Ar sugrįš į Šilutę baigusieji Vilniaus universitetą?

Kaip įprasta diskusijų klubo 17.17 nariai rinkosi Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos konferencijų salėje. Šįkart kartu su klubo nariais diskutavo Vilniaus universiteto dėstytojai, tuo metu surengę Šilutėje akademines VU dienas „Keliaujanti žinių ir karjeros mugė“, šilutiškiai pedagogai. Diskusijos tema: „Profesija, karjera, darbdavys: ar esame atviri iššūkiams?“ Diskusijai vadovavo klubo 17.17 atstovas pedagogas Jonas Jaunius.

F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vykusioje diskusijoje dalyvavo ir Vilniaus universiteto dekanai, profesoriai, docentai, dėstytojai.

 

J. Jaunius trumpai priminė diskusijų klubo tikslus ir apžvelgė pasirinktos temos aktualumą. Savo kalboje jis rėmėsi kelių pastarųjų metų žurnalo „Veidas“ straipsniais apie Lietuvos aukštąsias mokyklas, profesijų pasirinkimą. Straipsniuose pateikiami faktai nedžiugina. Apie pusė baigusiųjų aukštąją mokyklą ar kolegiją papildo darbo biržoje registruotų bedarbių gretas. Tiesa, faktai liudija, kad įsidarbinimo problemos aplenkia Žemaitijos kolegijos, kuri glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviais, absolventus. Šios kolegijos steigėjas yra Plungės pramonininkų sąjunga.
Viename „Veido“ numeryje rašoma apie į darbo rinką ateinančią naują darbuotojų kartą. Jai atstovaujantys darbuotojai pasižymi nelojalumu, atsakomybės stoka, nenoru susikalbėti, nenoru būti pavaldiniais, tačiau su didelėmis ambicijomis…

Šįkart į diskusiją atėjo keturi diskusijų klubo 17.17 nariai.

Ar laukiami Šilutėje?
Jonas Jaunius:
– Ar esame krašto patriotai, ar laukiame mokslus baigusių sugrįžtančių įsidarbinti rajono įstaigose, įmonėse? Kiek pastaraisiais metais baigusių mokslus pamariškių įsidarbino Šilutės rajone? Vienas didžiausių darbdavių AB „Šilutės baldai“ per pastaruosius dvejus metus įdarbino 4 Kauno technikos universiteto diplomantus, 2 iš Klaipėdos universiteto ir 5 – iš įvairių kolegijų. Baldininkai pageidautų glaudesnio bendradarbiavimo su gimnazijomis bei ryšių su aukštosiomis mokyklomis. Šilutės durpynas, pasiruošęs per metus įdarbinti 3 specialistus, pasigenda bakalauro išsilavinimą turinčių specialistų. Prieš kelerius metus UAB „Šilutės vandenys“ buvo pasiruošę įdarbinti studijuojantį šilutiškį. Deja, pasiūlę darbą Šilutėje, išgirdo, kad baigęs mokslą jaunuolis į Šilutę neplanuoja sugrįžti. O štai jauni medikai mieliau renkasi darbą Šilutės ligoninėje.
Šilutės rajone prekybos verslą plėtoja UAB „Šilutės prekyba“, kuriai vadovauja profesionalūs prekybininkai ir UAB „Egmina“, kuriai vadovauja kitų profesijų žmonės. Kitas pavyzdys, kad verslą įkurti galima neturint specialybės. Iškart po mokyklos baigimo įkūręs Verslo paslaugų centrą šilutiškis neneigia, kad kurdamas verslą daug ką darė spėliodamas, o jei būtų turėjęs išsilavinimą, daug ko būtų nė nepradėjęs daryti…

Buvo ir diskusijos stebėtojų.

