomeniškumą ir savanorystę.  Šiam tikslui pasiekti suorganizuoti 108 užsiėmimai asmenims su negalia, jų šeimų nariams, vyresnio amžiaus Šilutės miesto gyventojams. Įgyvendinant projektą vyko įvadinis seminaras, 5 bendrųjų įgūdžių mokymai, 61 seminaras-praktikumas, 40 lavinamųjų užsiėmimų,

Tarp piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojų – ir ketvirtokė iš Žemaičių Naumiesčio

Paskelbti piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: viena iš jų – Ugnė Barakauskaitė, Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė. Paaiškėjo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos surengto piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: Šakių „Varpo“ mokyklos penktos klasės mokinė Austėja Pužauskaitė, Alytaus r. Butrimonių gimnazijos septintos klasės mokinys Grantas Grudzinskas, Tauragės „Versmės“ gimnazijos pirmos gimnazinės klasės mokinė Kamilė Savickaitė, Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė Ugnė Barakauskaitė, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos aštuntokė Marija Šmakotinaitė ir Visagino edukacijų centro

Kas yra debesijos ekosistema ir ką turėtumėte apie ją žinoti?

Ko gero, daugelis verslininkų, jei patys nesinaudoja debesų kompiuterija (angl. cloud computing), arba kitaip debesija, tai bent yra apie ją girdėję. Šis IT sprendimas leidžia greitai prisitaikyti ir patenkinti nuolat kintančius įmonės poreikius. Debesų kompiuterija įgalina kurti naujoviškesnius ir dinamiškesnius darbo būdus, kurie skatina verslo augimą ir suteikia konkurencinį pranašumą. Taigi šiame straipsnyje plačiau papasakosime apie tai, kas yra debesijos ekosistema, kaip ji veikia ir kokiais privalumais pasižymi. Debesijos ekosistema – kas tai? Debesijos ekosistema yra sudėtinga ir dinamiška tarpusavyje

Taip pat skaitykite