Ateities planuose – pasaulio rekordas

Klaipėdoje gyvenimą kuriantis kraštietis Saulius Jankauskas dažnai grįžta į savo gimtąjį miestą, pas artimiausius žmones – tėvus. Šio, į ketvirtą dešimtį įkopusio, žmogaus gyvenimo ritmas šiek tiek skiriasi nuo daugumos jo bendraamžių. Į klausimą, kuo jis užsiima, atsako nemąstydamas: „Darbas, sportas, literatūra, miegas“. Tačiau tai dar ne viskas…

Saulius Jankauskas pasieks savo…

Tikslas – Gineso rekordų knyga
S. Jankauskas yra pasiekęs ne vieną Lietuvos rekordą, o jo ateities vizija – patekti į pasaulinę Gineso rekordų knygą.
Sportu susidomėjo dar vaikystėje. Namuose po ranka visuomet būdavo svarmenys. Ne vienerius metus treniravosi pas garsų rankų lenkimo trenerį Aleksandrą Pancerovą. Valios ir ištvermės nestokojantis jaunuolis, būdamas 19 metų, tapo Lietuvos rankų lenkimo čempionu. Vėliau ne kartą patvirtino turintis ir tvirtą ranką, ir stiprią valią. Tų savybių ypač prireikė, kai buvo Lietuvos rinktinės nariu.
Išvykęs studijuoti į Klaipėdą, rankų lenkimą šiek tiek primiršo, tačiau ne sportuoti. Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje S. Jankauskas įgijo marketingo valdymo profesijos bakalauro pakopą. Kol studijavo, sportinę ištvermę tikrinosi bėgdamas maratoną. Specializavosi 800 metrų ir pusės maratono bėgimuose. Tapo 800 metrų bėgimo Lietuvos prizininku, o bėgdamas pusę maratono tarptautiniame turnyre yra buvęs 63-ias.
Saulius Jankauskas patikina, kad klasikinis sportas duoda lengvai prognozuojamą rezultatą. Tačiau jis pradėjo labiau domėtis žmogaus ištvermės galimybėmis, su tuo susijusiais Lietuvos rekordais. Tai, ką jam pavyko pasiekti Lietuvoje, dar niekas kitas nebuvo padaręs.
Pradėjo nuo šokdynės
Saulius Jankauskas ėmėsi siekti šiek tiek neįprasto, tačiau žaismingo – šuoliukų per šokdynę – rekordo. Užsibrėžtam tikslui pasiekti prireikė nemažai pasiruošimo, fizinės ištvermės. Rekordas buvo užfiksuotas 2011 m. Klaipėdos donorystės centre. Per bemaž pusantros valandos S. Jankauskas atliko net 12 330 šuoliukų per šokdynę. Dar S. Jankauskui priklauso 200 pritūpimų su 50 kg sveriančia štanga rekordas. Šis rekordas pasiektas Klaipėdos prekybos centre „Studlendas“ sporto klube „Apelsinas“ 2014 m. Šiek tiek anksčiau jam pavyko pagerinti dar vieną rekordą – su 60 kg svorio štanga pritūpė 160 kartų.
Dabar sporto entuziastas ruošiasi naujam Lietuvos rekordui. Jį planuoja pasiekti klasikiniu būdu spausdamas nuo krūtinės štangą. Tačiau apie tai, ko dar nėra pasiekęs, sakė, nenorįs kalbėti. Rekordui pasiekti reikės įdėti nemažai pastangų.
Rekordą reikia užfiksuoti
Anot S. Jankausko, vien pagerinti ankstesnį rekordą neužtenka, būtina įvykdyti dar daug sąlygų. Lietuvoje rekordai registruojami pagal taisykles, kurios atitinka Gineso rekordų knygoje keliamus reikalavimus, yra šiek tiek patikslintos, papildytos, pritaikytos agentūros FACTUM darbo sąlygoms. Norint, kad sportinis rekordas būtų patvirtintas, būtina, kad jį stebėtų mažiausiai vienas arbitras, turintis aukštąjį kūno kultūros išsilavinimą bei du nepriklausomi stebėtojai, pageidautina, kad jie būtų visuomenei žinomi asmenys. Siekiant žmogaus galimybių ištvermės rekordo pageidaujama, kad stebėtų medikas. Būtina pildyti žurnalą. Visus duomenis reikia siųsti agentūrai. Tik įvykdžius visas sąlygas, galima tikėtis, kad rekordas bus įregistruotas.
S. Jankauskas pripažįsta, kad individualiame sporte nėra lengva, nebuvo lengva ir jam. Tačiau laikas užgrūdino. „Jei anksčiau buvau greitai „degantis“, dabar, praėjęs nemažą sportinės ištvermės mokyklą, išmokau nebedegti. Viena ar kelios nesėkmės iš pusiausvyros neišveda. Nesėkmes, klaidas analizuodavau, pasidarydavau išvadas, kad kitas mėginimas būtų garantuotas, kad maksimaliam efektui pakaktų minimalių sąnaudų. Siekiant rekordo ir viena klaida gali viską sugadinti. Už manęs stovi nemaža komanda žmonių. Be jų, daug ko nebūčiau pasiekęs. Už pagalbą įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ypač dėkoju Inter cars vadovams Mariui Krikščiūnui ir Kęstučiui Trinkūnui, sporto klubui „Apelsinas“, Ryčiui Senuliui, Maistas sportui konsultantams Audriui Šopiui, Linui Bartaševičiui, – sakė kraštietis S. Jankauskas, neslepiantis, kad gal dar šiemet jis sieks patekti į Gineso rekordų knygą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kiekvienas per metus išmetame apie 140 kg maisto

Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. tonų maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. Daugiausia – net 86 kg – jis išmeta namuose.   Rugsėjo 29 d. jau trečią kartą minima Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės ir verslo dėmesį į maisto švaistymo ir atliekų problemą. Maisto švaistymo mastai Lietuvoje paaiškėjo mokslininkams 2021 m. atlikus tyrimą „Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje lygio ir  priežasčių nustatymas

Mirtys, apie kurių priežastis policija visuomenės neinformuoja

Tauragės apskrities VPK praneša apie aptiktus dviejų moterų kūnus. Rugsėjo 28 d. per pietus namuose Sokaičių k., Vilkyškių sen., Pagėgių sav., rastas moters, gim. 1960 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas 62 metų moters mirties priežasčiai nustatyti. Rugsėjo 28 d. pavakare namuose Laisvės al., Šilutėje, rastas moters, gim. 1963 m., kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas 59 metų moters mirties priežasčiai nustatyti. Per 28 rugsėjo dienas policija pranešė apie Šilutės rajone aptiktus 7 mirusių asmenų kūnus: 3 moterų ir

Lengvųjų automobilių žibintų remontas

Šiuolaikiniuose automobiliuose yra daugybė žibintų ir šviesos šaltinių, kiekvienas iš jų atlieka tam tikrą funkciją. Tai gali būti signalizavimas kitiems eismo dalyviams apie planuojamą arba atliekamą veiksmą kelyje, aplinkos matomumo didinimas arba užtikrinimas, jog pati transporto priemonė yra matoma kitiems. Pastarąją funkciją atlieka dienos šviesos žibintai, kurie pagal kelių eismo taisykles privalo būti įjungti transporto priemonėse, nepriklausomai nuo paros laiko ar matomumo kelyje. Toks sprendimas yra priimtas, nes automobilis su įjungtais žibintais yra gerokai labiau pastebimas, nei važiuojantis be jų

„Mizon“ kosmetika – giliai maitinanti ir drėkinanti kosmetikos linija

Nuo pat pradžių Mizon prekės ženklas orientuojasi į tik natūralių ingredientų naudojimą. Pasitelkus inovatyvių technologijų pavyko sukurti visiškai saugią kosmetiką. Joje nėra parabenų, dažiklių, SLS ir kitų kenksmingų medžiagų, kurios gali dirginti odą ar sukelti alergines reakcijas. Tai ne visi šios kosmetikos privalumai. Visų Mizon produktų formulė labai lengva, bet kartu ir itin efektyvi. Galima naudoti visų tipų odai – normaliai, riebiai, jautriai, sausai, suglebusiai ir brandžiai. Prekės ženklas sukūrė specialią „10 žingsnių“ programą, kuri leidžia išnaudoti visas jo kosmetikos

Taip pat skaitykite