Absolventai darbo ieško miestuose
Diskusijų klubo narys Antanas Čepys, projektavimo firmos „Nemuno deltos projektai“ direktoriaus pavaduotojas:
– Labai džiaugiuosi, kad Vilniaus universiteto dėstytojai sutiko padiskutuoti su mūsų klubu. Aš dirbu projektavimo įmonėje, kuri netrukus švęs savo veiklos 20-metį. Problemos panašios kaip ir kitur – surasti jauną kvalifikuotą architektą yra didelis iššūkis. Tai nėra problema Kaune ar Vilniuje, ten architektų per daug. Kasmet paruošiama apie 150 architektų, o jų reikia gal tik provincijoje. Nieko nepadarysime, globalizacijos procesai veikia, traukia jaunus žmones iš provincijos į miestus. Tik sukurdami išskirtines sąlygas tam tikroms darbo vietoms provincijoje galime tikėtis sulaukti jaunų specialistų.
Visuomenė diskutuoja, ar ne per daug turime universitetų, ar jie ne per daug paruošia specialistų, vėliau nerandančių sau vietos, dirbančių ne pagal specialybę. Aš esu optimistas, manau, kad labai gerai, jog visuomenė tampa labiau išsilavinusi, daugiau žmonių turi aukštąjį išsilavinimą.
Klubo narys Petras Skutulas, „Pamario“ laikraščio redaktorius:
– Be manęs, „Pamario“ laikraštyje yra dirbę ir daugiau žurnalistų, šią profesiją įgijusių Vilniaus universitete. Dabar esame tik aš ir viena kolegė, VU įgijusi lituanistės išsilavinimą. Šiais laikais sunku bebūtų tikėtis, kad redakcijos darbo frontą papildys žurnalistikos studijas baigusieji VU. Vilnius – toks akivaras, kuriame visko sutelpa labai daug… Ten ir „kelias į žvaigždes“ daug artimesnis. Žiūrėk, daili antrakursė kurios nors komercinės TV stoties žvaigždelių gyvenimo laidoje vos laidos vedėja! Mes negalime pasiūlyti tokių sąlygų ir tokio greito sužvaigždėjimo. Mūsų poreikius tenkina ir Klaipėdos universitete rengiami žurnalistai – šiuo metu dirba du žurnalistiką KU baigę korespondentai.
O štai medikai ir šiandien atvyksta į Šilutės rajoną profesinei veiklai. Visai neseniai savo laikraštyje rašėme apie du mokslus baigusius medikus, atvykusius dirbti į Šilutės ligoninę. Prieš tai skelbėme apie darbą pradėjusią jauną šeimos gydytoją. Vis dėlto manyčiau, kad tiek vietos laikraštis, tiek švietimo įstaigos turėtų orientuoti vidutinių gabumų moksleivius rinktis mokslus kolegijose, profesinėse mokyklose. Juk ir jas baigus galima siekti aukštųjų mokslų.
Diskusijų klubo narys Edvardas Jurjonas, ne vienerius metus besiverčiantis metalo dirbinių prekyba, neseniai baigė rekreacijos studijas. Pasak jo, jam studijos padėjo atrasti naują užsiėmimą, padedantį skleisti sveiką gyvenseną.
Ar tėvai skatina grįžti?
VU Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Vaišnys:
– Diskusijų klubo keliamos problemos yra artimos ir suprantamos mūsų universitetui. Vis dėlto klausimas, ar grįžti po studijų į namus, yra sudėtingas. Atsakant į jį svarbus ir tėvų požiūris. Ar jie skatina savo vaikus grįžti? Ar nuomoja, perka jiems butus sostinėje? Taigi, atsakymo reikėtų ieškoti tarpusavio santykiuose. Ugdant jauną žmogų būtina jam įdiegti, kad jis pats yra kūrėjas.
Istorijos fakulteto dekanas dr. Rimvydas Petrauskas atkreipė dėmesį, kad universitetinių studijų esmė – gauti kuo daugiau žinių, ugdyti asmenybę. O tėvai, mokytojai turi skatinti mokinius rinktis specialybes, kurios jiems artimos pagal polinkius. Diskusijai pakrypus apie ankstyvą studentų profesinę karjerą, dekanas sakė, kad dirbantys studentai yra jų studijų stabdis – prastėja paskaitų lankomumas, nukenčia studijų kokybė.
Teisės fakulteto lektorė dr. Vida Petrylaitė nesutinka, kad reikėtų riboti visų studentų darbinę veiklą. Dauguma studijuojančių teisę pagal specialybę pradeda dirbti ketvirtame kurse. Tai idealu, atlikdami praktinį darbą sužino daugiau. Praktikai skiriami 4 mėnesiai yra tikrai per mažai.

Šilutės pirmosios gimnazijos mokytoja Renata Petrenkienė pertraukėlės metu turėjo apie ką padiskutuoti su Gamtos mokslų fakulteto prodekane Regina Prapiestiene.

Filologijos fakulteto dekanas doc. Dr. Antanas Smetona:
– Universitetas neduoda nei profesijos, nei specialybės. Reglamentuojamos profesijos yra teisė ir medicina. Tačiau žiūrint į tokią universiteto misiją tragiškai pamatome, kokia sistema yra valstybėje. Į kolegijas stoja mažiau negu į universitetus, universitetas paruošia daugiau negu reikia specialistų. Tačiau lazda turi du galus. Matau jūsų kraštui didelį pavojų. Jei ir toliau bus taip sureguliuota, tai ateityje pamatysime bankrutuojantį Klaipėdos universitetą, kuris, kaip teko išgirsti, yra jums užuovėja. Jaunų žmonių ugdyme svarbus mokytojo vaidmuo. Šiandien daug nusivylusių gyvenimu mokytojų. Mokiniams jie net pasako: „Lėkite iš Lietuvos neatsigręždami…“ Tai kokios gali būti kalbos apie grįžimą?
Einu praeitą savaitę aplinkui Švėkšnos mokyklą. Šalia yra mokytojų namas. Mokytojai butus gavę prieš 50 metų. Atvažiuoja dabar jaunas žmogus – namas užimtas. Kas parodys dėmesį jaunam specialistui? Dar vienas dalykas. Jeigu nedaug reikia universitetinių specialistų, tai gal pabandykite juos išmokslinti? Pasiųskit į universitetą už savo pinigus. Mokėkit ne už tuos, kurie gauna krepšelius, pasipūtusius pirmūnus, jie maus ir numaus neatsigręždami, o tiems, kurie gali būti gerais studentais, pasimokę ketverius metus jie jausis skolingi – sugrįš.
Fizikos fakulteto dekanas profesorius habil. dr. Vytautas Balevičius pateikė Olandijos švietimo sistemos pavyzdį. Sistemos esmė yra glaudus ryšys: mokykla – valstybė – įmonė. Toks bendradarbiavimas suteikia naują požiūrį. Užsiminė, kad iš Lietuvos ne tik išvažiuoja, bet ir sugrįžta. Neretai grįžtantieji norėtų pasirodyti patriotais, tačiau yra „tarsi išsunkti vaisiai“.
Dekanas pasidžiaugė baigusiais Fizikos fakultetą:
– Kaip yra skirtingų lygių mokyklos – taip ir verslas. Jei prieš keletą metų buvo tik kalbama apie aukštąsias technologijas, dabar jau yra tokių įmonių. Toms įmonėms vadovauja buvę Fizikos fakulteto auklėtiniai. Dabar jie koreguoja universiteto studijų programas, pateikdami vertingų pasiūlymų.
Pasak Gamtos mokslų fakulteto akademinių reikalų prodekanės Reginos Prapiestienės, studentai sutiktų grįžti į namus, tačiau trūksta valstybinio požiūrio. Gamtos fakultetas netenkina geologijos firmų specialistų poreikio. Tokios įmonės, bendradarbiaujančios su Europos valstybėmis, studentus praktikai siunčia padirbėti Prancūzijoje, Olandijoje ar Skandinavijos šalyse. Ten padirbėję bakalauro studijų studentai pamiršta planus siekti tolimesnių studijų… Žodžiu, siekti magistro laipsnio sutrukdo… geri uždarbiai.
Skaitykit knygas!
Dr. R. Prapiestienė vėliau diskusijoje pridūrė, kad prieš 10-15 metų buvusieji ir šiandieniniai studentai labai skiriasi. Dabartinius tampa sunku prakalbinti, ką nors paskaitoje aptarti, padiskutuoti. Žemaičių Naumiesčio gimnazijos direktorius Liudvikas Genys problemos šaknis įžvelgė mokinių žinių tikrinime. Pasak jo, testas nėra tinkamiausias mokinių žinių patikrinimas. „Testas yra tikrinimo, bet ne mokymo priemonė“, – patikino prof. A. Smetona. Dekanas iškėlė kitą problemą. Prieš 20 metų mokymo programos neskatino skaityti knygas, todėl nenuostabu, kad užaugo karta, nutolusi nuo literatūros. Tuo tarpu renkantis studijas aukštojoje mokykloje rekomendacija tik viena – skaityti geras knygas.
Ankstyva profesinė karjera
Šilutės pirmosios gimnazijos mokytoja Renata Petrenkienė pasidžiaugė diskusijoje iškelta problematika – mokinio, mąstančio apie savo studijas, jas pabaigus ketinimas grįžti į namus bei gilesnė pažintis su būsima profesija jau mokantis. Karjeros ugdymas turi naują kryptį, yra individualios, grupinės konsultacijos, paskaitos, ryšiai su darbdaviais. Šilutės pirmoji gimnazija yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su „Pamario“ laikraščio redakcija, Šilutės ligonine. Tiek gimnazijos pirmokas, antrokas ar vyresniųjų klasių gimnazistas gali ateiti į redakciją, išgirsti apie žurnalisto profesiją, gimnazistai turi galimybių skelbti laikraštyje savo žurnalistinius bandymus. Jau treti metai apie mediko studijas mąstantiems gimnazistams dėmesį rodo Šilutės ligoninės vadovas, medikai.
– Diskusija padėjo pasitikrinti ar teisinga kryptimi einame dirbdami su mokiniais karjeros srityje, – sakė R. Petrenkienė. – Sugrįžtantys studentai sako, kad gimnazija buvo pradinė stadija, pirmoji pakopa, padėjusi jiems atrasti save.
Vydūno gimnazijos mokytoja Audronė Stasiulienė užsiminė, kad Šilutės darbdaviai ne visi noriai įsileidžia į įmones, motyvuodami, kad nėra norminių aktų bazės, kaip tinkamai tai daryti.
Valstybinio požiūrio įdarbinat pasigedo ir diskusijai vadovavęs Jonas Jaunius. Jis pastebi paradoksų: žurnalistais tampa neturėdami jokio specialaus išsilavinimo, o įmonė skaitikliams keisti nepriims į darbą darbininko, jeigu jis neturi specialaus sertifikato…
Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė pastebėjo, kad visko pradžių pradžia yra šeima. Taigi, ir darbo birža turėtų atsigręžti į šeimas, kad dabar esančių 35 tūkstančių nemotyvuotų bedarbių armijos nepapildytų dar tiek pat.
Šeimos įtaką pabrėžė ir A. Smetona: „Į užsienį uždarbiauti išvažiavusius tėvus vaikams atstoja mokytojai. Mokykla tampa socialine įstaiga“.
Šilutiškė medikė Regina Kulpienė-Jaunienė pakvietė kiekvienam pažvelgti į save, keistis pradėti nuo savęs. Ją jaudina klestintis grožio, jaunystės kultas, dvigubos moralės problema. Klausė, kaip daryti įtaką valstybės politikai? Ar ji nepriklauso ir nuo aukštųjų mokyklų pozicijos!
Diskusiją apie dvigubą moralę tęsė prof. A. Vaišnys. Jis sakė, kad steigiant universitetus buvo pateikti humanistiniai, iš esmės teisingi, bet neproporcingi, neapgalvoti sprendimai. Šiandien svarstoma, ką daryti. Uždaryti kai kurias aukštąsias mokyklas – nepopuliarus sprendimas. Gal tiesiog leisti nusibaigti… Visuomenė neturėtų toleruoti tokių dalykų.
Prof. A. Bagdonas pateikė taisyklę: protas yra lygus gudrumui plius moralė. Klausė: o kas lieka nubraukus moralę? Antanas Smetona pateikė iškreiptos mokymo sistemos faktą: 2012 metais 700 universitetų ir 600 kolegijų absolventų pradėjo studijuoti profesinėse mokyklose…

Diskusijos fragmentus užrašė ir fotografavo Laima Putriuvienė

Hits: 95

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Juokas gydo ir stiprina imunitetą! Rekomenduojame tris knygas, kurios privers kvatotis

Apie juoko naudą girdėjo kiekvienas: gaminasi vitaminas C, atsipalaiduoja raumenys ir mažėja patiriamo streso žala! Sutikite, to reikia kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kuris kartais pamiršta stabtelėti ir pasidžiaugti viena kita smagia akimirka. Gerų progų pasijuokti toli ieškoti nereikia. Visada verta pažiūrėti komediją ar perskaityti nuotaikingą knygą. Rekomenduojame tris romanus, kuriuos skaitydami prunkščiosite ir šluostysite juoko ašaras. Knygas parinkome labai skirtingas, tad tikime, kad jos įtiks įvairių skonių žmonėms.    Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ Švedų rašytojas Fredrik Backman garsus tuo, kad

Sveikatą gerinantys pirkiniai visai šeimai

Labai dažnai galima išgirsti žmones sakant, kad šeima jų gyvenime – didžiausias turtas. Ir tai – tiesa, tačiau taip pat nereikėtų pamiršti ir dar vienos, labai svarbios laimingo bei kokybiško gyvenimo sudedamosios dalies. Tai – sveikata. Tik šeima, kurios visi nariai yra visiškai sveiki, gali jaustis labai laiminga bei gyventi visavertį gyvenimą. Taigi, peršasi išvada, kad kiekviena šeima turi atsakingai galvoti apie sveikatą gerinančius sprendimus. Nešvaistykite laiko veltui ir savo dienotvarkę planuokite taip, kad bent valandą per dieną, visi kartu

Lėlių namas: nuo ko priklauso jo kaina?

Nereikia ir sakyti – gražus, erdvus, spalvingas ir stilingas lėlių namas yra kone kiekvienos mergaitės svajonė. Taigi, na, o tėveliams, seneliams, tetoms ar dėdėms, belieka tik įgyvendinti šią svajonę. Vis dėlto, suaugusieji, kurie nusprendžia pradžiuginti mažąsias princeses šiuo drįstume sakyti kilnojamu–nekilnojamu turtu, ne juokais suglumsta: pastebi, kad kainos skiriasi net kelis kartus. Tad atsakykime į klausimą, kodėl egzistuoja tokie didelį skirtumai? Kambarių skaičius Viena iš priežasčių, kodėl lėlių namų kainos yra tokios skirtingos, tai – kambarių skaičius. Šiandien galite savo

Kaip iškepti puikaus skonio šašlykus?

Atšilus lietuviai prisimena mėsos kepimo ant žarijų tradiciją ir mėgaujasi galimybe ruošti mėsą po atviru dangumi naudojasi vis daugiau žmonių.  Prekybos tinklo „Iki“ atstovai pastebi, kad vis daugiau pirkėjų į krepšelius deda ant žarijų kepti tinkamos mėsos paketus. „Populiariausi iš kepti ant žarijų tinkamų gaminių yra kiaulienos ir vištienos šašlykai. Šiltuoju sezonu jų parduodama iki 80 proc. daugiau. Pagal populiarumą po kiaulienos šašlykų rikiuojasi kiaulienos dešrelės – jas pirkėjai taip pat renkasi kepti ant grotelių. Į populiariausių trejetuką patenka ir

Taip pat skaitykite